2017 03 25, Šeštadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Klastingos ligos – vaikų širdutėse   print
2014-10-29
Šiau­lie­tė gy­dy­to­ja vai­kų kar­dio­lo­gė Al­ma Tal­lat-Kelp­šie­nė kas­dien vi­są sa­vo dė­me­sį ski­ria vai­kų šir­du­čių svei­ka­tai, mo­der­naus ir efek­ty­vaus gy­dy­mo paieš­koms, to­bu­li­ni­mui­si. Gy­dy­to­ja pa­brė­žia, kad vai­kų šir­džių li­gos – itin klas­tin­gos.

– Ar vai­kų šir­dies li­gų dau­gė­ja?

– Si­tua­ci­ja smar­kiai ne­si­kei­čia. Pas­kai­čiuo­ta, jog maž­daug 0,8 pro­cen­to vai­kų gims­ta su šir­dies ydo­mis. Dau­giau šir­dies li­gų at­ran­da­ma dėl mo­der­nė­jan­čios me­di­ci­ni­nės įran­gos, diag­nos­ti­kos. Kai ku­rio­se Eu­ro­pos ša­ly­se, pa­vyz­džiui, Pran­cū­zi­jo­je, pui­kiai iš­vys­ty­ta vai­siaus kar­dio­lo­gi­jos sri­tis.

– Lie­tu­vo­je yra šios sri­ties spe­cia­lis­tų?

– Šiuo me­tu šios sri­ties gy­dy­to­ja dir­ba Ge­ne­ti­kos cent­re. Nuo­to­li­niu bū­du lan­kau vai­siaus kar­dioe­chos­ko­pi­jos kur­sus Pran­cū­zi­jo­je ir po jų ga­lė­siu at­lik­ti vai­siaus šir­dies tik­ri­ni­mą. Toks spe­cia­lis­tas vai­siaus šir­dies tik­ri­ni­mą at­lie­ka 18, 24, 32 vai­siaus sa­vai­tę, jei ky­la įta­ri­mų apie be­si­vys­tan­tį ar jau su­si­for­ma­vu­sį šir­dies su­tri­ki­mą.

Svar­biau­sia, kad at­ra­dus pa­ki­ti­mų vai­siui ga­li­ma pa­gel­bė­ti nėš­tu­mo me­tu ar­ba bū­ti pa­si­ruo­šus per­duo­ti spe­cia­lis­tams ope­ruo­ti, teik­ti ki­to­kią pa­gal­bą, su­pla­nuo­ti gy­dy­mo stra­te­gi­ją.

Kai ku­rias šir­dies li­gas ar ydas vai­sius ge­rai to­le­ruo­ja, nes nėš­tu­mo me­tu jo krau­jo­ta­ka vei­kia ki­taip ne­gu nau­ja­gi­mio. Ta­čiau po gi­mi­mo už­si­da­rius vai­siaus krau­jo­ta­kai kri­ti­nę ydą tu­rin­tį nau­ja­gi­mį iš­tin­ka kar­dio­ge­ni­nis šo­kas, nau­ja­gi­mis ga­li mir­ti. Itin re­tais at­ve­jais dėl kri­ti­nės šir­dies ydos vai­sius žū­va dar įsčio­se. 20 pro­cen­tų nau­ja­gi­mių su kri­ti­nė­mis šir­dies li­go­mis ne­su­lau­kia ope­ra­ci­jos, dėl to svar­bi vai­siaus kar­dio­lo­gi­ja.

– Kas tai yra – šir­dies yda?

– Įgim­ta šir­dies yda – ana­to­mi­niai šir­dies pa­ki­ti­mai, trik­dan­tys krau­jo­ta­ką. Įgim­tos ydos skirs­to­mos į mė­ly­ną­sias ar­ba bal­tą­sias. Mė­ly­no­sio­mis va­di­na­mos ta­da, kai ne­pri­so­tin­tas de­guo­ni­mi krau­jas pa­ten­ka į sis­te­mi­nę krau­jo­ta­ką, to­dėl kū­ne­lis įgau­na mels­vą at­spal­vį. Bal­to­sioms bū­din­gi per­tva­rų de­fek­tai, aor­tos su­siau­rė­ji­mas, ta­da oda tam­pa blyš­ki. Pas­ta­ro­sios ydos sun­kiau pa­ste­bi­mos.

Kri­ti­nes, gy­vy­bei pa­vo­jin­gas ydas rei­kia sku­biai ope­ruo­ti. At­vi­ras ar­te­ri­nis la­ta­kas – funk­cio­nuo­jan­ti jung­tis tarp aor­tos ir plau­ti­nio ka­mie­no. Nėš­tu­mo lai­ko­tar­piu šis la­ta­kas yra bū­ti­nas vai­siaus krau­jo­ta­kai. Po gi­mi­mo ar­te­ri­nis la­ta­kas daž­niau­siai už­si­da­ro per pir­mą­sias 3 pa­ras, kai ka­da vė­liau.

Nau­ja­gi­mis, tu­rin­tis kri­ti­nę šir­dies ydą, kol vei­kia at­vi­ras ar­te­ri­nis la­ta­kas, jau­čia­si ge­rai. Funk­cio­nuo­jan­tis at­vi­ras ar­te­ri­nis la­ta­kas nau­ja­gi­miui su kri­ti­ne yda gelbs­ti gy­vy­bę, tad rea­ni­ma­ci­jos sky­riu­je to­kiam nau­ja­gi­miui la­ši­na­mi spe­ci­fi­niai me­di­ka­men­tai, at­ve­rian­tys ar­te­ri­nį la­ta­ką.

Už­si­da­rius šiam la­ta­kui, jei nau­ja­gi­mis ser­ga su­dė­tin­ga šir­dies yda, iš­ryš­kė­ja šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mo po­žy­miai: jis nu­sto­ja val­gy­ti, pra­de­da daž­nai kvė­puo­ti, de­juo­ti, pa­kin­ta odos spal­va.

De­fek­tai ga­li iš­ryš­kė­ti po ke­lių die­nų ar sa­vai­čių, tuo­met, kai už­si­da­ro at­vi­ras ar­te­ri­nis la­ta­kas, tad tė­vai tu­ri bū­ti bud­rūs ir at­si­ra­dus mi­nė­tiems simp­to­mams kreip­tis į me­di­kus – kiek­vie­na mi­nu­tė itin bran­gi.

– Kas le­mia šir­dies ydų at­si­ra­di­mą?

– Daž­niau­siai tai spon­ta­ni­nės mu­ta­ci­jos nėš­tu­mo me­tu. Įgim­tų šir­dies ydų pa­vel­di­mu­mas yra re­tas at­ve­jis, ta­čiau ga­li­mas. Jei mo­ti­na ar tė­vas tu­ri prie­šir­džių per­tva­ros de­fek­tą, to­kį su­tri­ki­mą ga­li tu­rė­ti vi­si vai­kai, reiš­kia iš kar­tos į kar­tą ei­na do­mi­nan­ti­nis ge­nas.

Di­de­lę įta­ką ydoms, šir­dies per­tva­rų de­fek­tams at­si­ras­ti tu­ri nėš­tu­mo me­tu mo­ti­nos ar tė­vo al­ko­ho­lio var­to­ji­mas. Al­ko­ho­lis su­trik­do per­tva­ros vys­ty­mą­si. Yra bu­vę at­ve­jų, kai nau­ja­gi­miai gi­mė su vai­siaus al­ko­ho­li­niu sind­ro­mu, tu­rė­jo di­džiu­lių šir­dies de­fek­tų.

Svar­bus ap­lin­kos po­vei­kis, mo­ti­nos per­si­rgtos in­fek­ci­jos, kai ku­rių me­di­ka­men­tų var­to­ji­mas. Ta­čiau dau­gu­ma at­ve­jų prie­žas­tys ne­ži­no­mos.

– Ar tai, kad nau­ja­gi­mis gi­mė su šir­dies yda, ga­li įtar­ti tik kar­dio­lo­gas?

– Šir­dies yda diag­no­zuo­ja­ma echos­ko­pi­jos me­tu. Įta­ri­mus ga­li pa­tvir­tin­ti pa­ma­tuo­tas krau­jo pri­so­ti­ni­mas de­guo­ni­mi, krau­jos­pū­dis, odos spal­vos pa­ki­ti­mai, kai nau­ja­gi­mis ga­li bū­ti mels­vas ar­ba bal­tas. Šie pa­pil­do­mi diag­nos­ti­niai ty­ri­mai at­lie­ka­mi rea­ni­ma­ci­jos sky­riuo­se.

Ki­ti simp­to­mai sun­kiai pa­ste­bi­mi ar­ba jų ne­bū­na. Kol vei­kia vai­siaus krau­jo­ta­ka, li­gos po­žy­mių ga­li ne­si­ma­ty­ti, ma­no­ma, kad vai­kas gi­mė vi­siš­kai svei­kas. Šir­dies li­gos yra la­bai klas­tin­gos.

Kar­tais nau­ja­gi­miams, net ir su sun­kia šir­dies yda, pir­mo­mis gy­ve­ni­mo pa­ro­mis ga­li ne­bū­ti ryš­kių li­gos po­žy­mių. Nau­ja­gi­miai ga­li daž­niau kvė­puo­ti, val­gy­da­mi il­sė­tis, yra blyš­kes­ni ar mels­ves­ni, jiems šą­la ga­lū­nės. Tė­vams re­ko­men­duo­čiau pa­si­kon­sul­tuo­ti su šei­mos gy­dy­to­ju, ku­ris įver­tins būk­lę ir pri­rei­kus nu­kreips nau­ja­gi­mį kar­dio­lo­go kon­sul­ta­ci­jai.

Bu­vo at­ve­jis, kai sep­ty­nių pa­rų nau­ja­gi­mis nu­sto­jo val­gy­ti. Pa­ki­to jo spal­va. Tė­vai su­sku­bo vež­ti į po­lik­li­ni­ką, ta­čiau pa­ke­liui vai­ką iš­ti­ko kli­ni­ki­nė mir­tis. Tė­vai ne­sut­ri­ko, kol va­žia­vo iš­kvies­to­ji pa­gal­ba, jie kū­di­kį pa­si­dė­ję ant ma­ši­nos ka­po­to ban­dė gai­vin­ti. Lai­mė, bu­vo itin šal­ta žie­ma, daug snie­go. Me­di­kai ma­no, kad bū­tent di­de­lis šal­tis iš­gel­bė­jo. Kū­ne­lis, ir pa­ts svar­biau­sias or­ga­nas – gal­vos sme­ge­nys, bu­vo šal­ty­je, ku­ria­me vi­si pro­ce­sai smar­kiai su­lė­tė­jo.

At­gai­vin­tam nau­ja­gi­miui bu­vo pa­da­ry­ta echos­ko­pi­ja, ras­tas di­de­lis aor­tos su­siau­rė­ji­mas, krau­jas ne­be­ga­lė­jo praei­ti.

Taip išaiš­kė­jo, kad vai­kas tu­rė­jo šir­dies su­tri­ki­mų, to­dėl ir yra svar­bi vai­siaus kar­dio­lo­gi­ja.

"Šiaulių kraštas" - Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.Vai­kų kar­dio­lo­gė Al­ma Tal­lat-Kelp­šie­nė sa­ko, kad dau­gu­ma vai­kų šir­dies li­gų ar ydų at­si­ra­di­mo prie­žas­tys ne­ži­no­mos.

– Kaip jau­čia­si šir­dies li­gą tu­rin­tys vai­kai?

– Tai pri­klau­so nuo šir­dies ligos ti­po, nuo gy­dy­mo. Yra ydų, ku­rių neį­ma­no­ma visiškai ko­re­guo­ti, vai­kas jau­čia jė­gų sty­gių, nuo­var­gį, ga­li var­gin­ti šir­dies rit­mo, krau­jo kre­šė­ji­mo su­tri­ki­mai. Ope­ra­ci­nis gy­dy­mas gelbs­ti gy­vy­bę, pa­ge­ri­na gy­ve­ni­mo ko­ky­bę.

Daug at­ve­jų, kai ydos iš­tai­so­mos, vai­kai visai pa­sveiks­ta, ga­li spor­tuo­ti. Svar­bu neuž­dels­ti ope­ra­ci­nio gy­dy­mo, kol neiš­si­vys­tė plau­ti­nė hi­per­ten­zi­ja, ki­tos komp­li­ka­ci­jos.

Vais­tais to­kie su­tri­ki­mai ne­bus iš­gy­dy­ti, tik pa­leng­vin­ti simp­to­mai.

Kai ku­rios šir­dies ydos – itin klas­tin­gos. Vai­kas jau­čia­si ge­rai, ūže­sys men­kas ar jo iš­vis nė­ra. Yda ga­li bū­ti įtar­ta, ra­dus pa­di­din­tą krau­jos­pū­dį.

Vai­kai, tu­rin­tys reikš­min­gą šir­dies ydą, ga­li daž­nai sirg­ti apa­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų li­go­mis: bron­chi­tais, plau­čių už­de­gi­mais ar­ba ga­li iš­vis nie­kuo ne­si­rgti. To­kiais at­ve­jais pa­grin­di­nė diag­nos­ti­kos prie­mo­nė yra šir­dies echos­ko­pi­ja, kom­piu­te­ri­nė to­mog­ra­fi­ja ar mag­ne­ti­nis re­zo­nan­sas.

– Ar vi­sas ydas rei­kia ope­ruo­ti?

– Ne vi­sos ydos ko­re­guo­ja­mos chi­rur­gi­niu bū­du, kai ku­rias ga­li­ma už­da­ry­ti spe­cia­liais kamš­čiais šir­dies zon­da­vi­mo me­tu, be pjū­vio. Dau­ge­lį ydų ne­rei­kia ko­re­guo­ti, ka­dan­gi jos ne­sut­rik­do krau­jo­ta­kos.

Yra sta­tis­ti­ka, kad apie 15 pro­cen­tų suau­gu­sių­jų tu­ri ne­žy­mių šir­dies de­fek­tų, apie ku­riuos ne­ži­no­jo. Kai ku­rie per­tva­rų de­fek­tai įta­kos nei vai­ko vys­ty­mui­si, nei au­gi­mui įta­kos ne­tu­ri. O ma­ži de­fek­tai vai­kui au­gant už­si­da­ro.

– Ko­kių dar šir­dies li­gų esa­ma?

– Dar vie­na šir­dies ligų gru­pė – įgim­ti rit­mo ir lai­du­mo su­tri­ki­mai, ku­rie diag­no­zuo­ja­mi už­ra­šius elekt­ro­kar­diog­ra­mą (EKG). Net ne­sant simp­to­mams, rei­kia už­ra­šy­ti EKG prieš ruo­šian­tis lan­ky­ti ba­sei­ną, mo­kyk­lą, ka­da spren­džia­ma, koks fi­zi­nis ak­ty­vu­mas leis­ti­nas. Nes­var­bu, kad ma­žam vai­kui bu­vo nor­ma­li EKG, kai ka­da po ke­lerių me­tų iš­ryš­kė­ja pa­pil­do­mo lai­du­mo pluoš­to po­žy­miai, to­dėl vai­kams kas­met ar kas ke­leri me­tai rei­kia už­ra­šy­ti EKG.

Rit­mo su­tri­ki­mai ga­li su­kel­ti įvai­rių sa­vi­jau­tos po­ky­čių – nuo la­bai daž­no šir­dies pla­ki­mo ar at­virkš­čiai – re­to pul­so iki apal­pi­mo ir šir­dies su­sto­ji­mo.

Įgim­ta vi­siš­ka blo­ka­da pa­si­reiš­kia la­bai re­tu pul­su nuo pat gi­mi­mo. Nau­ja­gi­miui bū­ti­na įsta­ty­ti šir­dies elekt­ros­ti­mu­lia­to­rių, po to sa­vi­jau­ta pa­ge­rė­ja. Alps­tan­tiems ga­li pri­reik­ti spe­cia­lių ty­ri­mų. Jei al­pi­mo me­tu šir­dies veik­la su­sto­ja il­giau nei 3 se­kun­des, imp­lan­tuo­ja­mas šir­dies sti­mu­lia­to­rius.

Šir­dies rau­mens li­gos ga­li iš­tik­ti bet ku­ria­me am­žiu­je. Jos ga­li bū­ti nu­lem­tos ge­nų mu­ta­ci­jų. Jei vai­kai alps­ta, var­gi­na krū­ti­nės skaus­mai, nak­ti­nis du­su­lys, rei­kė­tų iš­tir­ti de­ta­liau, ar nė­ra kar­dio­mio­pa­ti­jos. Prog­re­suo­jant rei­ka­lin­ga šir­dies transp­lan­ta­ci­ja. Vie­nas iš veiks­nių, su­ke­lian­čių mio­kar­di­tą, yra gri­po vi­ru­sas, to­dėl rei­kė­tų kas­met skie­py­tis nuo gri­po.

Sun­ki yra šir­dies vož­tu­vų už­de­gi­mo li­ga, in­fek­ci­nis en­do­kar­di­tas, kai bak­te­ri­jos ga­li suar­dy­ti vož­tu­vą ir ta­da ten­ka įdė­ti dirb­ti­nį vož­tu­vą – pro­te­zą. Vi­są gy­ve­ni­mą var­to­ti kre­šė­ji­mą ma­ži­nan­čių vais­tų.

Rei­kė­tų ne­pa­mirš­ti, jog pa­cien­tas, turėdamas tam tik­rą ydą, lai­ky­da­ma­sis pro­fi­lak­ti­kos prie­mo­nių ga­li svei­kas nu­gy­ven­ti il­gą gy­ve­ni­mą.


Natalija KONDROTIENĖ

"Šiaulių kraštas"

http://www.skrastas.lt


Freeimages.com - Andrejs Pidjass nuotr.

Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogo danga Baidarių nuoma dzūkijoje Reklamos paslaugos Plastikiniai langai Muitinės tarpininko paslaugos Krovinių pervežimai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys