2017 03 28, Antradienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Žiemos vitaminai kiekvienam ranka pasiekiami   print
2015-01-16
Žie­mą, kai ko­ne vis­kas, kas ža­lia, nu­ny­ko ar pa­si­slė­pė po snie­gu, gam­ta vis tiek nu­si­tei­ku­si žmo­gui pa­dė­ti. Ieš­kant švie­žių vi­ta­mi­nų ir stip­ry­bės, žvilgs­nį rei­kia kreip­ti į tai, kas ža­liuo­ja, bū­tent į spyg­liuo­čius. Vie­ni jų – pu­šų spyg­liai.

Mū­sų svei­ka­tai gam­ta tie­sia ran­ką


Anot svei­kuo­lės Ire­nos Alz­bu­tie­nės, žie­mos šė­kas bu­vo ir ga­li bū­ti mū­sų drau­gu, tik pa­tys tu­ri­me bū­ti nuo­vo­kūs. Pro­tin­go­ji gam­ta vis­ką su­tvar­kė taip, kad žie­mą, kai la­bai su­ma­žė­ja na­tū­ra­lių vi­ta­mi­nų ir mik­roe­le­men­tų šal­ti­nių, me­džių spyg­liuo­se vi­ta­mi­no C bū­na du kar­tus dau­giau ne­gu va­sa­rą, tad no­rin­tiems iš­lik­ti svei­kiems pra­var­tu rink­ti tai, kas šiuo me­tu ža­liuo­ja.

Ža­lia spal­va – tai chlo­ro­fi­las, ža­lia­sis au­ga­lų krau­jas, ku­ris, pa­te­kęs į žmo­gaus krau­jo­ta­kos sis­te­mą, pa­de­da pa­ša­lin­ti šla­kus ir me­džia­gų apy­kai­tos at­lie­kas. Chlo­ro­fi­las yra ver­ti­na­mas kaip pa­ti ge­riau­sia krau­jo va­ly­mo ir at­sta­ty­mo prie­mo­nė, o krau­jo va­ly­mas yra pir­ma­sis ir daž­nai es­mi­nis žings­nis ko­vo­je su bet ko­kia or­ga­niz­mą ali­nan­čia li­ga. Che­mi­niu po­žiū­riu chlo­ro­fi­las la­bai pa­na­šus į he­mog­lo­bi­ną. Chlo­ro­fi­las va­lo krau­ją nuo ra­dioak­ty­vių me­džia­gų, sun­kių­jų me­ta­lų, vais­tų li­ku­čių ir ki­tų tok­si­nių me­džia­gų.

„Išė­ję pa­si­vaikš­čio­ti, miš­ke pri­si­lau­žy­ki­te ša­ke­lių (ga­li­ma tik nuo se­nes­nių nei de­šim­ties me­tų me­džių apa­ti­nių ša­kų), o na­muo­se spyg­lius nuo ša­ke­lių nu­kar­py­ki­te taip, kad ant ša­ke­lių lik­tų spyg­lių pa­grin­dai, – pa­ta­ria svei­kuo­lė. – Aiš­ku, ne­ga­li­ma nu­ge­nė­ti vi­sos ku­rios nors pu­šies. Gam­tos do­va­no­mis mė­gau­tis rei­kia, kaip sa­ko liau­dis, su pro­tu.“

Švie­žiuo­se pu­šų spyg­liuo­se yra ne tik chlo­ro­fi­lo, bet ir ka­ro­ti­no bei gau­sy­bė rei­ka­lin­giau­sių žmo­gaus or­ga­niz­mui vi­ta­mi­nų: C, K, P, E, PP, B1, B2, B3, B6, taip pat ko­bal­to, ge­le­žies, man­ga­no, aliu­mi­nio, va­rio, fi­ton­ci­dų, ete­ri­nio alie­jaus.

Ge­riau­sia spyg­lius var­to­ti ką tik nu­skin­tus, bet mies­tų gy­ven­to­jai, ku­rie vos ke­lis kar­tus per žie­mą iš­trūks­ta į miš­ką, ga­li jų pa­si­ruoš­ti ir il­ges­niam lai­kui. Lai­ky­ti spyg­lius rei­kia ne aukš­tes­nė­je nei 4 ºC tem­pe­ra­tū­ro­je, nes ši­lu­mo­je žūs­ta net iki 35 pro­c. ka­ro­ti­no. Lai­kant spyg­lius šal­tai, pa­vyz­džiui, šal­dy­mo ka­me­ro­je, su­py­lus į dro­bi­nį mai­še­lį, juo­se net tris mė­ne­sius ne­suy­ra vi­ta­mi­nai ir ki­tos veik­lio­sios me­džia­gos.

Pu­šų spyg­liais žie­mą mai­ti­na­si kur­ti­niai, ūg­liais – brie­džiai, o sėk­lo­mis – ge­niai ir vo­ve­rai­tės.

Forest Pines In WinterFreeimages.com - Michael & Christa Richert nuotr.

Aro­ma­ti­nis vais­tas su­šil­do sie­lą

Ke­lis spyg­lius ver­ta pa­kram­ty­ti vi­sais me­tų lai­kais: at­gai­vi­na bur­nos kva­pą ir ją de­zin­fe­kuo­ja, stip­ri­na dan­te­nas. Spyg­liai nuo se­no var­to­ja­mi avi­ta­mi­no­zėms gy­dy­ti, ypač ta­da, kai trūks­ta vi­ta­mi­no C, ir pro­fi­lak­ti­kai. Spyg­liuo­se esan­čios me­džia­gos pa­si­žy­mi ner­vus ra­mi­nan­čiu, nu­skaus­mi­na­muo­ju, an­ti­vi­ru­si­niu, an­ti­sep­ti­niu, at­si­ko­sė­ji­mą leng­vi­nan­čiu, šla­pi­mą, pra­kai­tą ir tul­žies iš­si­sky­ri­mą ska­ti­nan­čiu vei­ki­mu.

Pu­šis stip­ri­na žmo­gaus plau­čius, pa­de­da kom­pen­suo­ti ener­gi­jos sto­ką ir slo­pin­ti apa­ti­ją. Šis am­ži­nai ža­lias me­dis apa­tiš­kiems žmo­nėms itin nau­din­gas. Jis grą­ži­na į sie­lą švie­są ir gy­ve­ni­mo džiaugs­mą, iš­sklai­do liū­de­sį ir šird­gė­lą, iš­lais­vi­na nuo gy­ve­ni­mą gniuž­dan­čios sa­vig­rau­žos. Tu­rė­da­mas sie­lą su­šil­dan­čią ga­lią, jis ga­li nu­ri­tin­ti ak­me­nį nuo šir­dies, iš­va­duo­ti nuo kal­tės jaus­mo, ne­su­ge­bė­ji­mo at­leis­ti.

„Esant blo­gai nuo­tai­kai, ne­pa­tin­gė­ki­te nuei­ti pa­si­vaikš­čio­ti, kur au­ga pu­še­lės, po ke­lių aki­mir­kų pa­ju­si­te pa­leng­vė­ji­mą, tuo­met ga­lė­si­te priim­ti tei­sin­gus spren­di­mus jus už­griu­vu­sioms pro­ble­moms spręs­ti“, – sa­ko I. Alz­bu­tie­nė.

Dir­gi­nan­tis spyg­lių po­vei­kis ga­li pra­vers­ti mal­ši­nant skau­dan­čių są­na­rių skaus­mą. Tam, anot svei­kuo­lės, di­de­lio gud­ru­mo ne­rei­kia. Pa­kan­ka nu­brauk­tus spyg­lius už­pil­ti karš­tu van­de­niu ir, jam kiek pra­vė­sus, merk­ti ko­jas. Jei ge­lia pe­tį, klu­bą ar spran­dą, su­smul­kin­tus spyg­lius su­ber­ki­te į re­to au­di­nio mai­še­lį, jį ge­ro­kai pa­kai­tin­ki­te ir dė­ki­te ant skau­dan­čios vie­tos, ap­tvars­ty­ki­te, ap­riš­ki­te ir šil­tai pa­lai­ky­ki­te ma­žiau­siai pus­va­lan­dį. Tik prieš tai rei­kė­tų pa­si­tik­rin­ti, ar žmo­gus nė­ra jaut­rus pu­šies spyg­liams. Vei­ki­mas komp­lek­si­nis: me­cha­ni­nis, ši­lu­mi­nis ir ete­ri­nių alie­jų.

Pu­šų spyg­liai pui­kiai at­gai­vi­na pa­tal­pų orą. Ser­gan­čiam, o ypač be­si­skun­džian­čiam per­ša­li­mo li­go­mis žmo­gui, pra­var­tu kam­ba­ry­je tu­rė­ti pa­merk­tų pu­šies ša­ke­lių. Jų iš­ski­ria­mi fi­ton­ci­dai pui­kiai iš­va­lys ir de­zin­fe­kuos pa­tal­pos orą. Ši­to­kia prie­mo­nė ypač re­ko­men­duo­ja­ma siau­čiant gri­po epi­de­mi­joms.

Tin­ka ir toks me­to­das: spyg­lius smul­kiai su­kar­py­ti, su­ber­ti į mai­šiu­ką ir pa­ka­bin­ti vo­nio­je, kad skleis­tų ge­rą kva­pą. Il­gai iš­lie­kan­tis oro gai­vik­lis da­ro­mas ir taip: pa­va­sa­rį pri­si­ren­ka­me pu­šies kan­ko­rė­žių, su­tar­kuo­ja­me ir ma­sę su­de­da­me į ge­rai už­su­ka­mą in­de­lį, kad neiš­ga­ruo­tų kva­pas. No­rė­da­mi at­gai­vin­ti pa­tal­pos orą, bu­te­liu­ką at­su­ka­me ir „pa­lei­džia­me“ kva­pą, ku­riuo se­no­vė­je gy­dy­da­vo du­su­lį. Ka­dan­gi pu­šys sklei­džia fi­ton­ci­dus, ge­ban­čius už­muš­ti mik­ro­bus, tu­ber­ku­lio­ze ser­gan­tiems li­go­niams re­ko­men­duo­ja­ma kuo il­giau bū­ti spyg­liuo­čių miš­ke.

Se­no­vė­je pu­šų spyg­liai la­bai daž­nai bu­vo nau­do­ja­mi pri­žiū­rė­ti odą ir plau­kus. Da­bar taip pat pa­ste­bė­ta, kad plau­ko struk­tū­rą nea­be­jo­ti­nai pa­ge­ri­na pu­šų spyg­lių ir cit­ri­nų sul­čių nuo­vi­ras, ku­riuo rei­kia per­plau­ti plau­kus iš­trin­kus gal­vą.

 „Se­no­vė­je mer­gi­nos steng­da­vo­si pa­bū­ti pu­ši­nių mal­kų dū­muo­se, nes bu­vo ti­ki­ma, kad šie dū­mai suak­ty­vi­na blaks­tie­nų au­gi­mą ir jų gro­žį“, – me­na svei­kuo­lė.

Pu­šų spyg­lių gė­ri­mui rei­kės:

van­dens (2 l),

pu­šų spyg­lių (200 gr),

cit­ri­nos ar­ba lai­mo (0,5 vnt.),

me­daus (2 v. š.),

mė­tos pa­puo­ši­mui.

Už­pil­ki­te spyg­lius van­de­niu, pa­vir­ki­te 7–8 min., už­den­ki­te, pa­li­ki­te, kol nuo­vi­ras at­vės tiek, kad bū­tų šil­tas. Pa­gal sko­nį įdė­ki­te me­daus ir įpil­ki­te sul­čių, ge­rai iš­mai­šy­ki­te ir pa­puoš­ki­te mė­to­mis. Gė­ri­mas tu­ri daug vi­ta­mi­no C, pui­kiai to­ni­zuo­ja, su­tei­kia jė­gų, bud­ru­mo ir ener­gi­jos.


Mig­lė RE­MEŠ­KE­VI­ČIŪ­TĖ



Vido Venslaviškio nuotr.
Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogo danga Baidarių nuoma dzūkijoje Reklamos paslaugos Plastikiniai langai Muitinės tarpininko paslaugos Krovinių pervežimai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys