2017 03 28, Antradienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Pavojingos cheminės medžiagos sklando su namų dulkėmis   print
2014-10-28
Baltijos aplinkos forumo atlikti tyrimai parodė, kad pavojingų cheminių medžiagų yra visuose tirtuose dulkių mėginiuose. Specialistų teigimu, kenksmingą aplinką susikuriame patys – dulkėse jos atsiranda iš kasdien naudojamų gaminių.Norint jų išvengti, patariama rinktis alternatyvius produktus, kurių sudėtyje pavojingų cheminių medžiagų nėra arba jų yra mažiau.

Daugiausiai rasta ftalatų ir degumą mažinančių medžiagų

Baltijos aplinkos forumo inicijuoto tyrimo metu buvo ištirti 7 dulkių mėginiai. Savanorių namuose ir darbo aplinkoje buvo ieškoma trijų plačiai paplitusių pavojingų cheminių medžiagų grupių:

- ftalatų, kurie dažnai naudojami minkšos plastmasės gaminiuose, tačiau dedami ir į kvepalus bei statybines medžiagas,
- degumą mažinančių medžiagų, kurios ilgą laiką plačiai naudotos elektronikos prietaisuose, balduose, tekstilės gaminiuose,
- perfluorintų junginių, kurie pasižymi tokiomis savybėmis kaip atsparumas riebalams bei vandeniui ir naudojami neprisvylančiuose induose, impregnuotuose drabužiuose, riebalų nesugeriančiose pakuotėse.

Rasta visų medžiagų grupių, daugiausiai – ftalatų. Tik 2 mėginiuose aptikta perfluorintų junginių. Degumą mažinančių medžiagų koncentracijos buvo didžiausios. Jos viršijo aptikimo ribą iki 1000 kartų.

Ekspertai pastebi, jog lyginant su kitais panašiais tyrimais, atliktais 2004-2013 m. Europoje, gauti rezultatai yra panašūs – vyrauja ftalatai ir degumą mažinančios medžiagos, jų koncentracijos skiriasi nežymiai.

Poveikis sveikatai nėra ištirtas

Dulkėse ieškota pavojingų cheminių medžiagų, kurios yra geriausiai ištirtos ir kurioms priskiriamos „rimčiausias neigiamas poveikis sveikatai“ – toks kaip sąsajos su vėžiniais susirgimais, endokrininės sistemos ardymas, neigiamas poveikis embriono vystymuisi, vaisingumui, imunitetui.

Visgi, mokslininkai nėra nustatę „saugios ribos”, kuri padėtų įvertinti konkrečios koncentracijos poveikį organizmui. Tai yra labai individualu – priklauso nuo lyties, amžiaus, svorio, paveldimumo, imuniteto ir begalės kitų kintamųjų.

Ekspertai pabrėžia, jog, kol medžiagų ribojimas ir uždraudimas yra svarstomas, kiekvienas iš mūsų galime nedidinti pavojingų cheminių medžiagų savo aplinkoje ir organizme atsakingai rinkdamiesi produktus, kurių sudėtyje šių pavojingų cheminių medžiagų nėra.

Dust Of Color 2Freeimages.com - Sorin Luca nuotr.

Į dulkes patenka iš gaminių, iš dulkių – į kraują

Būdamos pusiau lakios, pavojingos cheminės medžiagos iš turimų daiktų ar statybinių medžiagų patenka į patalpų orą ir dalis jų „nusėda” ant dulkių. Užterštos dulkės gali būti įkvėptos, prarytos kartu su maistu, taip pat – patekti į organizmą, kai maži vaikai deda dulkėtus daiktus į burną.

Nuo patalpose praleidžiamo laiko priklauso, kiek stipriai mus gali veikti pavojingos cheminės medžiagos, esančios dulkėse. Teigiama, kad suaugęs žmogus iki 90 proc. paros laiko praleidžia patalpose, o maži vaikai namuose būna dar ilgiau, dalį laiko praleisdami ant grindų.

Tai, kad iš dulkių pavojingos medžiagos patenka į kraują, patvirtina ir Baltijos aplinkos forumo atlikti tyrimai. Prieš pusmetį visuomenei buvo pristatyti 10 savanorių kraujo tyrimo rezultatai. Jie atskleidė, jog pavojingų medžiagų kokteiliu yra užterštas visų savanorių kraujas.

Gavus jų namų / darbo aplinkos dulkių tyrimų rezultatus, pastebėta, jog dalis abiejose terpėse rastų medžiagų sutampa. Didesnės kai kurių medžiagų koncentracijos nustatytos kraujyje (dulkėse jų neaptikta arba aptikta sąlyginai mažiau). Galima daryti prielaidą, kad šios medžiagos į organizmą patenka ir kitu keliu – per maistą (pvz., iš pakuočių, indų).

Freeimages.com - Alfried Borkenstein nuotr.
Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogo danga Baidarių nuoma dzūkijoje Reklamos paslaugos Plastikiniai langai Muitinės tarpininko paslaugos Krovinių pervežimai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys