|
|
| Kaip atsikratyti įtampos darbe? |
|
 |
"Gal galėtumėte patarti tokiam žmogui, kaip aš. Dabartinį darbą dirbu jau daugiau kaip metus, labai jame pavargstu. Iš pradžių maniau, kad priprasiu, bet ... Labai bijau suklysti, todėl kiekvieną padarytą darbą daugybę kartų tikrinu. Nespėju užduočių padaryti laiku, turiu arba anksčiau ateiti, arba užsibūti darbe. Visą laiką esu įsitempusi. Pavargau nuo to nežmoniškai, bet nepasiseka nieko su savimi padaryti. Kaip man panaikinti tą įsitempimą ir baimę?„
|
| Plačiau |
| Kai vyrą apima sporto manija |
|
|
| „Ką daryti, kai vyrą apima sporto manija? Kai jam tarsi nebelieka jokių kitų rūpesčių, kaip tik parlėkus iš darbo įsijungti televizorių, atsikimšti alaus ir spoksoti, kaip po futbolo aikštę varinėjamas kamuolys... Negaliu prisiprašyti, kad vakare nuvežtų į kapines, kad pataisytų lempą, viskam vienas atsakymas — “vėliau, vėliau“. |
| Plačiau |
| Emocijos lemia sveikatą |
|
|
Šykštumas
Turintys šią ydą žmonės dažnai kenčia nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Net pirkdami duoną jie gali taip susinervinti, kad patiria tikrą jausmų audrą.
|
| Plačiau |
| Juokingos stebuklų darymo technologijos: psichologo žvilgsniu |
|
|
Prieš keletą metų netyčia man pasiūlė sudalyvauti mįslingame seminare. Iš pristatymo supratau, kad bus mokoma pozityvaus mąstymo, bet sudomino tai, kad mokymosi būdai bus humoristiniai. Taip pat intriguojančiai skambėjo tai, kad darysime stebuklus ir atliksime magiškus ritualus. |
| Plačiau |
| Depresija - gerųjų žmonių šešėlis |
|
|
Psichologai žiemą turi daug klientų, nes žiema – tamsus, sukaustytas laikas. Depresija – toks įprastas žodis, toks sunkus žodis. Kiti nesako „depresija“, sako: nuovargis, rūpesčiai. „Rytas rūškanas, slegia darganotas oras. Nieko, tiesiog visiškai nieko nevyksta. Bandau suvokti savo esmę. Jokios esmės, jaučiuosi kaip klampi bala, kuri savyje bando užčiuopti bent ką kieto. Pilka žiema tęsis iki dienų galo. Nusensiu, pradėsiu sirgti, nusidėvėsiu ir tyliai, tyliai nusibaigsiu.“
|
| Plačiau |
| Kaip atrasti gyvenimo džiaugsmą |
|
|
Pozityviai mąstant smegenys priverčiamos dirbti žmogaus naudai. Tai padeda ne tik pačiam išsigelbėti nuo dvasinių krizių, bet ir ištiesti ranką kitiems, sako Visbadeno pozityviosios psichoterapijos akademijos studentas, psichiatras-psichoterapeutas Vytautas Bartkevičius.
|
| Plačiau |
| Pakeistas suvokimas palengvina gyvenimą |
|
|
Joks psichologas negali pasakyti žmogui, kaip šiam reikia gyventi, tačiau yra daugybė priežasčių, dėl kurių verta ieškoti psichologo pagalbos. Ar drąsiai peržengiame psichologo kabineto slenkstį ištikus dvasinei krizei, kalbamės su Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro psichologe Nijole Liubinskiene.
|
| Plačiau |
| Geros mintys pagerina savijautą |
|
|
Psichologė Jolanta Tuminskienė sako, kad 50 procentų savijautos lemia mintys. Ji rekomenduoja nusiteikti pozityviai, prieš miegą prisiminti gerus dienos momentus, o ryte nubudus sau pasakyti, kad laukia gera diena — „nuotaika gerėja nuo gerų žodžių“.
|
| Plačiau |
| Darboholizmas, pedantizmas, skrupulingumas |
|
|
Kaip ir daugelis gydytojų, galiu užjausti savo pacientus, nes atrandu savyje visų ligų po truputį. O ypač aštriai sergu darboholizmu ir perfekcionizmu, kuris pasibaigus atostogoms kas dieną įgauna vis didesnį pagreitį.
|
| Plačiau |
| Ką reiškia rudeninis liūdesys ir dirgli nuotaika |
|
|
Pasaulinė sveikatos organizacija įspėja, kad 2020 — aisiais metais depresija taps antrąja negalios priežastimi po širdies bei kraujagyslių ligų. Šiandieninė statistika rodo, jog kas trečias žmogus yra bent kartą gyvenime sirgęs depresija ir kreipęsis į gydytojus. Kadangi ne kiekvienas nuskuba pas specialistą, realūs depresijos aukų skaičiai yra didesni.
|
| Plačiau |
| Žiaurus gyvenimas meskikietiškame seriale |
|
|
Savo straipsnius "Sveikatos sodo" portale maloniai sutiko publikuoti žinoma psichologė- psichoterapeutė Genovaitė Petronienė.
|
| Plačiau |
| Emocinis stresas grėsmingas kiekvienam |
|
|
Pasaulinės ekonominės krizės pasekmes jaučia vis daugiau žmonių. Netikrumas dėl susidariusios situacijos sukelia daug įtampos. Kokie galimi psichikos sutrikimai išgyvenant emocinį stresą? Ar įmanoma pačiam jį įveikti ir kur reikia kreiptis prireikus specialistų pagalbos, kalbamės su Šiaulių apskrities ligoninės Suaugusiųjų psichoterapijos skyriaus vedėju Vidmantu Stulpinu.
|
| Plačiau |
| Krizės akivaizdoje būtina susitarti su savimi |
|
|
Atsiradus ekonominei, finansinei ar kitokia krizei, atsiranda ir psichikos sutrikimų. Kaip juos atpažinti ir padėti sau, pasakoja Dainų pirminio sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro vedėjas, gydytojas psichiatras psichoterapeutas Vytautas BARTKEVIČIUS:
|
| Plačiau |
| Šviesos stoka kelia liūdesį |
|
|
Apie rudenį užklumpančią rudeninę depresiją bei būdus ją įveikti patiems pasakoja Dainų pirminio sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro vedėjas, gydytojas psichiatras psichoterapeutas Vytautas BARTKEVIČIUS:
|
| Plačiau |
| Klastingą priešą būtina nugalėti |
|
|
Gyvenimas nepatiriant streso – utopija. Gamta jį sumanė tikriausiai tam, kad žmogus išmoktų susidoroti su sunkumais. Tačiau ne visiems pavyksta kiekvieną nesėkmę ir pralaimėjimą priimti kaip pamoką. Kai kurie net nebando kovoti ir iš karto pasiduoda klastingam priešui. Juk svarbiausia – pačiam stengtis įveikti stresą.
|
| Plačiau |
| Iš krizės gali ištempti šypsena |
|
|
Daugiau šypsotis — tokį receptą, padedantį išlipti iš bet kokios, net ir ekonominės, krizės, lietuviams pasiūlė maskviškė Valentina Jelizarova. Ji — Rusijoje bei NVS šalyse plačiai žinomo daktaro Norbekovo metodo dėstytoja.
|
| Plačiau |
| Evoliucija apsiriko: geriau būti nerūpestingam |
|
|
Evoliucija mumyse suformavo nesąmoningus nerimavimo mechanizmus, tačiau daugeliu atvejų jie tik švaisto jėgas, nustatė mokslininkai.
|
| Plačiau |
| Kodėl bijoma |
|
|
Ar pažįstamas toks jausmas: staiga kūnu ima žliaugti šaltas prakaitas, širdis, rodos, šoka iš krūtinės, o pakaušiu virpuliukai bėgioja? Akimis, mimika ir visa savo esybe šaukiate, jog... bijote. Tik nežinia kodėl.
|
| Plačiau |
| Kodėl jos apkalba? |
|
|
Nors dauguma šalia nuolat būnančių žmonių — mūsų draugai, visgi nemažai susiduriame ir su tokiais, kuriuos tegalime pavadinti „kaimynu“, “pažįstamu“, “bendradarbiu“. Jiems dažniausiai būname daugiau ar mažiau abejingi, nekeliame didelių reikalavimų. Tačiau kartais, nors ir pakankamai svetimi, tokie žmonės sukelia vieni kitiems nemalonumų. Dažniausiai jie kyla iš nepagrįstų pasakojimų, prasimanytų istorijų. Tada jaučiame apmaudą ir keliame beveik retorinį klausimą: “Kodėl gi jie apkalba?“.
|
| Plačiau |
| Ką daryti, kad negraužtų sąžinė? |
|
|
Sąžinės graužatis – dėl neištikimybės, konspiracinių planų darbe, bjauraus elgesio šeimoje ir t.t. – labai nemalonus dalykas ir tol, kol nesiimsite priemonių šiai graužačiai nuslopinti, gyvenimas gali būti kartus. Poreikis apvalyti sąžinę yra ženklas, jog ji egzistuoja – tai reiškia, kad nesate į nieką dėmesio nekreipiantis sociopatas. Iš tiesų esate normalus žmogus, kuriam iki neseniai padarytos klaidos gyvenimas buvo visai gražus. Tokia jau ta žmogiška prigimtis.
|
| Plačiau |
| Nuvertinimas — taip pat agresijos forma |
|
|
„Noriu pasidalinti nelabai šventinėmis mintimis. Keletą metų globojame giminaitę, vienišą tėčio seserį, kuriai greitai aštuoniasdešimt. Ligota, sunkiai vaikšto, reikia nemažai pagalbos — ir pas gydytoją nuvežti, ir rūbus bei patalynę išskalbti, ir visokių kitokių reikalų. Kone kasdien pas ją užsukame tai aš, tai vyras, tai vaikai. Kuo toliau, tuo sunkiau su ja bendrauti.
|
| Plačiau |
| Maistas – ne vaistas |
|
|
Geras ir skanus maistas yra vienas iš didžiausių gyvenimo malonumų. Tačiau jei valgoma norint palaikyti emocinį stabilumą, reikėtų susirūpinti.
|
| Plačiau |
| Diagnozė – perdegė darbe |
|
|
Žmonės, kurie darbui aukoja pernelyg daug jėgų, energijos ir laiko, galų gale perdega. |
| Plačiau |
| Ir seserų santykiai dažnai nelygiaverčiai |
|
|
„Esu labai keblioje situacijoje ir nerandu ramybės. Susikomplikavo santykiai su drauge, ir niekaip negaliu suprasti, kodėl. Bendravome ne vienerius metus, dalinausi su ja džiaugsmais ir bėdom, problemai iškilus gaudavau ne tik patarimą, bet ir paramą. Ji buvo man kaip sesuo. Prieš kurį laiką pajutau, kad draugės elgesys tapo daug šaltesnis, kartkartėmis išlenda dygios pastabėlės, ko anksčiau tikrai nebūdavo.
|
| Plačiau |
| Lošimas žmones paverčia ligoniais |
|
|
Žaidimų manija taip pat pragaištingai veikia asmenybę kaip narkotikai ar alkoholis. Totalizatoriai, loterijos, azartiniai žaidimai lošimo namuose ir prie kompiuterių griauna žmonių gyvenimus. Vienu atveju išsivysčiusi priklausomybė žlugdo žmones ir jų šeimas finansiškai, kitu atveju vagia laiką ir bukina.
|
| Plačiau |
| Sapnai perspėja ir keičia pasaulį |
|
|
Pranašiški sapnai. Šiandien daug kas, išgirdęs apie tokių sapnų išsipildymą, tik nusišypsos ir pasakys, kad tai - prietaringų bobučių prasimanymai.
|
| Plačiau |
| Ligų ištakos – išgyvenimuose |
|
|
Kūno problemos gali būti susijusios su patirta psichologine trauma.„Mūsų pokalbis – mano vaistai“, - sakė pirmoji Zigmundo Froido pacientė. Šiandieninė karta vis dažniau problemas, kurios anksčiau priklausė religijos ir medicinos sričiai, sprendžia kartu su psichoterapeutais.
|
| Plačiau |
| Geras draugas neatstoja psichologo |
|
|
Įvairios bėdos skatina žmogų kreiptis į psichologą. Tačiau dažniausiai tai būna konfliktai šeimoje, išsiskyrimas su artimu žmogumi, žalingi įpročiai, darbo problemos, vienatvė, darbingumo praradimas, seksualinės problemos, nerimas arba depresija.
|
| Plačiau |
| Nakties košmarai – signalas apie rūpestį |
|
|
Per naktį galima susapnuoti keletą sapnų. Kai jie košmariški, prabudus sunku atsikratyti nemalonių pojūčių. Dažnai visą dieną kamuoja nerimas – gal atsitiks kokia nelaimė? Ar naktiniai košmarai pranašauja ką nors bloga?
|
| Plačiau |
| Negalavimus prišaukia mintys |
|
|
Jeigu sergate viena ar kita liga, o medicina jums taip ir nepadeda – kreipkitės į psichoterapeutą. Šiandien psichoterapeutai sėkmingai gydo daugelį ligų. Psichoterapija galima išgydyti astmą ir nevaisingumą, alergiją, daugelį skrandžio ir žarnyno ligų, enurezę, odos bei kitas ligas. Bet kokiu atveju praverstų bent jau pasikonsultuoti su psichologu, gydančiu psichosomatines ligas.
|
| Plačiau |
| Butelis – tikrų ir išgalvotų švenčių palydovas |
|
|
Kodėl mūsų nebestebina tai, kad bet kokia proga esame įpratę išgerti? Jei gimė vaikas - reikia aplaistyti. Mirė artimas žmogus - reikia paminėti. Vyksta vestuvės - reikia nusigerti. Darbą gavai - reikia atšvęsti. Dirvoną suarei ar kiaulę paskerdei - talkininkams būtina įpilti. Kas tai - vaišingumas ar ieškojimas progų, kuriomis prisidengdama visuomenė po truputį degraduoja?
|
| Plačiau |
| Kai nebegalime patys išbristi iš barnių |
|
|
„Mes su vyru pastaruoju metu nesutariame, tarp mūsų vis kyla ginčai, barniai, dėl kurių kenčiame ne tik mudu, bet ir vaikai. Ne kartą siūliau, kalbinau jį eiti pas psichologą, bet jis vis atsikalbinėja, išsisukinėja. Tai laiko neturįs, tai nežinosiąs ką kalbėti. Niekaip nepavyksta jo įkalbinti. Nors tiesiai taip nesako, galima suprasti, kad jei man reikia, tai aš ir galinti eiti. Bet juk problemų yra tarp mūsų, todėl ir eiti reikia abiems, ar aš neteisingai suprantu? Ką tokiu atveju daryti, gal galėtumėte patarti? “
|
| Plačiau |
| Kaip elgtis išsiaiškinus vyro neištikimybę |
|
|
„Norėčiau Jūsų patarimo, bet net nežinau, kaip viską aprašyti. Kartais atrodo, kad per trisdešimt ketverius metus nugyvenau kelių žmonių gyvenimus. Jei trumpai, tai istorija būtų tokia: esu ištekėjusi, prieš trejus metus buvau išėjusi su vaikais gyventi pas mamą, nes išaiškėjo vyro neištikimybė.
|
| Plačiau |
| Geros psichologinės sveikatos priesakai |
|
|
Daugelis žmonių su savo organizmu elgiasi taip, lyg būtų pikčiausi jo priešai: valgo kas papuola, nuodija tabaku ir alkoholiu, be saiko eksploatuoja savo jausmus, nemąstydami, kad sveikata, turėdama ribas, gali netikėtai ir nepataisomai sutrikti.
|
| Plačiau |
| Pavasaris - atviram pokalbiui su savimi |
|
|
Psichologė Dalia Kujalienė pavasarį vadina kritiniu metų laiku: „Būtent tada didelė dalis žmonių pajunta depresijos simptomus“. Žiema išsekina, todėl dažnas mūsų pavasarį sutinka kiek pavargęs.
|
| Plačiau |
| Drovumas užkerta kelią į karjerą ir laimę |
|
|
Daugelis iš mūsų tikriausiai prisimintume ne vieną atvejį, kai teko ko nors atsisakyti, praleisti gerą progą susipažinti, sulaukti prastesnio įvertinimo vien dėl to, kad neišdrįsome, pabijojome, per daug kuklinomės, nepasitikėjome savimi. Kas mums sutrukdydavo? Ogi tas nelemtas drovumas.
|
| Plačiau |
| Tinkamai įvertinkite save |
|
|
Dažnai pykstate ant kitų? Nuotaikos svyravimai ir nuolatinis išgyvenimas dėl savo nesėkmių – jūsų artimi „draugai“? Jums tai nepatinka, tačiau ir toliau nevengiate neigiamų emocijų? Diagnozė paprasta: jums trukdo per menka savivertė. Ją galima padidinti.
|
| Plačiau |
| Ką daryti, kai mylimasis vis vėliau grįžta į namus? |
|
|
„Beveik prieš metus su draugu pradėjome gyventi kartu. Iš pradžių viskas buvo gerai, bet pastaruoju metu jis vis užsibūna darbe valandą — pusantros, o kartais grįžta ir po vakaro aštuntos. Į mano klausimus atsako “...daug darbo, projektą rengiame“ ar ką nors panašaus. Kartais išsprūsta, kad su bendradarbiais užsisakė picą... ir tada nebesuprantu, ar ten vakarėlis, ar darbas vyksta.
|
| Plačiau |
| Intuicija padeda priimti teisingus sprendimus |
|
|
Konsultuodama žmones dažnai girdžiu: „Aš nujaučiau, kad taip atsitiks...“ arba „Žinojau, kad viskas įvyks būtent taip...“. Žmonės neretai klausinėja, ar pasitikėti savo nuojauta, intuicija, ar paisyti tik proto ir logiškų argumentų.
|
| Plačiau |
| Poezijos terapija priverčia vėl svajoti |
|
|
Geriausias įrankis kovai su sunkia liga – naujos svajonės ir menas.Dauguma žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis, kenčia ir moralinį skausmą. Supratę, kad visi planai žlugo, jie nebenori net gydytis. Specialistai rankų nenuleidžia ir siūlo širdgėlą gydytis poezija. |
| Plačiau |
| Kaip išsaugoti sveiką protą ir atsispirti manipuliacijoms? |
|
|
„ Noriu Jūsų paklausti, kaip nepamesti galvos streso situacijose. Turiu omeny ir tokius atvejus, kai kas nors apšaukia arba kai išgąsdina vis labiau plintantys sukčių skambučiai. Neseniai mano pagyvenusi teta sumokėjo tiems aferistams du tūkstančius litų, patikėjusi, kad jos sūnus padarė avariją, nors jis už gerų dvidešimties kilometrų ramiausiai miegojo.
|
| Plačiau |
| Trumpalaikis stresas – energijos šaltinis |
|
|
Kai aprėkia viršininkas, netinkamiausiu metu užgęsta automobilio variklis arba atsitinka dar kas nors nenumatyta, nėra laiko pasitraukti į medžių pavėsį ir pamąstyti. Reakcija į nutikimą būna žaibiška. Dažniausiai žaibiškai ji ir praeina, sukeldama ir teigiamų poveikių organizmui. Kur kas blogiau, jei žmogų kamuoja ilgalaikis stresas.
|
| Plačiau |
| Kas yra sapnas? |
|
|
„Noriu Jūsų paklausti, kaip reikėtų suprasti sapnus? Žinau, kad psichologai rimtai juos tyrinėja, o sapnininkais aš netikiu. Prieš keletą savaičių susapnavau neįprastą sapną. Jame mano vyras išėjo pas kitą moterį.
|
| Plačiau |
| Vaikystėje – keisčiausių baimių ataka |
|
|
Mažuosius persekioja tamsos, sapnų, svetimų žmonių, vabalų ir net mirties baimė. Vaikai bijo pasilikti vieni namuose, bijo tamsos, svetimų žmonių, vabalų, gyvačių, o kai kurie - mirties. Ši baimė gali paveikti vaiko nuotaiką, elgesį ir sveikatą.
|
| Plačiau |
| Žmogaus baimė ir vienatvė slepiasi sapnuose |
|
|
Sapnai mus moko pasitikėti savimi ir savo pojūčiais, tačiau daugelis šito nesupranta. Konsultuodama daug dėmesio skiriu klientų sapnams. Juose galima rasti atsakymą į daugelį klausimų, geriau suvokti save.
|
| Plačiau |
| Krizė – šansas pakilti arba sužlugti |
|
|
Anksčiau ar vėliau kiekvienas žmogus patenka į įvairias sunkias gyvenimo situacijas, kurios ir išmuša žemę iš po kojų.
|
| Plačiau |
| Iš kur kyla mūsų baimės |
|
|
Kiek daug visko mes nepadarome vien iš baimės suklysti, prarasti, pasirodyti juokingiems, nerangioms, kvailiems... Kiek sudaužyta širdžių vien iš nepasitikėjimo savimi, baimės būti savimi. Kiek nevykusių santuokų sudaryta iš baimės likti vienam, nereikalingam, niekieno nepastebėtam. Kiek kartų mus valdė silpnybės, kiek elgėmės prieš savo sąžinę vien todėl, kad bijojome savo ryžtingų poelgių pasekmių.
|
| Plačiau |
| Ar turiu laikytis tokių pat tradicijų kaip močiutė? |
|
|
„Gyvenu su močiute. Ji, kaip ir kiekvienas senas žmogus, nesupranta jaunimo norų ir, jei galėtų, užrakintų mane namuose, „kad tik kas neatsitiktų“. Labiausiai pykstamės, prieš kiekvienas Kalėdas, kai noriu išeiti į vakarėlį ar draugės gimtadienį.
|
| Plačiau |
| Kaip įveikti auditorijos baimę? |
|
|
„ Patarkite, kaip būtų galima įveikti auditorijos baimę. Man greitai trisdešimt, užimu atsakingas pareigas ir gana dažnai reikia skaityti pranešimus prieš auditoriją. Kad kas žinotų, kiek man tai kainuoja!
|
| Plačiau |
| Ar pyktis, susierzinimas ir meilė suderinami dalykai? |
|
|
"Nežinau, kaip aiškiau apibūdinti savo problemą. Beveik metus draugavau su vaikinu. Dirbome, daug laiko leisdavome kartu. Mums buvo gerai, aš jį mylėjau ir jis sakė, kad myli mane. Vasarą jis išvažiavo dirbti į užsienį. Kvietė važiuoti kartu, aš nepasiryžau. Jei atvirai — pabijojau. Tokio darbo, kokį dirbu Lietuvoje, ten nesitikiu gauti, o "arti„ kaip juodadarbė nenorėjau.
|
| Plačiau |
|
|
|
