|
|
| Širdis trokšta ramybės |
|
 |
Tereikia tik susijaudinti ar pavargti ir širdis, atrodo, iššoks iš krūtinės - taip stipriai daužosi. Tai - širdies neurozė. Ar ši liga pavojinga?
|
| Plačiau |
| Varginantys galvos skausmai |
|
|
Ne vienas esame patyrę stiprų pulsuojantį galvos skausmą, besitęsiantį kelias valandas ar net dienas, lydimą regėjimo sutrikimų, pykinimo, vėmimo, šviesos baimės ar mieguistumo. Migrena kamuoja daugiau nei dešimt procentų žmonių. Užėjus migrenos priepuoliui tenka gulėti ramiai tamsoje ir tyloje, kol baigsis kankinantys pojūčiai. Vieni priepuolio metu negali net pagalvoti apie maistą, kitiems maistas palengvina pykinimą. Atlikti bet kokius veiksmus tampa sunku, o vaistai ne visada padeda
|
| Plačiau |
| Vasarą tykantys pavojai |
|
|
Didelis kraujospūdis – apgaulinga liga, nes ilgai nepasireiškia jokių simptomų, ir ji dažniausiai nustatoma atsitiktinai pamatavus kraujo spaudimą. Pasak specialistų, vasarą kraujospūdis paprastai būna mažesnis nei žiemą.
|
| Plačiau |
| Polinkis į melanomą įgyjamas dar vaikystėje |
|
|
Orams įkaitus vis daugiau žmonių traukia į paplūdimį mėgautis saulės voniomis. Onkologijos konsultacinės poliklinikos vedėja Judita Filipauskienė perspėja, kad deginantis nesaikingai gresia melanoma.
|
| Plačiau |
| Adatos dūris pažadina gyvybinę energiją |
|
|
Pastaruoju metu vis daugiau žmonių ryžtasi išmėginti netradicinius gydymo būdus. Vienas jų — akupunktūra. Apie ją kalbėjomės su Šiaulių reabilitacijos centro direktore Irina Jazdauskaite-Uščiauskiene.
|
| Plačiau |
| Įgėlimo skausmą galima numalšinti |
|
|
Vasarą visi skuba į sodus, paežeres, prie jūros. Mėgaujantis gamtos teikiamais malonumais kartais pamirštama, kad aplinkui yra įvairių vabzdžių ir jų įgėlimai gali būti labai pavojingi, ypač vaikams. Kaip nuo jų apsisaugoti ir ką daryti, jeigu vabzdys vis dėlto įgėlė?
|
| Plačiau |
| Atlikta pirmoji Lietuvoje menisko persodinimo operacija |
|
|
Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) ortopedijos traumatologijos klinikoje atlikta pirmoji Lietuvoje menisko transplantacija jaunam vyrui. Tai paties sudėtingiausio lygio artroskopinė operacija, apimanti ir donorinio audinio paruošimą bei saugojimą ir patį transplantacijos procesą, kuriame menkiausia klaida gali reikšti nesėkmę. Pacientui persodinti kelio meniską reikėjo dėl dylančios kremzlės. Vienintelė išeitis tokioje situacijoje ir buvo menisko persodinimo operacija, kuri truko apie 2 val. Paciento būklė gera.
|
| Plačiau |
| Dėl nemigos ne tik nervai kalti |
|
|
Dėl nemigos neskubėkime kaltinti nervų. Pasak homeopatų ir kitų natūralios medicinos specialistų, pagal laiką, kada sutrinka miegas, galima nustatyti, koks vidaus organas dėl to kaltas – kepenys, skrandis, tulžies pūslė ar plaučiai.
|
| Plačiau |
| Daugiau žiedadulkių, labiau varva nosis |
|
|
Anot gydytojų, alerginė sloga šiemet įsisiūbuos balandžio–gegužės mėnesiais. Šią nemalonią pavasario ligą galima supainioti su peršalimo sloga.
|
| Plačiau |
| Mitai apie kraujospūdį |
|
|
Pirmas mitas
Jei pakyla kraujospūdis, atsiranda nemalonūs pojūčiai – skauda galvą, ji svaigsta, akyse matosi „musytės“.
|
| Plačiau |
| V.Stonkus: žmonių sveikata prastėja dėl pašalinio vaistų poveikio |
|
|
Anot mokslų daktaro Vytauto Stonkaus, oficiali statistika byloja, kad dažniausiai žmonės miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio, bet naujausi tyrimai parodo, kad jas pralenkia šiuolaikinės medicinos pasekmės. Iš prigimties mums duota labai stipri imuninė sistema, tačiau daugelis šiuolaikinių gydymų būdų ją visiškai sunaikina. Tik vienas pavyzdys: vaistai nuo astmos ar lėtinio bronchito, vartojami ilgai, patys sukelia uždegimą. Jis gydomas hormoniniais vaistais, kurie savo ruožtu sukelia eilę kitų komplikacijų. |
| Plačiau |
| Žmonėms gresia dinozaurų likimas |
|
|
Žmonijos išnykimo grėsmę įžvelgia medicinos mokslų daktaras profesorius Aleksandras Aleksejevas, sukūręs naują integruotą jungiamojo audinio teoriją, kuri turėtų ne tik iš esmės pakeisti požiūrį į žmogaus gydymą ir sveikatą XXI amžiuje, bet ir išgelbėti žmoniją nuo išnykimo. |
| Plačiau |
| Liga pasalūnė kerta per kepenis |
|
|
Išgirdę diagnozę – hepatitas C, neretai ir gydytojai, ir pacientai nuleidžia rankas. Tačiau virusas pavojingas ne visiems: jį gali įveikti stipri imuninė sistema. Hepatito C diagnozė sukelia prieštaringas reakcijas. Antivirusinių vaistų poveikis dažnai lemia ilgalaikes kančias, o ligą prislopiną toli gražu ne kiekvienam. O kai kurių ligonių organizmuose esančio viruso vaistai gali ir visai neveikti.
|
| Plačiau |
| Peršalus nebūtina griebtis vaistų kokteilio |
|
|
Peršalimo ligos itin dažnos ne tik dėl palankių sąlygų virusams plisti, bet ir dėl silpnesnės imuninės sistemos ar sumažėjusios organizmo galios kovoti su ligos sukėlėjais. Dažniausiai sergama viršutinių kvėpavimo takų kataru, gerklės ar tonzilių uždegimu, sloga. Jau dabar gydytojams tenka vis dažniau konsultuoti ir gydyti karščiuojančius, sloguojančius, kosėjančius pacientus. Kai kurie jų skundžiasi ir gerklės skausmu.
|
| Plačiau |
| Polipai ir adenoidai gali turėti rimtų pasekmių |
|
|
Pasunkėjęs kvėpavimas, knarkimas, dažna ir užsitęsianti sloga, tai signalas, kad nosyje ar nosiaryklėje apsigyveno polipai. Šiaulių apskrities ligoninės Ausų nosies, gerklės skyriaus vedėja Edita Brazienė sako, kad nosies polipai kamuoja suaugusiuosius, o vaikaus dažnai — adenoidai.
|
| Plačiau |
| Minkštą fotelį reikia keisti judėjimu |
|
|
Po stuburo traumų, operacijų ar atsiradus skausmams stabilizuoti stuburą ir sutvirtinti jį laikančius raumenis padeda speciali mankšta. Šiaulių reabilitacijos centro kineziterapijos specialistas Vitalijus Savenkovas sako, kad minkštą fotelį reikia iškeisti į judėjimą.
|
| Plačiau |
| Širdies siunčiami signalai |
|
|
Sveikas ir ramus žmogus paprastai nejunta, kaip plaka jo širdis. Normalus pulsas yra nuo 60 iki 80 tvinksnių per minutę. Jei kurį laiką širdies ritmas būna dažnesnis, jaudintis neverta. Ji stipriau gali plakti dėl fizinio krūvio, išgėrus stiprios arbatos, kavos ar taurelę alkoholinio gėrimo, parūkius. Ir žinoma, susijaudinus – net jeigu patiriamos malonios emocijos, pavyzdžiui, sulaukiama pagyrimo ar netikėtai susitinkama su mylimu žmogumi. Visa tai veikia centrinę nervų sistemą ir priverčia organizmo „variklį“ dirbti greičiau.
|
| Plačiau |
| Kam alergiški Lietuvos žmonės? |
|
|
60 – 70 proc. alerginės kilmės ligų lieka nediagnozuota.
Žmogus kenčiantis nuo alergijos simptomų dažnai net nežino savo alergeno. Specialaus tyrimo metu buvo įvertinta, kokiems alergenams jautriausi Lietuvos gyventojai. Apie tai - šeimos gydytojos Aldonos ŠIMANSKAITĖS straipsnis.
|
| Plačiau |
| Cukriniam diabetui pažaboti būdų daugėja |
|
|
Diabetas, pasak specialistų, tapo epidemija. Gydytoja endokrinologė Aušra Sirutavičienė aiškino, kad ši lėtinė liga, kurios metu dėl insulino trūkumo sutrinka visų medžiagų apykaita, jau pažabojama, tačiau dar neišgydoma.
|
| Plačiau |
| Širdis negali išsimušti iš ritmo |
|
|
Šiaulietė Lionė sunkiai tramdo ašaras — jos širdies plakimas buvo sutrikęs keletą kartų. Ištvėrusi kankinamą skausmą, galybę lašelinių, narkozę, net elektrošoką, moteris dėkinga kardiologams, kurie ne tik laiku suteikė pagalbą, bet ir padovanojo viltį gyventi.
|
| Plačiau |
| Kokias ligas galima gydyti klasikinės homeopatijos būdu? |
|
|
Pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi su SVEIKATOS SODO skaitytojais maloniai sutiko gydytoja klasikinė homeopatė Jurgita Pinikienė. Pasak jos, profesionaliai taikoma klasikinė homeopatija gali žmogui labai daug padėti.
|
| Plačiau |
| Įspėja apie negalavimus |
|
|
Visuomet drėgnos rankos ir tamsūs ratai po pažastimis nė vieno nepuošia ir pasitikėjimo savimi nesuteikia. Kartais tokie trūkumai gali būti itin reikšmingi ir turėti lemiamos įtakos žmogaus gyvenime.
|
| Plačiau |
| Didėjantis rūgštingumas prilygsta stichinei nelaimei |
|
|
Gastroenterologai didėjantį skrandžio rūkštingumą prilygina stichinei nelaimei: sergančiųjų masiškai daugėja, amžius jaunėja, o sutrikimo priežasčių suvaldyti neįmanoma. Be to, simptomai tapo neįprasti: skaudanti, užkimusi gerklė bei kosulys.
|
| Plačiau |
| Emocijomis kalba ligos |
|
|
Kam nežinoma situacija, kai santūrus žmogus pratrūksta dėl niekų, ramiausias iš kolegų puola į isteriją, triukšmingas linksmuolis sėdi paniuręs ir atsisako bendrauti, o aukštas pareigas einantis pareigūnas staiga nebesugeba priimti elementaraus sprendimo? Tačiau neskubėkite kaltinti tokių žmonių neadekvatumu. Nes yra didelė tikimybė, kad ėmė ir sušlubavo jų sveikata – ir toli gražu ne psichinė.
|
| Plačiau |
| Klastinga liga nepasigaili nei jauno, nei seno |
|
|
Visai neseniai pavyko išmokti kovoti su cukriniu diabetu – pavojinga liga. Tačiau ji išlieka klastinga – į užmarštį nusineša nemažai gyvybių, jai nesvarbu, ar žmogus jaunas, ar senas. |
| Plačiau |
| Nemiga – nuovargio ir ligų palydovė |
|
|
Apie du trečdalius žmonių blogai miega arba yra patyrę miego sutrikimų. Medikai tvirtina, kad gana dažnai sunku užmigti tiems, kurie dieną nuolat pervargsta. Ir dirbdami ne fizinį, bet protinį darbą. Besilaikantys režimo, „neperkaitinantys“ savo smegenų žmonės nemiga beveik nesiskundžia. O įtemptai dirbantieji ir tinkamai nepailsintieji neretai visą naktį prasivarto lovoje. Nuolatinė nemiga išsekina, todėl pailsėti būtina.
|
| Plačiau |
| Opaligė apie save primena pavasarį |
|
|
Opaligė dažniausiai kamuoja darbingo amžiaus žmones. Vieni serga dvylikapirštės žarnos opalige, kiti – skrandžio. Šią ligą neretai sukelia bakterija. Tačiau ne visi ja užsikrėtusieji skundžiasi negalavimais. Kodėl kai kurie žmonės nesuserga, nėra iki galo aišku. Opaligė – viena iš tų ligų, kurios linkusios periodiškai paūmėti. Paprastai liga apie save primena rudenį ir pavasarį. Tačiau paūmėjimo galima išvengti.
|
| Plačiau |
| Žiedadulkės sunkina gyvenimą ne tik pavasarį |
|
|
Alergiški žmonės labai kenčia nuo žydinčių medžių, gėlių. Šiaulių universiteto Aplinkotyros katedros vedėjos docentės daktarės Ingridos Šaulienės paprašėme papasakoti apie įvairias alergijas sukeliančias žiedadulkes ir būdus, kaip nuo apsisaugoti.
|
| Plačiau |
| Pavasarinis nuovargis įveikiamas be vaistų |
|
|
Truputį patinti kojos gali ir visiškai sveikiems žmonėms. Jei tenka ilgai vaikščioti ar stovėti, pėdos tarsi dega, o kojos pabrinksta, jas maudžia. Kojų kraujo ir limfos apytaką teigiamai veikia eteriniai aliejai – rozmarinų, pušų, mėtų, levandų. Jų vonelė padės pavargusioms pėdoms. |
| Plačiau |
| Natūrali regėjimo terapija |
|
|
Akys – vienas iš svarbiausių jutimo organų, suteikiantis bene daugiausia informacijos apie mus supančią aplinką. Mūsų kalboje susiformavę posakiai „Saugok, kaip savo akį“, „Krito į akį“ ir kiti pabrėžia regėjimo svarbą aplinkos teikiamai informacijai suvokti. Iš akių galime spręsti, ar žmogus sako tiesą, ar jis laimingas, ar prislėgtas, piktas ar sunerimęs. Tai mūsų sielos veidrodis.
|
| Plačiau |
| Žiemos depresiją nugali tik atkaklieji |
|
|
Nuo pat ryto kamuoja mieguistumas, juntamas nuovargis, nors, atrodo, miegota užtektinai. O apetitas didžiulis, ypač norisi saldumynų. Pažįstamas šis jausmas? Jei taip, galbūt sergama žiemos depresija. Jai būdingi ir kiti simptomai – prislėgta nuotaika, energijos trūkumas, darbingumo sumažėjimas, sunkumas sutelkti dėmesį ir priimti sprendimus, beviltiškumo ir nevisavertiškumo jausmas. Nugalėti depresiją be vaistų nelengva, bet pabandyti verta.
|
| Plačiau |
| Šalčio alergijos gniaužtuose |
|
|
Šalčio sukelta alergija nėra dažna liga. Tačiau pastaruoju metu ji kamuoja daugiau žmonių. Manoma, kad 15–20 proc. gyventojų nors kartą teko patirti šalčio alergiją – iš lauko atėjus į patalpą oda parausta arba ją išberia. Šia alergija dažniausiai susergama žiemą, kai šalta, vėjuota ir drėgna. Kartais liga gali kelti grėsmę gyvybei.
|
| Plačiau |
| Prieš vėžį Lietuvoje - naujausios tyrimų technologijos |
|
|
Vilniuje, Santariškėse, pradėjo veiklą aukščiausius pasaulinius standartus atitinkanti „Patologijos diagnostikos“ laboratorija. Tai atvėrė iš esmės naujas galimybes Lietuvoje žymiai greičiau ir tiksliau diagnozuoti ankstyvojo susirgimo vėžiu atvejus, lėtines ligas, efektyviau atlikti onkologinių susirgimų profilaktiką. Be to, dabar galima labiau taupyti gydytojų ir pacientų laiką bei gydymo lėšas.
|
| Plačiau |
| Negalavimų priežastis – slapta maisto alergija |
|
|
Netikėtas atradimas: alerginė reakcija gali būti slapta. Tyrimai parodė, kad maždaug kas trečias žmogus kenčia nuo maisto alergijos. Kartais ji nepastebima, nors skundžiamasi bloga savijauta. |
| Plačiau |
| Vakarų mediciną skverbiasi Rytai? |
|
|
Su Vakarų mokslininkais bendradarbiaujantis Pekine įsikūrusio „Kundavel“ instituto direktorius, vienas garsiausių Šaolinio vienuolyno meistrų Siu Mingtang teigia, kad vakarietiška medicina gydo tik simptomus, todėl žmonės kasmet vartoja vis daugiau cheminių vaistų. Pašnekovas tikina savais metodais išgydęs ne vieną medikų „nurašytą“ pacientą. Ateityje jis tikisi įveikti netgi vėžį.
|
| Plačiau |
| Įkyrioji kasdienė migrena |
|
|
Specialistai teigia, kad pastaruoju metu migrena keičiasi – jos priepuoliai lengvesni ir trunka trumpiau, bet kartojasi dažniau. Kodėl taip yra? Kaip pasikeitė jos gydymas?
|
| Plačiau |
| Ligų priežastis lemia ir charakteris |
|
|
Žmones skirstyti pagal charakterių tipus kai kam atrodo tik paika laisvalaikio pramoga. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad charakterio bruožai kur kas svarbesni, nei lig šiol manyta, jie lemia žmogaus sveikatą. Charakterio savybės artimai susijusios su įvairiais sveikatos sutrikimais – nuo skrandžio opų ir virusinių infekcijų iki Parkinsono ligos. Vis dažniau pripažįstama, kad formuojantis charakteriui daug įtakos turi ankstyvoji gyvenimo patirtis ir paveldimumas.
|
| Plačiau |
| Kokios ligos paūmėja prieš atostogas |
|
|
Psichologai tvirtina, kad paskutinės savaitės prieš ilgai lauktas atostogas — maksimaliai susikaupusio streso laikas. Žmogus jaučiasi esąs įrankiu, dirbančiu ribotu pajėgumu: dar truputis ir ... nutrūks. Dėl to kyla sveikatos problemų.
|
| Plačiau |
| Skausmas gali būti apgaulingas |
|
|
Netikėtas skausmas gąsdina. Pirma mintis – kuo greičiau išgerti vaistų ir jo atsikratyti. Tačiau kartais neverta to daryti. Mat skausmas gali būti signalas, kad organizmui reikia pagalbos, ir vienintelis prasidėjusios ligos simptomas, o jį apmalšinus būtų sunku nustatyti diagnozę. Juk ne visada ką skauda, tą ir reikia gydyti.
|
| Plačiau |
| Neuralgija - liga kaip chameleonas |
|
|
Maskuotė – puikus būdas išgyventi laukinėje gamtoje. Keista, tačiau tokios pat taktikos imasi ir kai kurios ligos. Jos meistriškai maskuojasi kitoms ligoms būdingais simptomais kankindamos ligonius ir ilgą laiką trikdydamos medikus. Viena tokių „išdaigininkių“ yra neuralgija.
|
| Plačiau |
| Nugalėti lėtinę ligą padeda noras pasveikti |
|
|
Gana dažnai skundžiamasi pilvo skausmais. Juos sukelia nemažai ligų. Viena iš tokių – opaligė. Ja serga apie dvidešimt procentų pasaulio gyventojų. Skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė paūmėja pavasarį ir rudenį. Be gydytojo pagalbos tos ligos išsigydyti neįmanoma, bet būtina žinoti, kaip galima padėti sau pačiam.
|
| Plačiau |
| Slaptos nuovargio priežastys |
|
|
Jaučiatės mirtinai pavargę, nieko nesinori daryti, viskas krenta iš rankų, tai, kas anksčiau džiugino – nervina. Kaltas oras? Vargu. Norisi atostogų, bet jos dar toli. O gal šis nuovargis įveikiamas kitais būdais?
|
| Plačiau |
| Kova su klastingų parazitų armija |
|
|
Nykstančios jėgos ir krentantis svoris, sutrikusi kepenų funkcija, sunki devynias valandas trukusi operacija ir kasdienybė su vaistais. Tokią istoriją „Sveikatai“ papasakojo 31-ų panevėžietis Dalius Kriaučiūnas, kovojantis su echinokokoze. Ši liga prilyginama onkologinėms. Ją sukelia organizmą iš vidaus naikinančios kirmėlės.
|
| Plačiau |
| Moterų priešas – celiulitas |
|
|
Celiulitas būdingas 60-85 procentams visų subrendusių moterų ir nors anksčiau jis buvo pripažįstamas kaip kosmetinis defektas, dabar tai traktuojama kaip liga. |
| Plačiau |
| Lėtinio nuovargio sindromas |
|
|
Daugeliui žmonių, menančių dar anuos laikus, dabartinis gyvenimas – nesibaigiančių stresų virtinė: bloga ar nestabili materialinė padėtis ir rizika, jog ji dar pablogės, viršvalandžiai darbe ir t.t., ir pan. Viso to pasekmė – fizinės sveikatos būklės pablogėjimas, kurį dar labiau komplikuoja sunki ekologinė padėtis, nesubalansuota, o dažnai ir nepakankama mityba bei kiti rizikos veiksniai. Tačiau klystate, jei manote, jog tai gyvenimas toks – pasirodo, tokia yra liga.
|
| Plačiau |
| Pavojingos akių ligos |
|
|
Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu. Nuolatinis darbas kompiuteriu, ilgai žiūrimas televizorius, kompiuteriniai žaidimai išvargina akis, tad kai kuriems ne tik sunku skaityti, bet ir vairuoti automobilį, įžiūrėti daiktus. Gydytojai pataria regėjimą tikrinti kasmet, ypač svarbu tai daryti vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Pastebėjus, kad silpniau matoma, reikėtų kreiptis į specialistą. Tik rūpinantis akimis galima išvengti komplikacijų ir neprarasti regėjimo.
|
| Plačiau |
| 5 dažniausios klaidos gydantis peršalimą |
|
|
Slogą ir nedidelį karščiavimą daugelis esame pratę gydytis karšta arba tiesiog laukti, kol negalavimas praeis pats, nors puikiai žinome, kad neteisingas ar atsainus gydymas ligą gali tik komplikuoti.
|
| Plačiau |
| Jeigu skauda gerklę... |
|
|
Šalčiai silpnina mūsų organizmą ir mažina jo gebėjimą priešintis peršalimui ir virusams. Tačiau pats savaime šaltis žmonių nesusargdina. Bet kurio peršalimo kaltininkas - virusas, bakterija arba mikoplazma, o šalto oro poveikis - tik gretutinis veiksnys. Tačiau ką daryti, jeigu jūs jau persišaldėte? Pirmiausia reikia atsikratyti bent jau nemalonių pojūčių ir skausmo gerklėje - dažniausio peršalimo simptomo.
|
| Plačiau |
| Pasveikti padeda hidroelektrinės vonios |
|
|
Moderniausios hidroelektrinės (galvaninės) vonios pradėtos naudoti Panevėžio apskrities fizinės medicinos ir reabilitacijos centre. Mūsų krašto gyventojams atsivėrė dar didesnės galimybės gydytis bei stiprinti savo sveikatą natūraliais metodais, mažiau vartoti vaistų ir taip išvengti jų šalutinio poveikio.
|
| Plačiau |
| Nelaiku išgertas vaistas gali tapti nuodu |
|
|
Mokslininkai nustatė, kad vienas ir tas pats vaistas, geriamas skirtingu paros metu, veikia irgi skirtingai. Anot mokslininkų, į vaistus reaguojantys žmogaus organizmo receptoriai aktyvūs anaiptol ne visada. Esą galima gerti vaistus kad ir tris ar net šešis kartus per dieną, tačiau jei pataikysime tuo laiku, kai receptoriai „miega“, naudos iš medikamentų jokios nebus. Kita vertus, nutaikius tą „teisingą“ momentą, kai receptoriai aktyvūs, net menkutė vaistų dozė padarys reikiamą poveikį.
|
| Plačiau |
| Varginantys galvos skausmai |
|
|
Mažai kas gali pasigirti, kad niekada nėra skaudėję galvos. Statistikos duomenimis, galvos skausmas vargina nuo 60 iki 90 proc. gyventojų. Galva plyšta, traška, maudžia, smilkinius gręžia, sprandas sukaustytas – tai tik keletas iš daugiau nei šimto galvos skausmo rūšių, pripažįstamų pagal tarptautinę klasifikaciją. Šis skausmas paprastai būna kurios nors ligos arba organizmo sutrikimo požymis: galvą gali imti skaudėti dėl beveik 50 priežasčių. |
| Plačiau |
| Celiakijos ištyrimas jau galimas ir šalies regionuose |
|
|
Lietuvoje celiakijos tyrimai nuo šiol tampa prieinami ne vien sostinėje, bet dar keturiuose miestuose. Tokią galimybę suteikė VšĮ „Medicina practica“, kurios medicininių tyrimų laboratorijos veikia Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Tauragėje ir Kretingoje. Celiakija – paveldima plonojo žarnyno liga, kuri gali sukelti onkologinį susirgimą. |
| Plačiau |
| Klastinga liga atsėlina netikėtai |
|
|
Viena dažniausių ligų – hipertenzija, arba padidėjęs kraujo spaudimas. Nuo jos pasaulyje kenčia milijonai žmonių. Ši liga „jaunėja“ – dabar hipertenzija nustatoma ir trisdešimtmečiams. Ji klastinga – ilgokai žmogus jaučiasi sveikas ir kad susirgo, diagnozuojama visiškai atsitiktinai. Tačiau hipertenzijai užbėgti už akių įmanoma.
|
| Plačiau |
| Kaip įveikti osteoporozę |
|
|
Osteoporoze dabar serga daugiau nei 200 milijonų žmonių pasaulyje ir manoma, kad per penkiasdešimt metų tokių ligonių bus dvigubai daugiau. Viena iš trijų moterų ir vienas iš penkių vyrų, kurie peržengė penkiasdešimtmetį, rizikuoja susirgti šia gyvenimo kokybę pabloginančia liga. Tačiau svarbu žinoti, kad yra paprastų priemonių, kurios padeda įveikti šią ligą.
|
| Plačiau |
| Sveikatą reikia užsiauginti kaip duoną |
|
|
Šiaulietė Genė Agota Kairienė prieš metus susirgo erkiniu encefalitu — šeima jau stovėjo prie ligonės atsisveikindama. Bet visą laiką stiprintas organizmas ištrūko iš ligos gniaužtų. Moteris ketveris metus iš eilės buvo pripažinta sveikiausia Lietuvos moterimi.
|
| Plačiau |
| Sloga – darganoto oro palydovė |
|
|
Sloga – viena dažniausių rudens ligų. Šis negalavimas vargina, nes dažnai tęsiasi keletą dienų, o netinkamai gydant gali trukti kelias savaites ir sukelti rimtų komplikacijų. Sloguoti dažniausiai pradedama, kai į nosies gleivinę patenka virusai. Sloga gali atsirasti ir dėl peršalimo, staigios temperatūrų kaitos, nusilpus organizmo imuninei sistemai. Tik ypač užsigrūdinusiems žmonėms pavyksta išvengti šio negalavimo.
|
| Plačiau |
| Viską prisiminti! |
|
|
Įsigalėjusi nuomonė, kad atminties sutrikimai vargina tik sklerozės kamuojamus senukus. Tačiau užmaršumu neretai skundžiasi ir jauni veiklūs žmonės.
|
| Plačiau |
| Stiprioji lytis kaustoma prostatos vėžio baimės |
|
|
Europos urologų asociacija skelbia, kad rugsėjis prostatos vėžio mėnuo, todėl reikia tikrintis sveikatą. Tačiau Lietuvos urologai sunerimę dėl dažnėjančių susirgimų tikina, kad vyrai nuolat turi būti budrūs, o ne tik rugsėjo mėnesį.
|
| Plačiau |
| Kas sumažina vaistų poveikį |
|
|
Vaistai sąveikauja tarpusavyje. Jų efektyvumui įtakos turi maisto produktai, alkoholis, nikotinas. O kai kurie deriniai gali būti tiesiog pražūtingi...
|
| Plačiau |
| Varginantys skausmo priepuoliai |
|
|
Migrena gali užklupti staiga. Tačiau kartais ji prasideda pamažu ir stiprėja kas minutę. Galvos skausmas būna pulsuojantis ar duriantis, retkarčiais – spaudžiantis, maudžiantis ir neatlėgsta nė akimirkai. Kol priepuolis baigiasi, organizmas tarsi nefunkcionuoja. Paskui viskas praeina, ir gyvenimas grįžta į normalias vėžias. Iki kito labai išvarginančio galvos skausmo.
|
| Plačiau |
| "Kompiuterinis virusas“ kenkia vaikų nugaroms |
|
|
„Medikai, tikrindami mokinių sveikatą, vis dažniau užrašo: laikysena asimetriška arba ydinga. Specialistai linkę šią „epidemiją“ vadinti kompiuteriniu virusu.
|
| Plačiau |
| Kodėl kiekvienas girdime skirtingai? |
|
|
Žmonėms keista, kai sakome, kad ausys yra drauge ir kvėpavimo takų dalis. Per klausomąjį (Eustachijaus) vamzdį ausys jungiasi su nosiarykle, su nosimi, su gerklų sritimi, — sako Šiaulių apskrities ligoninės Konsultacinės poliklinikos ausų, nosies, gerklės (LOR) ligų gydytoja Danguolė Jocienė. Todėl jos kolegos juokauja, kad jie dirba trim etatais.
|
| Plačiau |
| Ar topolių pūkai gali sukelti alergiją? |
|
|
Gydytojo konsultacija
„Mūsų penkių asmenų šeima gyvena daugiabutyje. Vaikai dar nedideli, vienas metukų, kiti du — ikimokyklinio amžiaus. Didžiausia problema visuomet būna, kai ima žydėti topoliai, kurie auga tiesiai prieš mūsų langus. Nuo jų niekur nepasislėpsi, namai pilni pūkų, nors kambarius plaunu kelis kartus per dieną. |
| Plačiau |
| Kaip išvengti legioneliozės |
|
|
Legioneliozė - ūminė užkrečiamoji liga, pasireiškianti karščiavimu, plaučių uždegimu, rečiau - kvėpavimo takų, skrandžio - žarnyno, inkstų bei centrinės nervų sistemos pakenkimu. Ligai būdingos dvi formos: legionierių liga (legionelinė pneumonija), pasireiškianti plaučių uždegimu, ir Pontiako karštligė, savaime praeinanti, į gripą panaši liga.
|
| Plačiau |
| Braškės – išsipildžiusi sultinga svajonė |
|
|
Prasidėjęs braškių sezonas žada ne vien gausų raudonį turguose ir parduotuvėse. Žiemą ir pavasarį vitaminų stokos nualintą organizmą kamavusį sultingų uogų ilgesį pagaliau galima malšinti kasdien. Tačiau verta atsiminti, kad artimos giminaitės - braškės ar žemuogės – ne visiems vaistas. Kai kuriems žmonėms alergines reakcijas gali sukelti ir vienintelė suvalgyta uoga.
|
| Plačiau |
| Seksualinė priklausomybė |
|
|
Seksualinė priklausomybė – tai liguistas požiūris į seksą, kuris žmogui padeda įveikti stresą, išvengti neigiamų ar skaudžių jausmų, taip pat intymių santykių, kurių jis nesugeba užmegzti. Seksualiniai santykiai tampa svarbiausiu dalyku, dėl kurio galima paaukoti visa kita. Taip pat ir žmones, kurie tampa tik priemone.
|
| Plačiau |
| Ką byloja mūsų išvaizda |
|
|
Kiekvienos ligos gydymo sėkmė pirmiausia priklauso nuo laiku nustatytos diagnozės. Šiuolaikinė medicinos diagnostikos aparatūra, atrodo, „mato“ viską. Bet prityręs gydytojas kai kuriuos simptomus įžvelgia plika akimi. Žmogaus išvaizda – kūno sandaros ypatumai, veido bruožai parodo ne tik esamus ar buvusius negalavimus, bet ir polinkį į kai kurias ligas.
|
| Plačiau |
| Ar operaciją atlaikys širdis? |
|
|
Tai palyginti dažnai aptarinėjama sveikatos tema. Žmonės dalijasi nuomonėmis, svarsto, ar geriau gyventi su įsisenėjusia ir galbūt chirurgijos reikalaujančia liga, ar ryžtis operacijai. Pacientų sveikatos šiandieniniai įstatymai, daugeliu atvejų reikalaujantys raštu pareikšti savo pasirinkimą, taip pat žmones įpareigoja mąstyti, geriau pažinti savo organizmą, ligas.
|
| Plačiau |
| Vasarą geriau pabadauti |
|
|
Beveik du trečdaliai apsinuodijusiųjų maistu į gydytojus kreipiasi vasaros metu. Toksikoinfekcijos arba apsinuodijimo maisto produktais priežastimi yra patogeninės bakterijos — streptokokai, stafilokokai, salmonelės. Susirgimus sukelia ne patys mikrobai, o toksinai ir vadinamieji mikrobų agentai — nuodingosios medžiagos, susidariusios aktyviai dauginantis mikrobams. Kokių produktų vertėtų vengti per karščius?
|
| Plačiau |
| Parkinsono liga šiauliečiui suteikė bendravimo patirties |
|
|
Šiaulietis Zigmantas Dilda Parkinsono liga serga antri metai. Susirgęs nedaug žinojo apie šią ligą, dabar įgijęs patirties, pasidalija ja su vieno likimo žmonėmis. Pabrėžia, kad geriausiai jaučiasi duodamas, nei imdamas.
|
| Plačiau |
|
|
|
