2017 03 29, Trečiadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Kuo sterilesnė aplinka, tuo „bjauresnė“ alergija   print
Gitana Šiaulienė nenaudoja cheminių valiklių, baliklių ir ploviklių. Visa tai atstoja soda, citrina, smėlis, kitos natūralios medžiagos. Medikai teigia, kad nuo kosmetinių priemonių, buityje naudojamos chemijos, kenčia organizmas, prasideda alerginės reakcijos.

Natūralūs valikliai – šalia

Šiaulių sveikos gyvensenos klubo „Šviesuoliai“ pirmininkė Gitana Šiaulienė pasakoja, kad daugelis pasikeitimų ateina palaipsniui. Ji, statistinė vartotoja, atrado sveiką gyvenseną puoselėjantį klubą, ir susimąstė, kokią chemiją naudoja namuose, tepa ant savęs.

„Pasiūla – didžiulė, spalvingos reklamos aplink, atrodo – tik imk ir naudok. O kas tai? Chemikalai, kurie į mus skverbiasi nuo pirmųjų gyvenimo dienų, – sako G. Šiaulienė. – Nieko naujo nepasakysiu, bet visos natūralios plovimo, šveitimo, valymo priemonės yra šalia, jas naudojo mūsų močiutės“.

Moteris indams plauti naudoja sodą, druską, kartais citriną.

Citrina puikiai tinka kvapams sugerti, perpjauta – skleidžia gaivų kvapą. Rankų oda taps minkšta ištrynus ją citrina. Citrina gelbės, jeigu iš nutekamųjų vamzdžių sklinda blogas kvapas: išspausti citrinos sulčių į karštą vandenį ir supilti turinį į kriauklę ar vonią.


 SXC.hu - Szorstki nuotr.


Buitinės chemijos nepasigenda

G. Šiaulienei rūpi, kad daug chemikalų išleidžiame į gamtą ir jai kenkiame: tualeto muiliukai, vamzdžių valikliai, plovimo priemonės, milteliai ir kita.

Vienu geriausiu skalbikliu moteris įvardija ūkinį muilą.

Dėmes ir nešvarumus išvalo valgomąja druska arba smėlio ir molio pagrindu pagamintu valikliu. Soda išplauna ne tik orkaites, kriaukles, indus, bet ir tualetą. Puodams šveisti moteris naudoja smėlį.

G. Šiaulienė pataria išmokti nepirkti, galvoti apie savo ir artimųjų sveikatą, aplinką. Be to, bus sutaupyta daug pinigų.

Reakcija į chemikalus

Alergologė Jūratė Greičiuvienė teigia, kad buitinė chemija gali sukelti toksinį poveikį arba ūmius apsinuodijimus. Jie įvyksta, apsinuodijus garais arba kontakto metu. Tačiau tik tuo atveju, kai priemonė naudojama ne pagal paskirtį ar nesilaikant instrukcijos.

„Dėl toksinio poveikio teko gydyti pacientę, kurios negalavimo priežastį pavyko išsiaiškinti tik tada, kai ji papasakojo, jog drabužių skalbimo milteliais ne tik indus plauna, bet ir pila į vonią, kai maudosi“, – prisiminė atvejį J. Greičiuvienė.

Vaikų ligų gydytoja, alergologė Regina Mačiulienė akcentavo, jog buityje naudojami chemikalai vaikams sukelia kontaktinį alerginį dermatitą. Pavyzdžiui, tėtis, ant rankų laikydamas kūdikį, purškėsi dezodorantu, o šio chemikalų pateko ant kūdikio. Jei buitinės chemijos patenka ant vaiko odos, rekomenduojama iškart vaiką nuprausti.

Atsiradus alerginio dermatito požymiams – bėrimui, paraudimui – medikai skiria gydymą. Alerginė reakcija pasireiškia ūmia sloga, akių bei odos paraudimu, perštėjimu ar išbėrimu.

SXC.hu - Sanja Gjenero nuotr.


Chemija silpnina imuninę sistemą

Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūratė Karalevičienė sako, kad alergines reakcijas gali sukelti ir nepakankamai išskalauta patalynė. Kad skalbimo priemonių likučių neliktų, skalbinius reikėtų skalauti net iki 15 kartų.

Naudojant bet kokią cheminę medžiagą būtina naudoti pirštines, o jei naudojamas aerozolis – reikalingas respiratorius.

J. Karalevičienė primena ir dermatologų rekomendacijas: neplauti kasdien plaukų, duše naudoti kuo mažiau odą dirginančių priemonių. Mokslininkai akcentuoja, kad kuo švaresnė aplinka, tuo dažnesnės alergijos, kuo sterilesnėje aplinkoje auga vaikas, tuo didesnė tikimybė, kad jis sirgs alergija ar imunine liga.

Perkant buitinės chemijos priemonę, kosmetikos gaminį, reikia pasiteirauti sertifikato, naudojimo instrukcijos, sužinoti, ar priemonė registruota.

Dėl nesaugios kosmetikos ar buitinės chemijos gaminių galima kreiptis į Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos teritorinį skyrių arba į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

Kosmetika – vaikams?

J. Karalevičienė mano, jog mažamečiams siūloma kosmetika – tai rinkodara vaikų sveikatos sąskaita. Ne veltui medikai prašneko apie dvidešimtmetes su keturiasdešimtmetės oda. „Tai – ankstyvo kosmetikos naudojimo padarinys“, – įsitikinusi specialistė.

J. Karalevičienės teigimu, vaikų kambariuose ypač svarbu nenaudoti sintetinių kvapų, aerozolių.

Būtina atkreipti dėmesį, kokį muilą renkatės. Vaikams antibakterinio muilo rekomenduojama visai atsisakyti. Be to, skalbiant vaikų, ypač kūdikių, drabužius, patalynę, reikėtų naudoti būtent tai amžiaus grupei skirtus gaminius, testuotus dermatologų, bekvapius, be papildomų sintetinių minkštiklių, svarbiausia – labai gerai išskalauti.

Natalija KONDROTIENĖ

"Šiaulių kraštas"

http://www.skrastas.lt

SXC.hu - Ana Labate nuotr.

Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogo danga Baidarių nuoma dzūkijoje Reklamos paslaugos Plastikiniai langai Muitinės tarpininko paslaugos Krovinių pervežimai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys