2017 12 15, Penktadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Apie vy­nuo­ges, tin­kan­čias kas­die­niam mais­tui ir vais­tams   print
                  Ir ma­žiems, ir di­de­liems ge­rai pa­žįs­ta­mos vy­nuo­gės – ant vyn­me­džių užau­gu­sios ska­nios uo­gos. Vy­nuo­gės su­noks­ta gra­žio­mis ke­kė­mis, ku­rių vie­no­je bū­na net iki 300 mė­sin­gų uo­gų.

Yra įvai­riau­sių veis­lių vy­nuo­gių, ku­rios su­bran­di­na juo­das, mė­ly­nas, auk­si­nes, ža­lias, pur­pu­ri­nes, rau­do­nas, raus­vas, ru­das, bal­tas uo­gas. Val­gy­to­jų ma­lo­nu­mui yra iš­ves­tos be­sėk­lės vy­nuo­gės. Tai vyn­me­džiams ne­ken­kia, nes jie dau­gi­na­mi ve­ge­ta­ty­viai.

Mė­gia­mos nuo se­no

Vy­nuo­gės ger­bia­mos ir mėgs­ta­mos už sa­vo pui­kias ne tik mais­ti­nes, bet ir gy­do­mą­sias sa­vy­bes. Vy­nuo­ges žmo­nės au­gi­no la­bai se­niai. Net Bib­li­jo­je ra­šo­ma, kad pir­ma­sis au­ga­las, pa­so­din­tas po Pa­sau­li­nio Tva­no ant Ara­ra­to kal­no, bu­vo vyn­me­dis. Se­no­vės grai­kai ir ro­mė­nai, gy­ve­nę dar prieš mū­sų erą, vy­nuo­ges nau­do­jo jė­goms su­si­grą­žin­ti, me­džia­gų apy­kai­tai ska­tin­ti. Se­nų se­no­vė­je vy­nuo­gių uo­go­mis gy­dy­ta an­gi­na, bur­nos ert­mės li­gos, ko­su­lys. Vy­nuo­gių val­gy­to­jai ži­no­jo, kad vy­nuo­gių sul­tys va­ro šla­pi­mą ir taip iš­va­lo or­ga­niz­mą. Uo­gos val­go­mos švie­žios. Iš jų dar da­ro­mos ra­zi­nos, ver­da­mos uo­gie­nės, dre­bu­čiai, spau­džia­mos sul­tys, rau­gia­mas vy­nas. Iš vy­nuo­gių sėk­lų spau­džia­mas alie­jus.

Da­bar vyn­me­džiai ar tie­siog vy­nuo­gės au­gi­na­mos ne tik šil­tuo­se kraš­tuo­se. Yra iš­ves­ta šal­čiams at­spa­rių vy­nuo­gių veis­lių, ku­rios be prie­dan­gų au­ga ir de­ra ir at­šiau­res­niuo­se kraš­tuo­se. Lie­tu­vos so­di­nin­kai mė­gė­jai sa­vo so­duo­se, šilt­na­miuo­se au­gi­na net ke­lias de­šim­tis vy­nuo­gių veis­lių.

So­di­ni­mas ir prie­žiū­ra

Ge­riau­sia vy­nuo­gių so­di­ni­mui vie­tą pa­ruoš­ti ru­de­nį, o au­ga­lus so­din­ti pa­va­sa­rį. Vy­nuo­gės au­ga ir de­ra ke­lias­de­šimt me­tų, tad jas rei­kia so­din­ti į ge­rai pa­tręš­tą vie­tą. La­bai svar­bu vyn­me­džius tin­ka­mai ge­nė­ti. Vyn­me­džiai žy­di ir uo­gas mez­ga ant šių­me­čių ūg­lių (me­tūg­lių). Der­lius užau­ga tik ant vien­me­čių ūg­lių, ku­rie išau­gę ant ant­ra­me­čių ša­kų. Vien­me­čiai ūg­liai, išau­gę iš dau­gia­me­tės me­die­nos pum­pu­rų, va­di­na­mi vil­kaūg­liais. Ge­ni­ma tam, kad kuo dau­giau mais­to me­džia­gų gau­tų bręs­tan­čios uo­gos. Vy­nuo­gės ge­ni­mos ne tik ra­my­bės, bet ir ve­ge­ta­ci­jos me­tu. Spe­cia­lis­tai aiš­ki­na, kad be­veik vi­si vyn­me­džių ge­nė­ji­mo bū­dai re­mia­si dviem pa­grin­di­niais da­ly­kais. Pir­mas: la­bai svar­bu pa­lik­ti rei­ka­lin­gą skai­čių ant­ra­me­čių ša­ke­lių, iš ku­rių pum­pu­rų – nuo 2-ojo iki 8-ojo – pa­va­sa­rį išaugs de­ran­tys ūg­liai. Ant­ras: svar­bu nu­ma­ty­ti dar po me­tų de­rė­sian­čių ša­kų vie­tas.

Ve­ge­ta­ci­jos me­tu ne­pa­gei­dau­ti­ni ūg­liai pir­mą kar­tą lau­žo­mi pra­dė­jus for­muo­tis žie­dy­nams, o ant­rą kar­tą – už­si­mez­gus uo­goms. Pra­dė­jus bręs­ti uo­goms – lie­pą, rugp­jū­tį – trum­pi­na­mos ūg­lių vir­šū­nės. Pa­ša­li­na­ma ne dau­giau kaip penk­ta­da­lis ūg­lio. Pat­rum­pi­na­mi iki 12–15 cm pa­žas­ti­niai ūg­liai. Jei vyn­me­dis au­ga ne­ge­ni­mas, jis užau­gi­na daug me­tūg­lių, gau­siai žy­di ir de­ra, bet ke­kės ir uo­gos smul­kios, uo­gų sko­nis pra­stas. Pa­tar­ti­na bent kar­tą sa­vo vyn­me­džiui ge­nė­ti pa­si­kvies­ti pa­ty­ru­sį vy­nuo­gių ge­nė­to­ją, kad pa­ro­dy­tų, pa­mo­ky­tų, kaip vy­nuo­gę pri­žiū­rė­ti.

Pixabay.com/strecosa nuotr.


Mais­ti­nė ver­tė

Vy­nuo­gės ver­tin­gos uo­gos, nes jo­se gau­su mik­roe­le­men­tų ir mi­ne­ra­li­nių drus­kų: cin­ko, kal­cio, ka­lio, ge­le­žies, va­rio, man­ga­no, mag­nio. Mi­ty­bos ži­no­vai aiš­ki­na, kad vy­nuo­gių sul­tys la­bai mais­tin­gos. Vie­nas lit­ras vy­nuo­gių sul­čių ka­lo­rin­gu­mu pri­lygs­ta 1,5 lit­ro obuo­lių. Pas­te­ri­zuo­tos sul­tys ir­gi ka­lo­rin­gos, tik jo­se ma­žiau nei švie­žio­se vi­ta­mi­nų. Neį­ti­kė­ti­na, ta­čiau lit­ras sul­čių tu­ri tiek ka­lo­ri­jų, kiek 650 g jau­tie­nos ar­ba ki­log­ra­mas žu­vies.

 Ener­gi­ja, su­val­gius ki­log­ra­mą vy­nuo­gių, sie­kia iki 850 ka­lo­ri­jų. Tad: 4 kg švie­žių vy­nuo­gių ar ki­log­ra­mas ra­zi­nų ga­li su­teik­ti žmo­gui ener­gi­jos vi­sai die­nai. To­kie – teo­ri­niai skai­čia­vi­mai. Nie­kas ne­lie­pia kas­dien, nie­ko dau­giau, tik vy­nuo­ges val­gy­ti. Nors vy­nuo­gės įno­rin­gos – su kai ku­riais pro­duk­tais, ypač pie­no, ne­su­ta­ria.

Gy­do­mo­sios sa­vy­bės

Kai kas tvir­ti­na, kad vy­nuo­gė­mis ga­li­ma iš­gy­dy­ti be­veik vi­sas li­gas. Yra net moks­las am­pe­lo­te­ra­pi­ja. Am­pe­los grai­kų kal­bo­je reiš­kia vy­nuo­ges, o te­ra­pi­ja – gy­dy­mą. Žmo­ni­ja nuo ži­los se­no­vės vy­nuo­ges var­to­jo me­džia­gų apy­kai­tos li­goms, ke­pe­nų, inks­tų su­tri­ki­mams, kvė­pa­vi­mo sis­te­mos ir šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­goms gy­dy­ti. Vy­nuo­gės ga­na gar­bin­gą vie­tą uži­ma ir šių die­nų me­di­ci­no­je. Vy­nuo­gės pa­de­da gy­dant ne tik jau mi­nė­tas li­gas, bet už­klu­pus po­dag­rai, ner­vi­niam iš­se­ki­mui. Vy­nuo­gių uo­gos pa­de­da ser­gant hi­per­to­ni­ne li­ga.

Vy­nuo­gės – ver­tin­ga or­ga­niz­mą stip­ri­nan­ti prie­mo­nė. Ma­no­ma, kad vy­nuo­gės sveik­ti pa­de­da to­dėl, kad jo­se yra daug gliu­ko­zės ir ka­lio drus­kų. Dau­ge­lis die­to­lo­gų vos ne kiek­vie­na pro­ga į gy­do­mo­jo mai­ti­ni­mo val­gia­raš­čius įtrau­kia vy­nuo­ges. Aiš­ki­na­ma, kad vy­nuo­gių sul­tys vei­kia pa­na­šiai kaip šar­mi­niai van­de­nys. Ta­čiau vy­nuo­gių sul­čių pri­va­lu­mas: yra ka­lio, ge­le­žies bei fos­fo­ro ir si­li­cio rūgš­čių drus­kų. To­dėl vy­nuo­gių sul­tys stab­do šla­pi­mo rūgš­ties kau­pi­mą­si krau­jy­je ir pa­de­da iš­veng­ti tam tik­rų li­gų. Vy­nuo­gių sul­tys ak­ty­vi­na šla­pi­mo rūgš­ties ša­li­ni­mą iš or­ga­niz­mo ir ne­lei­džia for­muo­tis inks­tų ak­me­nims.

Ra­zi­nos, kau­liu­kai, la­pai

Džio­vin­tos vy­nuo­gės – ra­zi­nos – se­no­vė­je bu­vo va­din­tos sal­džio­sio­mis tab­le­tė­mis nuo dau­ge­lio li­gų. Ir da­bar pa­ta­ria­ma ra­zi­nas val­gy­ti ser­gant plau­čių, ke­pe­nų, inks­tų li­go­mis. Ypa­tin­go dė­me­sio nu­si­pel­nė ir vy­nuo­gių kau­liu­kai. Juo­se ap­tik­ta daug ak­ty­vių­jų me­džia­gų, tu­rin­čių sa­vy­bę su­riš­ti lais­vuo­sius ra­di­ka­lus. Ma­no­ma, kad šie ra­di­ka­lai yra vie­na anks­ty­vo se­nė­ji­mo ir on­ko­lo­gi­nių li­gų at­si­ra­di­mo prie­žas­čių. To­dėl su vy­nuo­gių kau­liu­kais ga­mi­na­mi mais­to pa­pil­dai.

Pixabay.com/Emilian Robert Vicol nuotr.

Aiš­ki­na­ma, kad to­kie pa­pil­dai stip­ri­na krau­ja­gys­lių sie­ne­les, ma­ži­na šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­gų ri­zi­ką. Liau­dies me­di­ci­no­je vy­nuo­gių kau­liu­kai se­niau bu­vo nau­do­ja­mi aler­gi­jai gy­dy­ti. Yra ga­mi­na­mas šam­pū­nas su vy­nuo­gių kau­liu­kų alie­ju­mi. Skel­bia­ma, kad toks šam­pū­nas stip­ri­na bei at­gai­vi­na plau­kus. Ma­sa­žas su vy­nuo­gių kau­liu­kų alie­ju­mi sau­go odą nuo li­gų, pa­da­ro ją švel­nią ir ly­gią.

Vy­nuo­gių la­pai ver­tin­gi, nes tu­ri as­kor­bo rūgš­ties. La­pai ga­li bū­ti var­to­ja­mi kaip prie­das bet ko­kioms sa­lo­toms. Vy­nuo­gių la­pų ant­pi­las var­to­ja­mas su­tri­kus ok­sa­lo rūgš­ties apy­kai­tai or­ga­niz­me, nes vy­nuo­gių la­puo­se esan­čios me­džia­gos ak­ty­vi­na rūgš­ties pa­si­ša­li­ni­mą iš or­ga­niz­mo. Kau­ka­zie­tiš­ko­je vir­tu­vė­je vy­nuo­gių la­pų de­da­ma be­veik į vi­sus pa­tie­ka­lus.

La­bai nau­din­gos ir vy­nuo­gių ode­lės, tik ne kiek­vie­nam skran­džiui pa­vyks­ta jas su­virš­kin­ti. To­dėl ser­gant skran­džio už­de­gi­mu ar­ba opa, pa­ta­ria­ma ne­val­gy­ti vy­nuo­gių ode­lių ir kau­liu­kų. Ta­da ge­riau val­gy­ti ne uo­gas, o ger­ti vy­nuo­gių sul­tis. Nuo­lat ge­riant sul­tis, ga­li­ma su­re­gu­liuo­ti net krau­jo spau­di­mą. Tik svei­ka­tą stip­ri­nant vy­nuo­gių sul­ti­mis rei­kia ma­žiau val­gy­ti ki­tų vai­sių ir dar­žo­vių. Ne­pa­ta­ria­ma ger­ti jau mi­nė­to pie­no, gi­ros, mi­ne­ra­li­nio van­dens ir stip­rių­jų al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų. Mat ta­da or­ga­niz­me ga­li suak­ty­vė­ti rū­gi­mas.

Tad ir svei­ka­tai pa­de­dan­čias vy­nuo­ges rei­kia var­to­ti su sai­ku. Nors yra to­kių gy­dy­mo vy­nuo­gė­mis bū­dų, kur pra­dė­jus nuo ke­lių šim­tų gra­mų, pa­ta­ria­ma per pa­rą su­val­gy­ti net iki 3 kg uo­gų. Taip gy­dan­tis, pa­ta­ria­ma ne tik pa­laips­niui di­din­ti, bet ir pa­laips­niui ma­žin­ti kas­die­nes uo­gų do­zes.

Gy­dan­tis vy­nuo­gė­mis de­rė­tų pa­si­tar­ti spe­cia­lis­tais, nes vy­nuo­gės, jau mi­nė­jo­me, de­ra ne su vi­sais pro­duk­tais. Ta­čiau nie­ko bai­saus ne­tu­rė­tų at­si­tik­ti, jei­gu pa­si­klau­sy­da­mi kū­no bal­so, su­val­gy­si­me po sau­je­lę vy­nuo­gių. Ypač tiks ir pri­tiks tos uo­gos, ku­rias nu­raš­ky­si­me nuo sa­vo užau­gin­to vyn­me­džio.

Pers­pė­ji­mas

Vy­nuo­gių val­gy­to­jams – vie­nas svar­bus pa­ta­ri­mas. Val­gant vy­nuo­ges rei­kia tu­rė­ti svei­kus, su­tai­sy­tus dan­tis, ki­taip cuk­rus ir rūgš­tys, pa­te­ku­sios ant pa­žeis­tų dan­tų, ga­li su­kel­ti skaus­mą ir pa­grei­tin­ti dan­tų ge­di­mą. To­dėl pa­val­gius vy­nuo­gių pa­ta­ria­ma vi­sa­da pra­ska­lau­ti bur­ną.

Parengė Fe­lik­sas Gruns­kis

 Pixabay.com/tuku nuotr.

Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogų įrengimas Baidarių nuoma dzūkijoje Reklamos paslaugos Trinkelių klojimas Panevėžyje Plastikiniai langai Muitinės tarpininko paslaugos Krovinių pervežimai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys