2017 04 25, Antradienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Psichologai 16 metų laukia įstatymo, kuris leistų atskirti specialistus nuo „stebukladarių“   print
2017-03-30
Lietuvos psichologų sąjungos duomenimis, šalyje skirtingose institucijose dirba beveik 2000 psichologų. Nuo Nepriklausomybės laikų nėra priimtas psichologų praktinės veiklos įstatymas, kuris numatytų psichologų veiklos licenzijavimą, galintį užtikrinti psichologinių paslaugų teikimo visuomenei kokybę.

Pasak Lietuvos psichologų sąjungos narių, gyvenimas be įstatymo, reglamentuojančio, kas yra psichologas ir kas gali tokiu vadintis, sukuria keistą situaciją, kai žmones konsultuoja „Bhakti jogą praktikuojantis psichologas", „chiromantas ir psichologas", „vedinis psichologas" ir t.t. Jie žada žmonėms stebuklus ir patys skelbiasi esantys stebukladariai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kiek Lietuvoje psichologų

2015-2016 metų duomenimis, Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžiose įstaigose dirbo 933 psichologai ir 47 psichologų asistentai. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, sveikatos priežiūros specialisto spaudo numeriai yra suteikti 579 medicinos psichologams (2015 m. dirbo 286 psichologai), Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įstaigose – 230 psichologų, Kalėjimų departamente – 46, Vidaus reikalų ministerijos įstaigose – 39, Krašto apsaugos ministerijos įstaigose – 30 psichologų. Viso apie 1900 psichologų.

„Šie statistiniai duomenys neatsispindi, kiek yra dirbančių organizacinių psichologų, sporto ir kitų sričių psichologų bei tų, kurie dirba privačiai. Tikėtina, kad jų yra bent dvigubai daugiau. Deja, gauti tikslios informacijos, kiek yra psichologines paslaugas teikiančių asmenų neįmanoma, kol nebus licencijavimo ir psichologų registro/sąvado. Tuo pačiu ir negalime pasakyti, kiek yra „stebukladarių", save vadinančių psichologais. Problema, kad žmonės net nežino, kas yra psichologas, kokias kompetencijas jis turi turėti, kuo jis skiriasi, pavyzdžiui, nuo psichiatro, kur gali kreiptis žmonės, jei yra nepatenkinti psichologo paslaugomis ir pan.”, - sako Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Neringa Grigutytė.

Patikimas psichologas – su sertifikatu

Šiuo metu nėra jokių įstatymiškai sureguliuotų svertų, kurie leistų tiksliai įvardinti, ar prieš jus esantis psichologas yra patikimas specialistas.

„Kol nėra psichologų praktinę veiklą reglamentuojančio įstatymo, EuroPsy sertifikatas yra vienas iš tų kriterijų, leidžiančių suprasti, jog psichologas bent jau turi kvalifikaciją ir reikiamą patirtį. Norint įgyti EuroPsy sertifikatą psichologui keliami tokie reikalavimai: baigtos universitetinės psichologijos studijos (bakalauro ir magistro laipsnis), 3 metai darbo patirties savo srityje arba metų trukmės prižiūrima praktika. Šį sertifikatą įgiję psichologai privalo nuolat tobulintis, dalyvauti mokymuose, seminaruose. Įgiję EuroPsy sertifikatą psichologai pasirašo, kad laikysis psichologo profesinės etikos kodekso. Jeigu įvyksta kažkokie įvykiai susiję su etikos pažeidimu, juos svarsto profesinės etikos komitetas“, - aiškina Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narė, nacionalinio EuroPsy suteikimo komiteto pirmininkė Inga Truskauskaitė-Kunevičienė.

Pixabay.com/Gerd Altmann nuotr.

„EuroPsy sertifikavimas yra savanoriškas, žiūrint valstybiniu lygiu, jis neturi didelės reikšmės priimant į darbą. Tik tiek, kad psichologas sau papildomai turi patvirtinimą, jog jis atitinka reikalavimus, keliamus psichologui, kurie yra suformuoti Europos psichologų asociacijų federacijos“, - sako Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narys, Reglamentavimo komiteto pirmininkas doc., dr. Alfredas Laurinavičius. Šiuo metu EuroPsy sertifikatą turi 144 psichologai, Lietuvos psichologų sąjunga vienija 600 narių.

pakeistų įstatymas

Pasak doc. dr. A. Laurinavičiaus, Lietuvos psichologų sąjunga dėl kelių priežasčių suinteresuota, kad įstatymas būtų kuo greičiau priimas. Viena, kad pagerėtų psichologinių paslaugų prieinamumas. Antra, kad pagerėtų psichologinių paslaugų kokybė.

„Mes manome, kad ne bet kas turėtų teikti psichologines paslaugas. Paslaugų teikėjui turi būti keliami atitinkami reikalavimai, kurie ir būtų suformuluoti profesinės veiklos įstatyme:
• Psichologas turi turėti universitetinį išsilavinimą,
• Keičiant darbo sritį, jis privalėtų konsultuotis su daugiau patyrusiu kolega,
• Turi kelti kvalifikaciją.

Psichologiniu įvertinimu, konsultavimu ir švietimu užsiimantys specialistai turėtų būti licenzijuojami. Norintys išlaikyti licenziją privalės kelti savo kvalifikaciją, vadinasi, gaus naujausias žinias, tobulės, neužsidarys tarp keturių savo kabineto durų“, - aiškina doc., dr. A. Laurinavičius.

Jis pabrėžia, jog psichologai yra specialistai, kurie labai aiškiai suvokia savo ribas, jie žino, kiek padėti yra įmanoma, o kas yra neįmanoma. „Kuo tikras psichologas skirtųsi nuo save tokiu skelbiančio? Tikras psichologas nepretenduoja į stebukladarius. Reikiamų kompetencijų, žinių neturintys ir etikos normų nesilaikantys psichologais save vadinantys asmenys reklamuoja stebuklus, jie „padeda“ visiems ir per trumpą laiką. Mes norėtume, kad psichologai nebūtų stebukladariais. Psichologų praktinės veiklos įstatymas padėtų kiekvienam lengvai atskirti stebukladarį nuo praktikuojančio psichologo“, - sako A. Laurinavičius.

„Įsivaizduokime, kad žmogus nuvažiuoja į kažkokius mokymus, gauna ten įrankius (kažkokius lengvai taikomus psichologinius metodus) ir neturėdamas bazinių žinių, imąsi teikti pagalbą. Jis žada stebuklus, bet jis gali smarkiai pakenkti žmogui, o dėl „stebukladarių“ padarytos žalos dažnai kenčia psichologų įvaizdis. Tokie reikalavimai, kokie yra suformuoti siekiantiems EuroPsy sertifikato priėmus praktinės veiklos įstatymą būtų privalomi visiems psichologams. Tada EuroPsy sertifikatas taptų europiniu pažymėjimu, praplečiančiu specialisto kompetencijas, kad matytųsi specialisto svoris Europos mastu“, - papildo psichologė, LPS valdybos narė Inga Truskauskaitė-Kunevičienė.

Kodėl įstatymas nepriimtas 16 metų?

Nuo Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos psichologų sąjunga nuolat dėjo pastangas, kad būtų priimtas psichologo praktinės veiklos įstatymas.
Kodėl jis vis nepriimtas?

 „Esminė priežastis – psichologai dirba įvairiose srityse, kurios patenka į daugelio ministerijų pavaldumą. Psichologai dirba privačioje praktikoje, sveikatos institucijose, švietimo įstaigose, socialinėse organizacijose, krašto apsaugos sistemoje, policijoje. Dar iškyla toks techninis klausimas – kas turėtų užsiimti licenzijavimu? Reikalinga ministerija ar kažkokia kita institucija, kuri turėtų tą daryti. Įstatymas šiuo metu tobulinamas, teikiamos pataisos, jis sulaukia pastabų. Esmė – nėra priimta sprendimų, kas tą galėtų daryti. Kas apsiims globoti psichologus? Visose srityse dirbančių psichologų licenzijavimas, matyt, nebus lengva užduotis“, - sako doc., dr. A. Laurinavičius.

Pasak Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narių, psichologo praktinės veiklos įstatymo priėmimas – tai strateginis požiūris į psichologinės pagalbos užtikrinimą, tuo pačiu ir psichinių paslaugų prieinamumą visuose sektoriuose.

Psichologų paruošimas ir statistika

• Psichologai Lietuvoje ruošiami nuo 1974 m. Psichologus Lietuvoje ruošia: Vilniaus universitetas, Vytauto didžiojo universitetas, Lietuvos Edukologijos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Klaipėdos universitetas, Mykolo Romerio universitetas.
• Iš pradžių buvo vienpakopės studijos, dabar dirbti psichologu savarankiškai gali asmuo, baigęs ir psichologijos bakalauro, ir psichologijos magistro studijas.
• Per metus psichologijos magistrantūros studijas baigia apie 200 studentų (priklausomai nuo metų).
• Vien per paskutinius penkerius metus parengta apie 1000 specialistų.

• „Faktiškai, psichologų Lietuvoje tikrai netrūksta, trūksta atitinkamo valstybės požiūrio, kad būtų steigiami etatai, adekvatūs atlyginimai ir didinamas psichologinių paslaugų prieinamumas, ypač regionuose. Regionuose situacija su psichologais yra panaši kaip su gydytojai – jų trūksta, specialistus reikia prisivilioti”, - sako Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Neringa Grigutytė.

 

Pixabay.com/Gerd Altmann nuotr.

Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogų įrengimas Baidarių nuoma dzūkijoje Reklamos paslaugos Plastikiniai langai Muitinės tarpininko paslaugos Krovinių pervežimai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys