|
|
| Pirmoji žaluma vietoj rauginto agurko |
|
 |
Mūsų tėvų ir senelių mityba skirtingais metų laikais buvo labai skirtinga – ne taip, kaip dabar, kai net viduržiemį panorėję ant stalo dedame ridikėlių ar salotų. Tik ar tai gerai? |
| Plačiau |
| Organizmas nemėgsta šoko |
|
|
Kai ant kūno atsiranda papildomų kilogramų, griebiamės dietų, sporto, liekninamųjų piliulių, draugių patarimų. Treneris-instruktorius Marius Remiečius žino, kad mankštintis reikia reguliariai ir visam gyvenimui pakeisti mitybos įpročius. |
| Plačiau |
| Kaip nenusilpti sportuojant? |
|
|
„Sportuoju ir....“. Šią frazę galima užbaigti labai įvairiai: vieni mūsų pridėtų galūnę „jaučiuosi sveikas, stiprus ir energingas“, kiti – „esu puikios nuotaikos“, treti (o galbūt ir daugelis!) pridurtų žodį „lieknėju“. Turbūt nėra jau taip ir svarbu, kaip baigiasi šis sakinys – kur kas svarbiau, ar treniruojantis, gyvenant aktyviau organizmui nepradeda trūkti kokių nors medžiagų. Kokiais atvejais tai nutinka ir kodėl?
|
| Plačiau |
| Prasidėjo žiedadulkių sezonas |
|
|
Šiaulių universiteto Aplinkotyros katedros vedėja, profesorė Ingrida Šaulienė perspėja žiedadulkėms alergiškus žmones – šią savaitę jau galima tikėtis beržų žiedadulkių proveržio. |
| Plačiau |
| Kodėl pavasarį ypač svarbus vitaminas D? |
|
|
Mokslininkai atranda vis naujų faktų apie vitaminą D ir jo ryšį su įvairiomis ligomis. Vitaminas D ne tik stiprina kaulus, bet ir saugo nuo kai kurių vėžio formų, cukrinio diabeto, širdies ligų ir netgi nuo lietuviams gerai pažįstamos depresijos. |
| Plačiau |
| Visuomenė tampa genetiškai modifikuotų organizmų įkaite |
|
|
Apie galimas genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) grėsmes sveikatai ir aplinkai pavojaus varpais skambina vis daugiau pasaulio mokslininkų, tačiau gyventojams mažėja galimybių rinktis maistą be GMO.
|
| Plačiau |
| Pirmą kartą Lietuvoje atskleistas visas pagalbinio apvaisinimo procesas |
|
|
Vilniuje vykusiosios konferencijos metu pristatytas Lietuvoje sukurtas filmas „Pagalbinis apvaisinimas: nuo mėgintuvėlio iki naujos gyvybės“. Jis pirmą kartą mūsų šalyje išsamiai atskleidžia visą pagalbinio apvaisinimo procesą. |
| Plačiau |
| Vakarietiška gyvensena sargdina jaunuomenę |
|
|
Uždegiminės žarnyno ligos – opinis kolitas ir Krono liga – dažniausiai užklumpa jaunus žmones. Jie dėl prastos savijautos neretai nesugeba įgyti išsilavinimo ar siekti karjeros, tampa nedarbingi ar neįgalūs. |
| Plačiau |
| Kam uždrausta duona kasdieninė |
|
|
Susirgus celiakija, į kapus gali nuvaryti net visų mėgstamas ir dažnai valgomos bandelės, makaronai ar majonezas. Ligoniai gausiai viduriuoja, netenka svorio, jaučiasi pavargę. Jų organizmas netoleruoja kviečių baltymo gliuteno, esančio grūduose, todėl sergančiuosius gali išgelbėti tik miltinių patiekalų atsisakymas. |
| Plačiau |
| Kai suriečia nugaros skausmai |
|
|
Nuveikti darbai džiugina akį, tačiau užtenka neatsargiai sujudėti ar netaisyklingai kilstelėti nešulį, ir nugarą gali perverti deginantis skausmas. |
| Plačiau |
| Turkijos menas padeda psichikos sveikatai |
|
|
Akmenės rajono psichikos sveikatos centre užimtumo terapijai imta naudoti reta Lietuvoje turkiška ebru tapyba. |
| Plačiau |
| Poetikos terapija sveikstama nuo įvairiausių ligų |
|
|
Poetinės terapijos pradininkė Lietuvoje, kuri aktyviai propaguoja gydymą poezija, ir Rytų Europoje – eseistė, poetė, rašytoja, gydytoja psichiatrė ir poezijos terapeutė, Lietuvos Rašytojų sąjungos narė, JAV Nacionalinės poetinės terapijos asociacijos narė, Lietuvos psichiatrų asociacijos narė, Lietuvos Meno terapijos asociacijos narė, Socialinių mokslų daktarė, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Reabilitacijos katedros docentė Jūratė Sučylaitė – poezija gydo psichologines problemas. |
| Plačiau |
| Gyslotis – ne tik kraujavimui stabdyti |
|
|
Net maži vaikai žino, kad ant žaizdų reikia dėti gysločio lapą. Šis mums visiems gerai pažįstamas augalas, dar vadinamas trauklapiu, traukažole, ne tik puikiai stabdo kraujavimą, bet ir skatina pažeistų audinių gijimą, mažina uždegimą, naikina bakterijas. |
| Plačiau |
| Pušys ne tik švarina orą |
|
|
Paprastąją pušį visi gerai pažįstame. Šis spygliuotis ne tik išskiria į orą baktericidinių savybių turinčių fitoncidų, dėl kurių oras pušynuose yra daug švaresnis nei kituose miškuose, bet ir pasižymi vaistinėmis savybėmis. |
| Plačiau |
| Stebuklingoji ežiuolė: vakaro saulė, lauko gerbera, Amerikos ar ežiuko gėlė |
|
|
Rausvažiedė ežiuolė arba purpurinė ežiuolė (Echinacea purpurea L.), stebuklinga prerijų gėlė, auksinė Amerikos gėlė, vakaro saulė – taip Šiaurės Amerikos indėnai vadina ežiuolę. Ten, prerijose ir smėlingose pakrantėse, ji dažniausiai ir auga. Į Lietuvą atkeliavo maždaug prieš penketą dešimtmečių, buvo auginama darželiuose. |
| Plačiau |
| Klevų ir beržų sula: vaistas, ar tiesiog gėrimas? |
|
|
Klevais ir beržais Lietuvoje jau teka sula – mūsų protėvių vertintas ir skanautas gėrimas. Sulos atsiranda temperatūrai pakilus iki 5–6° laipsnių ir saulutei pašildžius 1–2 savaites. Medžių šaknyse pradeda cirkuliuoti sukauptos skystosios maisto medžiagos, kurios kyla aukštyn kamienu į sprogstančius pumpurus.
|
| Plačiau |
| Žirgai gydo ir kūną, ir sielą |
|
|
Jurgitos Vargalytės pati didžiausia vaikystės svajonė buvo pajodinėti žirgu. Septyniolikmetė mergina iš Kuršėnų sako, jog sėdint balne neįmanoma galvoti apie mokykloje likusias problemas bei kasdienius rūpesčius. „Grynas oras praskaidrina mintis, o vėjas greitai išpučia visus negerumus iš galvos“, – šypsosi raitelė. |
| Plačiau |
| Masažas ir atpalaiduoja, ir stiprina |
|
|
Susigrąžinti gerą savijautą ir sveikatą veiksmingai padeda masažas. „Masažas – ne tik sveikata, bet ir malonumas“, – tvirtina masažuotojas Gintaras Šimkus. |
| Plačiau |
| Lieknėti padeda gamtos produktai |
|
|
Lieknėti šiandien yra madinga, ypač tarp jaunų merginų, moterų. Įvairiomis dietomis, jų receptais, patarimais kiekvieną pavasarį mirgėte mirga visi dailiosios lyties atstovėms skirti žurnalai. Tačiau ar iš tiesų reikia visiems masiškai lieknėti? |
| Plačiau |
| Kuo skiriasi druska? |
|
|
Nuo seno Lietuvoje pirkėjai dažniausiai renkasi iškastinę druską. Pastaruoju metu padidėjus druskos pasirinkimui parduotuvėse, išpopuliarėjus įvairiausių druskos rūšių reklamai interneto svetainėse, dažnas pirkėjas susidomi ir egzotiškesnėmis druskos rūšimis. |
| Plačiau |
| Organizmo senėjimą gali sulėtinti tinkama mityba |
|
|
„Lietuvos gyventojų mityba – nesveika“, - tuo įsitikinęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto akademinių reikalų prodekanas, Visuomenės sveikatos instituto direktorius, profesorius, medicinos mokslų daktaras Rimantas Stukas. |
| Plačiau |
| Žaliavalgė veganė žino, ko nori |
|
|
Vynuogės – pusryčiams, bananai – pietums, obuoliai – vakarienei. Toks 22-ejų šiaulietės studentės Rūtos Vaitiekutės valgiaraštis buvo mūsų pokalbio dieną. Ji trečią mėnesį gyva vien augalinės kilmės produktais. Atsisakiusi mėsos, žuvies, pieniškų, kitų gyvūninės ir net kai kurių augalinės kilmės produktų, žaliavalgė veganė tikina išmokusi girdėti savo organizmą. |
| Plačiau |
| Kaip nepastebimai sumažinti vyro potenciją arba 10 baisiausių kosmetikos ingredientų |
|
|
„Grožis reikalauja aukų“, - sakoma. Iš tiesų reikalauja, tik ar ne per didelių, milžinišku greičiu besivystant „glotninančių“, „liekninančių“, „minkštinančių“ ir „raukšles ištiesinančių“ produktų pramonei? Kai kurie mokslininkai teigia, jog jau gerus kelis dešimtmečius kosmetikos pramonė nekeičia savo pagrindinių ingredientų, nors žinoma, kad dalis jų gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. |
| Plačiau |
| Ginekologai atrado rimtą pretendentą į G tašką |
|
|
G reiškia tašką. Bet ar iš tikrųjų? Amerikiečių mokslininkas tik ką paskelbė atradęs G tašką (mįslingąją sritį moters genitalijose, kurio paskirtis - sustiprinti orgazmus) ir aprašęs jo anatomiją informuoja „Newscientist.com“. |
| Plačiau |
| Antibiotikai – storinantys vaistai? |
|
|
Trilijonams žarnyno bakterijų iškilo mirtina grėsmė. Pernelyg dažnas antibiotikų naudojimas lėmė ne tik supermikrobų atsiradimą, bet ir pakeitė mūsų organizme gyvenančias bakterijas. Yra ženklų, kad nauja žarnyno flora gali būti atsakinga už besiplečiančius juosmenų matmenis. |
| Plačiau |
| Amerikiečiai išrado antiradiacinius vaistus |
|
|
Amerikiečių farmakologai sukūrė eksperimentinį preparatą, kurio poveikis pasižymi greitu ir efektyviu radioaktyvių elementų pašalinimu iš žmogaus organizmo. |
| Plačiau |
| Miško ilgaamžis — kadagys |
|
|
„Pamačlyvas it kadagio uoga“ — sako lietuvių patarlė. Paprastasis kadagys (ėglis) — kiparisinių šeimos daugiametis, visada žaliuojantis, dvinamis 3-4 metrų aukščio krūmas.
|
| Plačiau |
| Būsimos mamos emocijos svarbios ir vaikeliui |
|
|
Nėščiosios fizinei sveikatai medikai skiria ypač daug dėmesio, tačiau svarbus ir pačios moters psichologinis pasiruošimas. |
| Plačiau |
| Seksas nėštumo metu – ar galima? |
|
|
Seksas – bene daugiausia diskusijų sukelianti ir kontraversiškų nuomonių sulaukianti pokalbių tema. Apie tai daugeliui kalbėti vis dar neįprasta, nepatogu, gėda. Seksas nėštumo metu – dar subtilesnis reikalas. Bauginantis, apipintas įvairiausiais „O jeigu...“ Ką derėtų žinoti visoms būsimoms mamytėms ir tėveliams? |
| Plačiau |
| Lietuvoje prasidėjo iškylų sezonas. Ką reikia žinoti? |
|
|
Atšilus orams, šimtai miesto gyventojų apleidžia savo būstus ir, užantyje nešini maisto krepšiais, badmintono raketėm ar aitvarais ima traukti ten, kur žaliau.
|
| Plačiau |
| Šunų terapija pagal Plutą |
|
|
Apsilankykite! www.pagalbagyvunams.lt
Metų ir kelių mėnesių niūfaundlendas Plutas yra ne tik šeimininkų Meilės ir Antano Juškų numylėtinis. Plutas — terapinis šuo. Lietuvoje šunų terapija kol kas nėra įteisinta, nors užsienyje šunys yra pagalbininkai neįgaliųjų gydymo, reabilitacijos ir socializacijos procesuose. Šeimininkai su Plutu pas vaikus keliauja savo lėšomis. |
| Plačiau |
| Pirmosios pagalbos atmintinė |
|
|
Cukrinis diabetas, epilepsija, insultas, miokardo infarktas, bronchų spazmai, organizmo intoksikacija, trauma, apsinuodijimas gaisro metu, šilumos smūgis, anafilaksinis šokas, kolapsas, žaibo smūgis, apnėja. |
| Plačiau |
Reklama:
|
|
|
