2017 11 23, Ketvirtadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Kodėl gi jums neįsigijus ir ežio?   print
2007-03-30
Pasaulis pamišo: pastarąjį dešimtmetį vienais geidžiamiausių, populiariausių ir mylimiausių namų augintinių tampa spygliuotieji murmekliai - ežiai. Ne visur pasaulyje ežius leidžiama laikyti namuose kaip augintinius (pavyzdžiui, JAV, kurių gyventojai tiesiog pamišę dėl spygliuotųjų augintinių, tą draudžia net kelių valstijų įstatymai). Tačiau ten, kur leidžiama, jie kasmet tampa vis populiaresni.
Šiuo metu žinoma 14 ežių rūšių, kurie gyvena Europoje, Afrikoje ir Azijoje. Galime manyti, kad mums pasisekė: nei Pietryčių Azijoje, nei Šiaurės ar Pietų Amerikoje "natūralių" ežių nėra - tik atvežtiniai. Tad gal ir nereiktų stebėtis, kad amerikiečiai pirmieji užsikrėtė aistra auginti ežius namuose. Kodėl jais taip greitai pasekė britai, sunku pasakyti - toje šalyje ežiai tikrai nėra egzotiški gyvūnai.

Prijaukinti ir tinkami laikyti namuose laikomi tik vienos rūšies ežiai - Afrikoje gyvenantys atelerix albiventris, arba keturpirščiai ežiai. Jie mažesni - suaugę sveria vidutiniškai 255-540 gramų (mūsiškiai, paprastieji ežiai, sveria nuo 700 iki 1000 gramų). Vidutinė gyvūnų gyvenimo trukmė - tik 3,5 metų, tačiau neverta nusiminti: ežiai gali išgyventi ir 9 metus, nors paprastai savo šeimininkus džiugina 4-6 metus.

Fiziškai ežys visiškai subręsta per 10-11 mėnesių. Poruotis gali pradėti: patinėliai - 7-9 savaičių, patelės - 8-12 savaičių. Patelė būna vaisinga maždaug trejus metus. Nėštumas trunka 35 dienas. Vadoje būna nuo 4 iki 9 mažylių. Rekomenduojama leisti ne daugiau dviejų vadų per metus.

Vidutinis ežiukas turi 5000 - 7000 spyglių. Tačiau "įgyja" juos ne iš karto: pirmuosius spygliukus užsiaugina 4 gyvenimo savaitę, antruosius - 6 savaitę, trečiuosius - 9 savaitę. Visiškai spygliukai suauga 12 gyvenimo savaitę, nors nusispalvina jie suaugusiojo ežio spalva jau 9 savaitę.

Noriu miegu, noriu ne!

Nors ežiai tradiciškai vadinami naktiniais gyvūnais, iš tikrųjų jie kaip katės gali būdrauti ir dieną, ir naktį. Vis dėlto aktyviausi ežiai būna auštant ir sutemus, maždaug iki 2-3 val. ryto.

Daugiau žaisdami su savo augintiniais dieną galite lengvai pakeisti jų režimą, kad jie miegotų visą naktį ir būtų aktyvesni dienos metu. Jeigu dienomis dirbate ir jūsų nebūna namuose, natūralūs ežio miego įpročiai jums kuo puikiausiai tiks.

Ežiai - nereiklūs gyvūnai

Spygliuotieji augintiniai mėgsta šilumą, todėl kambario, kuriame laikomas ežys, optimali temperatūra - 20-27 laipsniai Celsijaus.

Ežiams skirti narveliai paprastai būna erdvesni už tuos, kuriuose gyvena graužikai: aukštesni ir gerokai ilgesni. Šiaip minimalus rekomenduojamas plotas tokiam gyvūnėliui - 0,37 kv. m.

Narvelio grindys jokiu būdu negali būti grotuotos. Patinėlius ir pateles būtina laikyti atskiruose narveliuose.

Mankštai ežiams reikia bėgimo rato (tik iš vientisos medžiagos - pavyzdžiui, plastiko), kartono šerdies iš tualetinio popieriaus ritinėlio (tik vyresniems nei 3 mėnesių gyvūnams!).

Pramogoms ežiams tinka smulkūs žaisliukai mažiems vaikams, šeškams skirti kamuoliukai (leisti žaisti tik jums stebint!).

Taip pat būtina ežiams kasdien skirti dėmesio: glostyti juos, laikyti rankose ir pan.

Skanu ne tik tai, kas juda

Gamtoje ežiai minta vabalais, skruzdėmis, žiogais, drugiais, šimtakojais, sliekais. Tačiau tegul jūsų tai neišgąsdina. Nelaisvėje jūsų augintinis puikiai jausis misdamas sausu kačių ėdalu, audinių ir šeškų maistu, virta vištiena ir kiaušiniais (tačiau nei mėsos, nei kiaušinių jokiu būdu negalima duoti žalių!). Rekomenduojama ežių dieta - 70-100 kalorijų per dieną.

Kaip skanėstą - ir puikų maisto papildą - galima pasiūlyti vabzdžių, vaisių ir daržovių.

Vertėtų žinoti, kad ežiai yra šiek tiek netolerantiški laktozei, todėl pieno produktų augintiniams derėtų duoti retai arba apskritai neduoti.

Kaip išmokti ežių kalbą?

Savo pasitenkinimą ir nepasitenkinimą ežiai reiškia judesiais, bet ne tik - ežiai skleidžia visą spektrą specifinių garsų.

Garsai

Švelnus "murkimas" ir švilpavimas - visiška palaima.

Puškavimas - nepasitenkinimas, netikrumas.

Prunkščiojimas arba "čiaudėjimas" - dažnai lydymas purškavimo, tad ir reiškia tą patį.

Šnypštimas ir spragsėjimas - "pasitraukite nuo manęs, aš jūsų bijau arba jūs man nusibodote".

Šnarpščiojimas - puikiai nusiteikęs šniukštinėja ir tyrinėja aplinką.

Čirškimas - šį garsą paprastai skleidžia rujojantys patinai ir žindomi mažyliai.

Klyksmas - fizinis skausmas, baimė, kartais - pyktis.

Galite tikėti, galite ne, bet ežiai iš tiesų knarkia. Panašu, kad jie, kaip šunys ir katės, irgi sapnuoja, o sapnuodami šniurkščioja, šnarpščia ir tyliai čirškia.

Kūno kalba

Susisukęs į kamuoliuką - baimė.

Pasišiaušę spygliai: visi - nepasitenkinimas arba baimė, pakaušyje - atsargumas, netikrumas.

Lygūs spygliai - viskas gerai, jaučiuosi saugiai ir patogiai.

Gyvenkime draugiškai…

Klausimas, ar ežiai gali gyventi vienuose namuose su kitais gyvūnais, labai dažnas. Deja, tiesaus atsakymo į jį nėra. Yra tik kelios esminės taisyklės, kurios padeda globotiniams sutarti.

Katės. Su ežiais jos sugyvena kuo puikiausiai. Ypač po to, kai katės sužino ežius turint dyglių. Kartą susibadžiusios nosį ar letenėles katės pradeda lenkti "kambarioką" saugiu atstumu.

Štai nedidelė paslaptis: kai supažindinate katę su ežiu, laikykite ežį delnuose ir leiskite katei ramiai prieiti ir jį apuostinėti. Nesibaiminkite: bakstelėjimas spygliukais į nosį tikrai nėra skausmingas, užtat įskiepija katei pagarbą ežių giminei visam likusiam gyvenimui.

Šunys. Paprastai jiems galioja tos pačios taisyklės kaip ir katėms. Ežius reikėtų saugoti tik nuo didžiųjų veislių šunų ir nuo tokių, kurie turi obsesinių polinkių.

Kelis pirmuosius ežio ir šuns pažinties kartus būtina nepaleisti gyvūnų iš akių, kol nebūsite tikri šuns geranoriškumu spygliuotojo atžvilgiu.

Šeškai. Nors žinoma atvejų, kai šeškai ir ežiai gyvena kartu, specialistai pabrėžia: nepaprastai svarbu niekada nepalikti jų vienų, nes nuo tragedijos gali skirti vos akimirka.

Graužikai ir kiti smulkūs gyvūnai. Paprastai ežiai sutaria su jūrų kiaulytėmis, žiurkėmis ir panašiais namuose laikomais gyvūnais, mielai kartu su jais žaidžia, tačiau apgyvendinti jų drauge nerekomenduojama. Augintiniai turi turėti atskirus narvelius - išskyrus nebent tuos išskirtinius atvejus, kai tarp skirtingų rūšių gyvūnų užsimezga stiprus emocinis ryšys. Bet net ir tuo atveju būtina akyla priežiūra, kad gyvūnai netyčia vienas kito nesužeistų.

Ne keistesni už kitus

Sakoma, kad vienodų šunų ir kačių nebūna: kiekvienas jų - su savomis keistenybėmis. O štai spygliuotųjų atveju yra keistenybių, būdingų visiems ežiams.

Linksmiausioji iš jų - tai bėgiojimas rateliu. Paaiškinimo tokiam ežių elgesiui nėra, bet tai išties puiki mankšta. Net laukinėje gamtoje ežiai kažkodėl kartais laksto rateliu ir net aštuonetu!

Keisčiausia iš visų ežių keistenybių vadinama "patepimu": ežio burnoje susidaro putos, kuriomis jis ima metodiškai dengti savo spyglius. Kad galėtų tai daryti, persikreipia kaip katės laižydamos sau kuprą - kartais net nuvirsta nuo pastangų. Tokiu momentu ežys tampa visiškai abejingas aplinkai.

Kodėl ežiai taip daro, teorijų yra labai daug. Nors tiksliai nežinoma, manoma, jog taip šie gyvūnai reaguoja į nepažįstamą kvapą ar skonį: tokį elgesį gali išprovokuoti natūralios odos, kvepalų kvapas ir pan. Tai labiau būdinga patinėliams nei patelėms. Kai kas mano, jog tokiu keistu būdu gyvūnai bando įsiminti naująjį kvapą ar skonį, sumaišydami jį su seilėmis ir padengdami jomis spyglius. Kiti tiki, jog seilės veikia kaip repelentas ar net alerginę reakciją sukeliantis toksinas plėšrūnams. Treti įsitikinę, kad ežiai taip maskuoja savo kvapą, kad apsisaugotų nuo grobuonių.

Kad ir kaip būtų iš tikrųjų, derėtų žinoti tik viena: ežiams tai visiškai normalus ir nepavojingas elgesys. O šeimininkams tą smagu stebėti.

Ligos ir kiti pavojai

Didžiausia bėda, galinti ištikti naminį ežiuką, deja, yra nepagydoma. Tai genetinis sutrikimas, palaipsniui sukeliantis viso kūnelio paralyžių. Profesionaliai ežių veisimu užsiimantys specialistai labai saugo savo augintinių vadas nuo šios ligos, tad iš sąžiningo pardavėjo pirktas gyvūnėlis tikrai neturėtų turėti to nelemto geno.

Vėžys ežių irgi neaplenkia. Patelės dažniausiai kenčia nuo kiaušidžių, gimdos ir pieno liaukų navikų, patinėliai - žandikaulio ir sėklidžių vėžio.

Jei namuose auginama daug ežių, spygliais jie gali išbadyti vienas kitam akis, geriausiu atveju susižaloti. Negydant žaizdelių gali prasidėti sunki infekcija.

Dar ežiai gali netekti dantų arba jie gali nudilti. Paprastai gyvūnams taip nutinka senatvėje. Tačiau kai kas mano, kad šeriant ežius vien tik kietu maistu dantys nudyla greičiau. Bet tai, laimė, mažesnioji iš bėdų - tokiems ežiukams tiesiog teks parūpinti minkšto maisto.

Žiemos miegas - ne visiems ežiams

Europoje ežiai žiemą praleidžia miegodami, hibernacijos būsenoje, - tą žino visi. Tačiau naminiams ežiams žiemos miegas gali baigtis mirtimi.

Tiesa, afrikiniai keturpirščiai ežiai irgi miega, tačiau kiek kitaip. Jie nehibernuoja. Būklė, kuri ištinka šios rūšies ežius, vadinama estivacija, arba vasaros miegu, ir yra daug silpnesnė už hibernaciją, nes šios rūšies ežiai turi iškęsti ne žiemos šalčius, o Afrikos karštymetį, sutampantį su mūsų žiema.

Sausio - kovo mėnesiais keturpirščių ežių medžiagų apykaita sulėtėja tiek, kad jų būklę galima vadinti pusiau stuporu. Ežys ima ieškoti vėsesnės slėptuvės. Tačiau skirtingai nei Europoje gimę hibernuojantys giminaičiai, kartais išlenda iš tos slėptuvės, tačiau gyvūnas būna mažai aktyvus. Kartais afrikinis ežys gali išmiegoti visą savaitę nenubudęs.

Deja, žiemos miegas keturpirščiui ežiui gali baigtis tragiškai. Jų medžiagų apykaita nesulėtėja tiek, kad jie ilgą laiką išsiverstų be maisto ir šilumos. Todėl jeigu nepažadinti naminio ežio po pirmųjų 72 valandų estivacijos, gyvūnėlis gali mirti nuo hipotermijos, bado arba ir vieno, ir kito.

Kaip išsirinkti ežiuką

Prieš eidami pirkti augintinio, sužinokite viską apie ežių priežiūrą namuose. Visai ne dėl to, kad taptumėte jam gerais šeimininkais (nors tai irgi labai svarbu), bet tam, kad įsitikintumėte, jog ežiukas yra tinkamai prižiūrėtas.

Pirmiausia išsiaiškinkite, prie kokio maisto ir būsto jis pratęs.

Nesirinkite jaunesnio nei 6 savaičių mažylio - tokiems dar bus geriau su mama nei su jumis.

Apžiūrėti patį ežį gali būti sudėtinga, nes į naujus žmones jie reaguoja susisukdami į kamuoliuką, tačiau apsipratę šiek tiek atsipalaiduoja. Būtinai pažiūrėkite, kaip gyvūnas juda: ežys turi būti guvus ir smalsus, o ne mieguistas ir abejingas. Sveikas ežys nešlubčioja ir nesvirduliuoja.

Tuomet paimkite ežį į rankas. Jis turėtų greitai apsiprasti, nuleisti spyglius ir imti jumis domėtis. Pernelyg baugštūs ir savo nepasitenkinimą įvairiais garsais reiškiantys ežiai gali būti sveiki, tačiau tokius bus sunkiau prisijaukinti ir su jais sutarti.

Ežio akys turi būti neįdubusios, pusiau neprimerktos, švarios, nedrumstos, neparaudusios ir be išskyrų - kailiukas aplink jas turi būti švarus ir sausas. Nosytė - švari ir drėgna. Ausys - švarios ir nežaizdotos (mažyliai vadoje dažnai vienas kitam subraižo ausytes, bet tokios žaizdelės greitai užgyja).

Paklausykite, kaip gyvūnas kvėpuoja: šniokščiantis, trūkčiojantis kvėpavimas gali reikšti kvėpavimo takų infekciją.

Pilvukas turi būti švarus ir lygus, spygliukai - nesulankstyti, žvilgūs, neiškritę plotais. Oda - nesutrūkinėjusi ir nepleiskanota, t.y. neužsikrėtusi erkute ar kitais parazitais.

Ežiukai turėtų būti liekni, pailgi, tik šiek tiek apvalesni ties pasturgaliu. Oda neturėtų būti niekur apdribusi (pavyzdžiui, ant pilvuko, aplink kojytes).

Sveikas ežys turėtų lengvai susiriesti į taisyklingą rutulį.

Ežiai - kaip ir žmonės: vieni labiau linkę bendrauti, smalsesni, kiti - drovesni. Tad augintinį rinkitės pagal savo pačių temperamentą, ir puikiai sutarsite.

Parengė Marius BEKERIS

"Panevėžio balsas"
Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogų įrengimas Baidarių nuoma dzūkijoje Reklamos paslaugos Trinkelių klojimas Panevėžyje Plastikiniai langai Muitinės tarpininko paslaugos Krovinių pervežimai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys