|
|
| Šermukšnio gydomoji galia |
|
 |
Šermukšnių uogose — gausu vitaminų. Vitamino C jose yra daugiau nei citrinose. Be to, yra vitaminų B2, E, K, P ir PP, provitamino A, cukraus, glikozidų, amino rūgščių, rauginių medžiagų, pektinų, organinių rūgščių, geležies, vario, mangano, cinko, jodo, kalio, magnio, eterinio aliejaus. Taip pat ir fitoncidų, kurie ore naikina žalingąsias bakterijas ir įvairių ligų sukėlėjus.
|
| Plačiau |
| Sveikata iš gamtos |
|
|
Kiekviena šeima turi močiutės receptų, kaip išgydyti slogą ar sumažinti aukštą temperatūrą. Čia pateikiama nedidelė dalis patikrintų, natūralių, nekenksmingų receptų. Naudokitės ir būkite sveiki!
|
| Plačiau |
| Daržo citrina — melisa |
|
|
Senieji Lietuvos bitininkai žinojo, jog melisa susijusi su bitėmis. Mano senelis aiškindavo, kad darbštuolės bitelės mėgstančios melisos kvapą, todėl imdamas korį išsitrindavo melisa rankas ir ištrindavo patį avilį norėdamas apsaugoti bičių šeimynėlę nuo spietimosi.
|
| Plačiau |
| Padės ankstyvasis šalpusnis |
|
|
Pavasarį dažnas peršalęs ar sloguojantis žmogus be reikalo griebiasi stiprių antibiotikų. O juk kartais jų visai nė nereikia. Mano senelė šias negalias gydydavo ankstyvųjų šalpusnių žiedais ir lapais. Ankstyvą pavasarį ankstyvasis šalpusnis — bene pirmoji randama vaistažolė.
|
| Plačiau |
| Pavasario vaistinių augalų karalienė — dilgėlė |
|
|
Dilgėlė — ir vaistinis, ir maistui naudojamas vitaminingas augalas. Žmogui ji ypač naudinga po žiemos, mat tada organizmas būna išsekintas pavasario avitaminozės. Mano senelė dilgėlę vadindavo pavasario vaistinių augalų karaliene.
|
| Plačiau |
| Rudens gėrybės stiprina sveikatą |
|
|
Vaikštinėjant po rudeninį mišką naudinga pasirūpinti savo sveikata. Labai pravers pušų šakelės, geriau su kankorėžiais. Jas reikia išdžiovinti ir pakabinti kambaryje. Tai ne tik pripildys namus malonaus kvapo, bet ir taps vaistine žaliava žiemą.
|
| Plačiau |
| Kaštonas gydo venas ir kosulį |
|
|
Kaštoną, kaip savotišką teigiamų emocijų šaltinį, galėtų prisiminti gydantieji ne žmogaus kūną, o dvasią. Beje, ne tik pavasarį jis puikiai nuteikia. Rudenį po kojomis atsiveriantis dygliuotas žalias kamuoliukas ir spindintis kaštono vaisius pradžiugina žmones kaip vaiką naujas žaislas.
|
| Plačiau |
| Žemuogės sveikatos atseikėja veltui |
|
|
Nuo seno žinoma, kad žemuogių lapais ir uogomis mūsų protėviai gydėsi dar žiloje senovėje. Liaudies medicinoje žemuogė — vienas iš pirmųjų vaistingųjų augalų. Dabar daugeliui aišku, jog žemuogėmis gydytis galima ištisus metus. Vasarą tam geriausiai tinka uogos, kitais metų laikais — džiovintų lapų ir žiedų antpilai.
|
| Plačiau |
| Vasaros motušė — liepa |
|
|
Šiemet vasara anksčiau negu įprasta išsakė savo brandą. Kirtimuose jau nunoko žemuogės, pražydo jonažolės, ožrožės. Šiltos, kvapios vilnys ritasi ir nuo neįtikėtinai anksti pražydusių liepų. To saldaus medumi dvelkiančio kvapo neįstengia nustelbti net džiūstantis šienas.
|
| Plačiau |
| Ąžuolo akimis žiūri gyvybė |
|
|
Mūsų protėviai garbino ąžuolą, žavėjosi jo stiprybe, ilgaamžiškumu. Ąžuolynuose gyvenusi ir pagoniškoji ugnies dievybė Gabija. Senovės žemaičiams šis medis buvo tarsi tarpininkas tarp Visatos ir žmogaus. Ąžuolų giraitėse jie bendraudavo su aukštesnėm jėgom. Mat ąžuolą laikė šventu.
|
| Plačiau |
|
|
|
