2017 08 20, Sekmadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Atšalęs oras – pagrindinis peršalimo ligų kaltininkas   print
2014-09-29
Pra­si­dė­jus šal­ta­jam me­tų lai­kui, vi­sa­da pa­dau­gė­ja ser­gan­čių­jų per­ša­li­mo li­go­mis, o ypač vai­kų, su­grį­žu­sių į mo­kyk­las ir dar­že­lius.Su­sir­gu­sį vai­ku­tį kiek­vie­na rū­pes­tin­ga ma­ma ne­sun­kiai at­pa­žįs­ta: jis tam­pa irz­lus, ne­ra­mus, kar­tais mie­guis­tas, pra­de­da ma­žiau ir ne­no­riai val­gy­ti, ga­li pa­kil­ti kū­no tem­pe­ra­tū­ra, bet daž­nai abe­jo­ja­ma – ka­da gy­dy­ti pra­si­dė­ju­sią slo­gą, o gal ge­riau pa­lauk­ti, ar bū­ti­na kreip­tis į gy­dy­to­ją, kai vais­ti­nių len­ty­nos lūž­ta nuo įvai­riau­sių si­ru­pė­lių.

Su­sirgs ar ne, pri­klau­so nuo imu­ni­te­to

Šei­mos gy­dy­to­ja Li­na Pet­ru­ly­tė sa­ko, kad yra daug prie­žas­čių, ko­dėl vie­ni per­ša­li­mo li­go­mis ser­ga daž­niau, ki­ti – re­čiau. Daž­niau­siai prie­žas­tys yra su­si­ju­sios su ap­lin­ka ir gy­ve­ni­mo bū­du. Šal­tas kli­ma­tas, rū­ky­mas, už­terš­tas oras su­da­ro pa­lan­kias są­ly­gas sirg­ti. Šei­mo­se, ku­rio­se au­ga ke­li vai­kai, ar jiems pra­dė­jus lan­ky­ti vai­kų ko­lek­ty­vą dėl daž­nes­nio kon­tak­to su ser­gan­čiais ti­ki­my­bė už­si­krės­ti ir su­si­rgti per­ša­li­mo li­ga taip pat di­des­nė. Su­sir­gus vie­nam iš šei­mos na­rių, tar­ki­me, ri­no­vi­ru­so in­fek­ci­ja, su­ser­ga du treč­da­liai na­miš­kių. Stre­sas, per­var­gi­mas, grū­di­ni­mo­si sto­ka, ne­pa­kan­ka­ma mi­ty­ba, ma­žak­rau­jys­tė, neat­pa­žin­ta ar ne­gy­do­ma aler­gi­nė slo­ga, ast­ma, kvė­pa­vi­mo or­ga­nuo­se glū­din­ti  in­fek­ci­ja taip pat ga­li bū­ti su­si­rgi­mo prie­žas­timis. Anot gy­dy­to­jos, reikš­min­giau­sia per­ša­li­mo li­gų prie­žas­tis – vai­kų imu­ni­nės sis­te­mos ne­sub­ren­di­mas ar įgim­tas imu­no­de­fi­ci­tas, kai ga­mi­na­mas per ma­žas an­ti­kū­nų kie­kis, trūks­ta lim­fo­ci­tų.

Aler­giš­ko vai­ko imu­ni­nė sis­te­ma sa­vi­tai rea­guo­ja į vi­ru­sus. Ser­gant per­ša­li­mo li­ga, ga­mi­na­si ma­žiau tei­gia­mų an­ti­kū­nų, ne­su­si­for­muo­ja pa­tva­rus imu­ni­te­tas, ga­lin­tis ap­sau­go­ti nuo tos pa­čios li­gos. Be to, ser­gant ga­mi­na­si aler­gi­niai an­ti­kū­nai, ku­rie su­ke­lia aler­gi­nes reak­ci­jas.

Sa­ko­ma, kad suau­gęs žmo­gus bent kar­tą per me­tus su­ser­ga ne­komp­li­kuo­ta per­ša­li­mo li­ga. Ug­dy­mo įstai­gas lan­kan­tys vai­kai per­ša­li­mo li­go­mis ga­li sirg­ti net 12 kar­tų ir dėl to, anot šei­mos gy­dy­to­jos Li­nos Pet­ru­ly­tės, ne­rei­kė­tų sa­ky­ti, kad jū­sų vai­kas am­ži­nas li­go­niu­kas. „Ne­re­tai bū­na, kad vai­kai, ypač lan­kan­tys ug­dy­mo įstai­gas, at­ro­do, ser­ga nuo­lat, bet ūg­te­lė­ję daž­niau­siai „pa­me­ta“ vi­sas vai­kys­tė­je tu­rė­tas li­gas“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Bi­jo­ti rei­kia ne karš­čia­vi­mo, o li­gos

Pa­sak gy­dy­to­jos, daž­nai tė­vai per­ne­lyg iš­gąs­tin­gai su­rea­guo­ja į at­ža­lą stai­ga už­klu­pu­sį karš­čia­vi­mą, bet bū­tent karš­čia­vi­mas at­spin­di, ar or­ga­niz­mas ko­vo­ja su li­ga ir ka­da vai­kas ima sveik­ti. „Karš­čia­vi­mas – ap­sau­gi­nė or­ga­niz­mo reak­ci­ja, tad jei­gu nuo­lat ją slo­pi­na­me, silp­nė­ja or­ga­niz­mo imu­ni­te­tas, – per­spė­ja gy­dy­to­ja. – Kai vai­kas karš­čiuo­ja, or­ga­niz­mas prie­ši­na­si li­gos su­kė­lė­jams, ko­vo­ja su jais. „Nu­mu­šus“ tem­pe­ra­tū­rą, vi­ru­sų ir bak­te­ri­jų pri­si­dau­gins dar dau­giau. Jei­gu vai­kas jau­čia­si pa­kan­ka­mai ge­rai, ne­rei­kia vi­sa­da steng­tis, kad ser­gan­čio vai­ko tem­pe­ra­tū­ra bū­tų nor­ma­li, nes ga­li­me pri­da­ry­ti dau­giau ža­los“, – pri­me­na gy­dy­to­ja.

Karš­čia­vi­mo me­tu suak­ty­vė­ja tok­si­nus ar­dan­tys fer­men­tai, in­ten­sy­vė­ja an­ti­kū­nų prieš vi­ru­sus ir bak­te­ri­jas ga­my­ba, to­dėl karš­čiuo­jan­tis li­go­nis tu­ri bū­ti tin­ka­mai slau­go­mas, ki­taip karš­čia­vi­mas ga­li tap­ti pa­vo­jin­gu. Ypač ati­džiai rei­kia slau­gy­ti karš­čiuo­jan­tį kū­di­kį, ma­žą vai­ką. Bū­ti­na ger­ti pa­kan­ka­mai šil­tų skys­čių, ge­riau­sia – vais­ta­žo­lių ar­ba­tė­lių. Jei tem­pe­ra­tū­ra lai­ko­si il­giau nei tris die­nas, ma­žy­lį bū­ti­nai tu­ri ap­žiū­rė­ti gy­dy­to­jas. „Vai­kų karš­čia­vi­mas – vie­na daž­niau­sių pro­ble­mų, dėl ku­rių tė­ve­liai krei­pia­si į gy­dy­to­jus. Jei­gu karš­čiuo­ja kū­di­kis, ku­rio am­žius yra iki mė­ne­sio, bū­ti­na į me­di­kus kreip­tis ne­del­siant. Tė­ve­liams ne­ga­li­ma pa­tiems gy­dy­ti še­šių mė­ne­sių ne­su­lau­ku­sių kū­di­kių. Vy­res­niems vai­kams tė­vai su­teik­ti pa­gal­bą ga­li ir pa­tys, pri­klau­so nuo to, kaip vai­kas jau­čia­si“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Li­gos prie­žas­ti­mi daž­niau­siai bū­na vi­ru­si­nė in­fek­ci­ja, to­dėl jo­kiu bū­du be gy­dy­to­jo nu­ro­dy­mų ne­ga­li­ma vai­ku­čiui duo­ti an­ti­bio­ti­kų. An­ti­bio­ti­kai tin­ka­mi tik bak­te­ri­nėms in­fek­ci­joms gy­dy­ti.

Nors per­ša­li­mo li­gos yra ge­ry­bi­nės ei­gos, bet jos lin­ku­sios pa­si­kar­to­ti ir su­kel­ti komp­li­ka­ci­jų: si­nu­si­tą, an­gi­ną, la­rin­gi­tą, bron­chi­tą, plau­čių už­de­gi­mą. Vai­kams vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo or­ga­nų in­fek­ci­ja daž­nai komp­li­kuo­ja­si vi­du­ri­nės au­sies už­de­gi­mu – oti­tu.

In­fek­ci­ja da­lin­tis ne­de­rė­tų

Su­sir­gus vi­ru­si­ne in­fek­ci­ja, ku­ria daž­niau­siai pra­si­de­da vi­sos per­ša­li­mo li­gos, rei­kė­tų lik­ti na­muo­se, gu­lė­ti lo­vo­je, ger­ti šil­tas vais­ta­žo­lių ar­ba­tas, avė­ti šil­tas vil­no­nes ko­ji­nes ir gy­dy­tis, o ne ei­ti į ko­lek­ty­vą ir da­ly­ti vi­ru­si­nę in­fek­ci­ją ki­tiems. Rei­kia pa­si­rū­pin­ti kam­ba­rio šva­ra: plau­ti, šluos­ty­ti dul­kes, vė­din­ti. Vai­ką rei­kia ap­reng­ti šil­tai, bet ne­ga­li­ma leis­ti su­pra­kai­tuo­ti, o su­pra­kai­ta­vu­sį bū­ti­na per­reng­ti. Kū­di­kį rei­kia daž­nai ne­šio­ti, nes bū­nant ver­ti­ka­lio­je pa­dė­ty­je jam leng­viau kvė­puo­ti. Nors vais­ti­nė­se ap­stu rek­la­mos iš­gir­tų, ste­buk­lus da­ran­čių vais­tų, bet gy­dy­ti li­go­nį bū­ti­na tik gy­dy­to­jo skir­tais vais­tais.

No­rin­tiems iš­veng­ti per­ša­li­mo li­gų, o su­si­rgus – grei­čiau pa­sveik­ti, gy­dy­to­ja L. Pet­ru­ly­tė siū­lo šal­tuo­ju me­tų lai­ku var­to­ti ežiuo­lę, vi­ta­mi­ną C, im­bie­rą, me­dų ir me­daus pro­duk­tus. „Vie­no vais­to nuo per­ša­li­mo nė­ra, tad ir pro­fi­lak­ti­kai ver­tė­tų pa­si­rink­ti ke­le­tą skir­tin­gų prie­mo­nių“, – pa­ta­ria gy­dy­to­ja.

Var­to­jant ežiuo­lės pre­pa­ra­tus su­ma­žė­ja ri­zi­ka su­si­rgti per­ša­li­mo li­go­mis, o su­si­rgus – su­trum­pė­ja li­gos truk­mė, re­čiau pri­rei­kia an­ti­bio­ti­kų. Ežiuo­lės pre­pa­ra­tai sti­mu­liuo­ja imu­ni­te­tą, suau­gu­sie­siems ga­li pa­leng­vin­ti ir su­trum­pin­ti per­ša­li­mo li­gos simp­to­mus. Rei­kia at­min­ti, kad šis au­ga­las ypač kie­čiui, amb­ro­zi­jai aler­giš­kiems žmo­nėms ga­li su­kel­ti aler­gi­nes reak­ci­jas, vai­kams – odos bė­ri­mus.

Vi­ta­mi­nas C, var­to­ja­mas ke­lis mė­ne­sius kaip mais­to pa­pil­das, su­ma­ži­na ser­ga­mu­mą per­ša­li­mo li­go­mis.

Ge­riant ar­ba­tas, ver­tė­tų ne­pa­mirš­ti im­bie­ro, ku­ris itin tin­ka per­ša­li­mo li­gų pro­fi­lak­ti­kai ir imu­ni­te­tui stip­rin­ti.

Me­dus, kaip na­tū­ra­li gy­do­mo­ji prie­mo­nė, nuo se­no var­to­ja­mas per­ša­lus, su juo da­ro­mos in­ha­lia­ci­jos. Ko­vo­jant su per­ša­li­mo li­go­mis, tin­ka­miau­sias lie­pų me­dus. Jis var­to­ja­mas an­gi­nai, slo­gai, la­rin­gi­tui, bron­chi­tui, tra­chei­tui, bron­chi­nei ast­mai gy­dy­ti. Tai pui­ki an­ti­bak­te­ri­nė prie­mo­nė.

Me­dus su ri­di­kais: iš­skob­ti juo­do­jo ri­di­ko vi­dų ir pri­dė­ti me­daus. Pa­lai­ky­ti pa­rą. Ar­ba iš­spaus­ti ri­di­kų sul­tis ir 2 stik­li­nes ri­di­kų sul­čių su­mai­šy­ti su stik­li­ne me­daus. Ger­ti po 1–2 šaukš­tus, vai­kams – po ar­ba­ti­nį šaukš­te­lį kas va­lan­dą.

SXC.hu -Zsuzsanna Kilian nuotr.

Ge­ros die­nos pra­džia – me­daus šaukš­te­lis

Bi­ti­nin­kė Ro­ma Ma­čie­nė sa­ko, kad svei­kas žmo­gus tu­ri va­do­vau­tis po­sa­kiu – „val­gyk me­dų kol svei­kas, tam, kad ne­su­sirg­tum“. Anot bi­ti­nin­kės, pa­sto­vus me­daus var­to­ji­mas po šaukš­te­lį ry­te – ge­riau­sia li­gų pre­ven­ci­ja. Po­vei­kis bū­tų kur kas veiks­min­ges­nis, jei­gu var­to­tu­me ne tik me­dų, bet ir bi­čių duo­ne­lę bei žie­da­dul­kes. Tuo­met or­ga­niz­mas gau­tų pa­kan­ka­mai mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų ir vi­ta­mi­nų, tad per­ša­li­mo li­gos lik­tų nie­ko ne­pe­šu­sios.

Ry­ti­nis me­daus šaukš­te­lis ne tik su­stip­ri­na imu­ni­te­tą, bet ir pui­kiai pa­ten­ki­na ang­lia­van­de­nių po­rei­kį, pa­ke­lia to­nu­są, ge­ri­na sme­ge­nų veik­lą. Tad vai­kai, var­to­jan­tys me­dų ir jo pro­duk­tus, ne tik re­čiau ser­ga per­ša­li­mo li­go­mis, bet ir pa­mo­kų me­tu bū­na kur kas ak­ty­ves­ni ir la­biau su­si­kau­pę.

Bi­ti­nin­kė sa­ko, kad net ser­gant rim­to­mis li­go­mis pra­var­tu var­to­ti me­dų, mat jis pa­de­da ge­riau įsi­sa­vin­ti me­di­kų pa­skir­tus vais­tus. Me­dus – pui­kus mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų ne­šė­jas, ku­ris iš kar­to pa­ten­ka į krau­ją. Tai­gi tuo pa­čiu me­tu var­to­jant ir vais­tus, jie žy­miai grei­čiau pa­sie­kia rei­kia­mus or­ga­nus, to­dėl ima spar­čiau veik­ti.

Ne­pa­sik­lys­ti me­daus įvai­ro­vė­je, anot bi­ti­nin­kės, la­bai pa­pras­ta. Te­rei­kia pa­si­kliau­ti sa­vo sko­niu. „Pa­ra­gau­ki­te ir su­pra­si­te. Ku­ris jums ska­niau­sias, va­di­na­si, tas ir tin­ka­miau­sias. Me­dus uni­ka­lus tuo, kad kiek­vie­ną kar­tą jo su­dė­tis yra skir­tin­ga“, – sa­ko bi­ti­nin­kė.

Nors Lie­tu­vo­je la­biau­siai ver­ti­na­mas lie­pų žie­dų me­dus, bet bi­ti­nin­kė sa­ko, kad ry­te pa­si­mė­gau­ti šaukš­te­liu lie­pų žie­dų me­du­mi – ne pa­ts ge­riau­sias pa­si­rin­ki­mas. Šio me­daus rū­šis ska­ti­na pra­kai­ta­vi­mą, tad ry­ti­nis ar­ba­tos puo­de­lis su šaukš­te­liu liep­žie­džių me­daus ga­li pa­dė­ti grei­čiau pa­si­gau­ti per­ša­li­mo li­gą, nei nuo jos ap­si­gin­ti. Pats neut­ra­liau­sias – įvai­rių žie­dų me­dus, ku­ris tin­ka ir prie ar­ba­tos ar ka­vos puo­de­lio, ir gy­dan­tis.

„Nie­ka­da ne­tir­pin­ki­te me­daus šil­to­je ar­ba­to­je, o tie­siog įsi­dė­ki­te šaukš­te­lį me­daus į bur­ną ir už­ger­ki­te jį ar­ba­ta ar ka­va. Tuo­met ne tik pa­ju­si­te jo uni­ka­lų sko­nį, bet ir pa­gal po­rei­kį su­ma­žin­si­te ar­ba pa­di­din­si­te skran­džio rūgš­tin­gu­mą“, – sa­ko bi­ti­nin­kė.

Mig­lė RE­MEŠ­KE­VI­ČIŪ­TĖ



Freeimages.com -Justyna Furmanczyk nuotr.
Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogų įrengimas Baidarių nuoma dzūkijoje Reklamos paslaugos Plastikiniai langai Muitinės tarpininko paslaugos Krovinių pervežimai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys