2017 03 29, Trečiadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Povandeniniai vilkai   print
2006-12-15
Nė viena akvariumo žuvis neturi tiek apie save vos ne legendomis virtusių istorijų, kaip visiems žinoma piranija. Daug nuomonių ir samprotavimų apie šią žuvį - prieštaringi, neturintys jokio realaus pagrindo.
Raudonoji piranija - bene labiausiai paplitusi gamtoje gyvenanti žuvis. Jos gimtinė - Pietų Amerika, daugiausia Amazonės, Orinoko ir La Platos regionai. Piraniją dėl gardaus, primenančio upėtakį skonio pamėgo vietiniai aborigenai. Šių plėšrių žuvų dantis čiabuviai nuo senovės naudoja kaip pjovimo įrankius. Be paprastosios piranijos, serrasalmidae gentis turi keletą plėšrių bei nemažai žolėdžių piranijų rūšių.

Piranijų taip pat galima aptikti JAV, Meksikoje, net Europoje. Šiame žemyne daugiausia piranijų randama Ispanijoje. O pateko jos dėl mėgėjiškų akvariumuose piranijas auginančių gyventojų neapdairumo.

Kaip jos atrodo

Piranija užauga iki 30 cm ir gali sverti iki 1 kg. Suaugusi žuvis būna stipri, tvirta, sidabrinės su alyvuogių ar violetiniu atspalviu spalvos, raudonu pilvu bei gerkle ir priekiniais pelekais. Uodega turi ryškiai juodą, kiti pelekai - kreminės spalvos juostą. Jaunos piranijos būna sidabrinės spalvos su juodais taškiukais šonuose. Pilvo ir analiniai pelekai - švelnios rožinės spalvos.

Skirtingai nuo JAV, kur piranijas įvežti draudžiama ekologijos sumetimais, Lietuvoje piranija nėra reta žuvis, dažnai laikoma mėgėjų ir profesionalų akvariumuose. Neįprastai atrodo jaunos žuvelės: beveik visada būriuojasi, yra labai aktyvios.

Suaugusių piranijų elgesys „rimtesnis“ - dažniausiai užima mėgstamiausią akvariume vietą ir stebi, kas vyksta už jo.

Konkurencija dėl vietos

Piranijos nėra lepios žuvys, todėl laikyti nesudėtinga. Jos nereikalauja didelės talpos akvariumų: nuo 100 litrų suaugusių piranijų porelei iki 50-80 litrų jaunų piranijų būreliui. Geriausiai šios žuvys jaučiasi aukštuose akvariumuose-kolonose.

Laikant būrį piranijų reikėtų atminti: neparinkus vienodo dydžio žuvų, laikui bėgant mažesnės bus suėstos. Taip pat nerekomenduojama piranijų laikyti su kitų rūšių žuvimis. Pradžioje gali atrodyti, kad kitų rūšių didelės žuvys be rūpesčių plaukioja su piranijomis. Tačiau po kurio laiko bet kokie kaimynai bus neišvengiamai suryti.

Santykius piranijos aiškinasi net tarpusavyje. Per tokias „muštynes“ suplėšomi arba visiškai nutraukiami pelekai, kartais iš įvairių kūno vietų išraunami mėsos gabalai. Tačiau baisiai atrodantys randai greit užgyja be jokių pasekmių.

Plėšrios, bet jautrios

Piranijos mėgsta šviežią vandenį. Todėl akvariume turi būti gera aeracija ir galinga filtravimo sistema. Geriausiai tinka dirbtiniai augalai - natūralius piranijos dažniausiai sugadina. Mailių ir „paauglius“ (kol jie nepakeitė spalvos kaip suaugę) galima laikyti net olandiško tipo akvariume. Suaugusios žuvys dažniausiai nukanda lapus net plastikiniams augalams.

Nors piranijos yra plėšrios žuvys ir turi „povandeninių vilkų“ reputaciją, jos lengvai pasiduoda stresui, patiria šoką transportavimo metu, staigiai pakitus vandens parametrams ar pan. Patyrusi šoką žuvytė staiga išblunka ir krenta šonu į dugną. Po tam tikro laiko ji atsigauna, tačiau reikėtų stengtis vengti tokių situacijų.

Ėda net peles

Piranijas maitinti nėra sudėtinga. Jos ėda bet kokios rūšies gyvulinės kilmės maistą. Svarbiausia, kad gabaliukai būtų stambūs - mažus žuvys ėda labai nenoriai.

Įprastas akvariuminių piranijų maistas: neriebi jautiena, jaučio širdis, jūrinių žuvų mėsa. Upių ar ežerų žuvų mėsos duoti nepatartina dėl galimybės akvariumą užkrėsti kokia nors liga ar parazitais.

Mėsą ir žuvį akvariume geriausia pakabinti ant virvutės: bus lengviau pašalinti likučius (mėsa greitai pūna ir gadina vandenį).

Smulkios piranijos noriai ėda uodo trūklio lervas, tubifeksą, koretrą. Taip pat piranijos maitinamos smulkia žuvimi, varliukais. Į akvariumą maistui galima įleisti įvairių rūšių žuvelių: guramių, gupijų ir pan.

Kai kuriems akvariumų turėtojams patinka stebėti gyvas peles ėdančias piranijas. Tačiau prie šio maisto žuvis reikia pratinti. Be to, privalu stebėti, kad graužikų kraujas neužterštų vandens.

Tik neįvarykite jų į kampą

Stambūs ir stiprūs piranijų žandikauliai turi aštrius dantis. Suaugusi piranija gali ramiai išrauti iš savo aukos kūno nemažą mėsos gabalą ar perkąsti žmogui pirštą. Tačiau išsigąsti nereikėtų: akvariumą galima tvarkyti ir plikomis rankomis. Pavojinga tik įvaryti žuvį į kampą arba į siaurą vietą. Beveik visos piranijų turėtojų traumos susijusios su žuvų perkėlimu iš akvariumo. Šiam reikalui derėtų naudoti minkštos vielos segtukus.

Pasipraktikavus piraniją galima imti ir rankomis. Tačiau reikia nepamiršti, kad kraujo kvapas gali išprovokuoti žuvis. Pavojinga į akvariumą kišti rankas, jei oda nors kiek pažeista.

Ypač agresyvios piranijos tampa neršto metu, kai pradžioje žuvų porelė, o vėliau patinas saugo ikrus.

Parengė Kęstutis URBANAVIČIUS

"Panevėžio balsas"



Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogo danga Baidarių nuoma dzūkijoje Reklamos paslaugos Plastikiniai langai Muitinės tarpininko paslaugos Krovinių pervežimai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys