2017 05 23, Antradienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Grožio chemijos spąstai   print
Visuomenėje ir žiniasklaidoje netyla kalbos apie chemikalais užterštą maistą, nuodijamus Lietuvos piliečius: „Nuodai maiste: jūs nemirsite. Bent jau nestaigiai“. Tai skamba drastiškai, tačiau, tenka sutikti, kad nuo to, ką valgome, kuo tepame savo kūną, priklauso mūsų sveikata ir savijauta. Mes galime garsiai šaukti ir kaltinti nesąžiningus politikus, gamintojus, platintojus, visuomenines institucijas ir kt., tačiau reikia pripažinti, kad už savo sveikatą pirmiausiai esame atsakingi mes patys.

Kosmetikos gaminių gamyboje naudojamos įvairios cheminės medžiagos. Jos gali būti natūralios, pavyzdžiui, vanduo, aliejai, ekstraktai, mineralai, augalų cukrus ir kt., tačiau didelę dalį kosmetikos gaminių sudėties sudaro įvairios sintetinės medžiagos. Jos gamyboje naudojamos įvairiais tikslais: siekiant sumažinti kosmetikos gaminių šiurkštumą, palengvinti jų pasiskirstymą ir įsigėrimą, sukelti putojimą, suteikti kvapą ir spalvą, pailginti galiojimo laiką ir kt.

Draudžiamų kosmetikos gamyboje medžiagų sąrašas ilgas. Jos uždraustos Europos moksliniam komitetui nustačius jų kenksmingą poveikį žmogaus sveikatai. Tačiau pasitaiko atvejų, kad kosmetikos gaminių sudėtyje yra draudžiamų medžiagų.

Kita cheminių medžiagų grupė – ribojamos cheminės medžiagos (konservantai, dažikliai ir kt.). Apie jų neigiamą poveikį sveikatai yra daug mokslinių duomenų, tačiau šios medžiagos kosmetikos gaminių gamyboje yra leidžiamos apribojant jų naudojamą kiekį. Tam yra daug priežasčių. Moksliniai tyrimai dažnai būna prieštaringi, jie užtrunka, taip pat dažnai sunku surasti alternatyvių gamybos būdų arba jie brangiai kainuoja. Šių cheminių medžiagų galima rasti daugelyje, net 80 proc. kosmetikos gaminių. Pasitaiko atvejų, kad gaminant kosmetikos gaminius, leidžiamos kai kurių cheminių medžiagų koncentracijos yra viršijamos.

Didžiąją dalį kosmetikos gaminių sudėties sudaro kitos cheminės medžiagos, kurių kiekiai nėra ribojami. Jos suteikia gaminiui formą, kiekį, fizikines – chemines ar kitas savybes. Tai, kad šios medžiagos nėra ribojamos ar draudžiamos, dar nereiškia, kad yra natūralios ar naudingos mūsų organizmui. Dažnai neribojamos medžiagos yra pigesni sintetiniai naftos produktai.

Kosmetikos gaminių gamyboje taip pat naudojamos aktyvios medžiagos, ekstraktai, aliejai, kurios dažnai būna susijusios su kosmetikos gaminio deklaruojamomis savybėmis ir poveikiu. Gali būti naudojami dažikliai, kvapikliai ir kitos cheminės medžiagos.

Šampūnai, dušo želės, vonios burbulai, putos, muilai ir kiti putojantys gaminiai

Į šampūnų sudėtį, siekiant didesnio priemonių putojimo, dedama sintetinių medžiagų - alkyl benzeno sulfonatų, vadinamųjų detergentų, pavyzdžiui, Ammonium Lauryl sulfate, Sodium Laureth Sulfate, kurios vertinamos prieštaringai. Vienų mokslininkų nuomone, jos dirgina odą bei sukelia galvos odos problemas - dermatitą, seborėją, gali pradėti plonėti ar net slinkti plaukai. Kiti mokslininkai tai neigia. Šių medžiagų kiekis kosmetikos gaminių gamyboje neribojamas.

Putojantys gaminiai gali turėti sudėtyje pavojingų tarpinių produktų, kurie nėra galutiniai junginiai, todėl kosmetikos gaminių sudėtyje jų nerasime. Šie tarpiniai produktai dažniausiai dalyvauja cheminėse reakcijose gaminant putojančius gaminius, siekiant sumažinti jų šiurkštumą. Vienas jų, mokslinių tyrimų duomenimis, įvardijamas kaip kancerogenas – 1,4-dioksanas, kuris taip pat vadinamas genotoksišku, galinčiu sukelti apsigimimus, neurotoksišku, toksišku inkstams ir kvėpavimo sistemai. Kitas kancerogenu vadinamas ingredientas – formaldehidas, kuris jautriai odai, ypač vaikų, gali sukelti bėrimus. JAV mokslininkų 2007 m. ir 2009 m. atliktais ir plačiai publikuotais kosmetikos gaminių tyrimų duomenimis, net 46-iuose iš 100-o tirtų natūralius teiginius deklaruojančių gaminių, skirtų vaikams ir gaminamų žinomų kompanijų, sudėtyje buvo rastos šios medžiagos. Ant gaminio pakuotės nurodytoje sudėtyje jie net nebuvo paminėti.

Kaip pasirinkti kosmetikos gaminius be šių tarpinių produktų?

Kosmetikos gaminius reikėtų naudoti saikingai, o renkantis juos būtina skaityti informaciją ant pakuotės, sudėtį. 1,4 – dioksaną, pasislėpusį po kitais junginiais, savo sudėtyje dažniausiai turi putojantys gaminiai. 1,4 – dioksaną gali turėti sodium laureth sulfatas, PEG junginiai ir medžiagos, kurių pavadinimuose yra žodžiai „xynol“, „ceteareth“, „oleth“. Tarpinį darinį formaldehidą gali turėti konservantai: quaternium-15, DMDM hydantoin, imidazolidinyl urea, diazolidinyl urea. Gamyboje egzistuoja alternatyvos, kai šiuos darinius galima pašalinti, tačiau gamintojai jų nesiima, teigdami, kad pavojingų junginių lieka labai nedideli kiekiai.

Viena draudžiamų medžiagų šampūnuose, kūno šveitikliuose, dušo želėse, taip pat ir nenuplaunamuose gaminiuose: kremuose, dezodorantuose ir kt. yra konservantas metildibromo glutaronitrilas, kuris nuplaunamuose gaminiuose buvo uždraustas 2008 m., nenuplaunamuose dar ankščiau. Rinkoje dar pasitaiko gaminių, turinčių šią medžiagą, kuri buvo uždrausta Europos komisijai nenustačius jokio saugaus šio konservanto naudojimo būdo kosmetikoje. Daug žmonių, yra alergiškų šiam konservantui, kuris sukelia odos niežėjimą, gali prasidėti egzema, bėrimas.

Nagų lakai

Yra trys pagrindinės cheminės medžiagos į kurias vertėtų atkreipti dėmesį renkantis nagų priežiūros priemones. Dibutilftalatas yra draudžiamas kosmetikos gaminiuose, formaldehidas ir toluenas - nėra draudžiamos medžiagos, bet jų kiekis kosmetikos gaminiuose yra ribojamas, didelės jų koncentracijos gali turėti neigiamos įtakos sveikatai. Dibutilftalato randama ne tik kosmetikoje, bet ir asmens higienos priemonėse, buities daiktuose ir kt. Šis ingredientas nagų lakui suteikia lankstumą ir spindesį, bet kartu yra pripažintas karcinogenu. Ši medžiaga leidžia nagų lakui tinkamai pasiskirstyti ir išdžiūti, bet manoma, kad jos įkvėpus, gali pasireikšti nuovargis, galvos skausmas, gali dirginti akis, nosį ir gerklę. Toluenas taip pat pripažintas toksišku. Minėtų ingredientų turėtų vengti besilaukiančios ir žindyvės. Formaldehidas nagų lake veikia kaip kietiklis ir apsauga nuo lako lupimosi. Jis yra įvardijamas kaip karcinogenas, kuris taip pat gali sukelti akių, nosies ir gerklės dirginimą. Yra tokių nagų lakų, kuriuose aptinkami visi trys minėti ingredientai.

Lūpų dažai, kremai, prausikliai

Europoje 2007 m. spalio mėn. atliktų tyrimų duomenimis, net 60 proc. tirtų 33 žinomų gamintojų kosmetikos gaminių mėginių, buvo rastas švinas. Švinas pasižymi neurotoksišku, reprodukcijai toksišku ir kenksmingu poveikiu sveikatai. Švino neturi būti kosmetikos gaminiuose. Lūpų dažuose, vazelinuose dažnai naudojama cheminė medžiaga - petrolatas. Jis paprastai yra gaunamas iš sintetinių naftos produktų. Tokios kilmės petrolatas gali išdžiovinti ir pažeisti gilesnius odos sluoksnius. Petrolatas taip pat įeina į veido ir kūno kremų, prausiklių ir kitų kosmetikos gaminių sudėtį.

Plaukų dažai, laikinosios „juodosios chna“ tatuiruotės

Plaukų dažuose naudojamos cheminės medžiagos nuolat keičiasi. Kartu keičiasi ir reikalavimai plaukų dažuose esančioms cheminėms medžiagoms. Pavyzdžiui, 2008 m. buvo uždraustos 85, 2009 m. - 40 cheminių medžiagų plaukų dažuose, apie kurių saugą nėra pakankamai duomenų. Plaukų dažuose naudojami fenilendiaminai, gali sukelti stiprią alerginę reakciją, odos dermatitą, gali būti toksiški organams, silpninti imunitetą. Dažniausia reakcija į netikusius plaukų dažus- alergija, kuri gali pasireikšti galvos srities, kaklo, veido paraudimu, niežėjimu ar patinimu. Kirpyklų darbuotojams, nenaudojantiems apsauginių pirštinių, dažniausiai išsivysto rankų egzema.

Piešiniuose ant kūno ir plaukų dažuose naudojami dažai, pagaminti iš augalo Heninės lavsonijos, liaudyje žinomos kaip chna. Pavojus slypi ne pačioje natūralioje žolėje, o tame, kad, siekiant intensyvios juodos spalvos, tiek dažant plaukus, tiek piešiant tatuiruotes su chna dažais sumaišoma cheminė medžiaga p-fenilendiaminas, sutrumpintai žymimas PPD, kuri skirtingai nei natūrali chna, gali sukelti sunkias alergines reakcijas ir ilgai išliekančius randus. Kai kuriems žmonėms pasireiškia sunkesnė alerginė viso kūno reakcija – ant odos atsiranda šašų ir iškrenta plaukai. Ši medžiaga gali įjautrinti organizmą ir kitoms medžiagoms.

Kvepalai ir kvapiosios medžiagos

Kvapą dažnai sudaro šimtai sintetinių junginių, kurie žinomi tik gamintojui, o etiketėje jie sutalpinami po žodžiais “Parfume”, “Fragrance”. Kvapiosios medžiagos įeina ne tik į kvepalų sudėtį, bet naudojamos ir daugelyje kosmetikos gaminių (dezodorantuose, kremuose, losjonuose, plaukų želėje ir kt.).

Kvapiosios medžiagos laikomos vienu iš penkių geriausiai žinomų alergenų, jos taip pat gali sukelti astmą. Kitas pavojus – kvapo sudėtyje esantys ftalatai. Europoje atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, daugiau kaip 70 proc. tiriamų kompanijų gaminiuose buvo rasta ftalatų, nors kosmetikos gaminių etiketės ingredientų sąraše jie nebuvo nurodyti. Taip pat aštuonių populiarių gamintojų kvepaluose nustatyta draudžiama medžiaga dietilheksil ftalatas. Europos mokslinio komiteto teigimu, vienas iš 50 žmonių po kvapo panaudojimo gali visam gyvenimui likti jautrus kažkuriai sudedamajai daliai. JAV mokslininkai identifikavo kai kurias kvapo sudedamasias dalis kaip neurotoksinus, tačiau tolimesni tyrimai nebuvo atliekami ir kompetetingos institucijos nesiėmė iniciatyvos, kad kvapo ingredientai būtų įtraukti į ingredientų sąrašą ir nurodyti etiketėje.

Skirti degintis soliariume ir savaiminio įdegio kremai

Deginantis soliariume, kremai su apsaugos nuo saulės faktoriumi (SPF) nenaudojami, priešingai, naudojamos priemonės, skatinančios įdegį. Kartais yra klaidingai manoma, kad deginimuisi soliariume naudojami kosmetikos gaminiai saugo odą. Reikėtų atkreipti dėmesį į tokių gaminių pakuotę. Ženklinant soliariumo kosmetikos gaminius, etiketėje nurodoma, kad jie neapsaugo nuo nudegimų, greitesnio odos senėjimo, odos vėžio, kuriuos gali sukelti ultravioletiniai spinduliai spinduliai.

Kremuose, skirtuose degintis soliariume bei savaiminio įdegio kremuose dažnai naudojami kosmetiniai dažai, vadinami bronzantai, kurie iš karto ar po kurio laiko tamsina odos spalvą taip pat naudojamos melanino sintezę skatinančios medžiagos. Vienas dažniausiai naudojamų kosmetinių dažų - dihidroksiacetonas (DHA) – medžiaga, kuri reaguodama su odos paviršiuje esančiomis aminorūgštimis, suteikia jai tamsią spalvą. Kosmetikos gaminių su DHA nerekomenduojama naudoti apie akis, reikia stengtis, kad jų nepatektų ant lūpų ir kitų gleivinių. Tai ypač sunku pasiekti, norint odai suteikti gražų įdegį specialiose kabinose, kur kūnas nupurškiamas kosmetiniais dažais. Purškiant kosmetikos gaminius su DHA neapsaugomi akių, lūpų ar gleivinių plotai, į organizmą bronzantų gali patekti įkvėpus ar nurijus gaminio. Specialistai soliariumų lankytojams jau nustatė odos bėrimo, kosulio, svaigulio ir alpimo atvejų, bet kai kuriuos nepageidajamus reiškinius galėjo sukelti ir individuali asmens reakcija į gaminį.

Konservantai ir natūralūs kosmetikos gaminiai

Konservantai kosmetikos gaminių gamyboje naudojami plačiai. Nenaudojant konservantų ilgai negendantį kosmetikos gaminį pagaminti sudėtinga, tam turi būti griežtai laikomasi geros gamybos praktikos, vietoj konservantų naudojamas alkoholis, eteriniai aliejai ar kai kurių augalų cukrus. Tačiau pramonėje labiau paplitę sintetiniai konservantai. Agresyvesniais laikomi parabenai, trietanolaminas, fenoksietanolis, imidazolidinyl-, diazolidinyl urea, metilisotiazolinonas.

Naudojant kosmetikos gaminius, labai svarbus yra saikas ir realus poreikis. Turėtume žinoti, kad kosmetika – tai pirmiausia kasdien naudojamas cheminių medžiagų mišinys, kuris gali turėti neigiamos įtakos mūsų sveikatai.

Pagal Vilniaus visuomenės sveikatos centro pranešimą

Vido Venslaviškio nuotr.
Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogų įrengimas Baidarių nuoma dzūkijoje Reklamos paslaugos Plastikiniai langai Muitinės tarpininko paslaugos Krovinių pervežimai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys