|
|
| Darbas – lėtinė savižudybė? |
|
 |
Biuro sindromas – dar ne liga, tačiau gana nemaloni būsena, kurią sukelia rinkos reikalavimai. Mūsų tėvai gyveno gal ir skurdžiau, bet ramiau. Tačiau atsiranda tam tikras socialinis parazitavimas. Socialinių garantijų mažai tikėtina, tad daugelis renkasi darbą. |
| Plačiau |
| Bemiegių naktų poveikis organizmui |
|
|
Kodėl mūsų protėviai valstiečiai, dirbdami nuo tamsos iki tamsos, niekada nesiskųsdavo, kad jiems stinga miego? Ir kodėl mes net trumpiausiomis vasaros naktimis vartomės nuo šono ant šono, neįstengdami užmigti, nors kartais jaučiamės labai pavargę?
|
| Plačiau |
| Dėmesio! Deginantys augalai |
|
|
Saulėtomos vasaros dienomis vis daugiau gyventojų keliauja į gamtą. Šiltą dieną palankiausias metas tvarkytis soduose, daržuose, stovyklauti, bet retas kuris susimąsto kokie pavojai gali tykoti ten kur, galvotume, jų neturėtų būti. Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad kai kurie Lietuvoje augantys augalai saulėtą dieną gali sukelti nemažai pavojų jūsų sveikatai. |
| Plačiau |
| Alinantis karštis ir jo pasekmės |
|
|
Dideli karščiai ir neadekvatus elgesys jų metu gali turėti neigiamos įtakos gyventojų savijautai. Ypač pavojingi karščiai po vėsaus pavasario, kol organizmas dar nepripratęs prie karščių, dar „neužgrūdintas“, nespėjęs adaptuotis. Perkaisti galima net ir nelabai aukštoje temperatūroje, ypač esant didelei santykinei oro drėgmei, todėl nėra itin tikslių rekomendacijų, kokia temperatūra jau pavojinga, kokia dar ne, nes karštį žmonės nevienodai toleruoja.
|
| Plačiau |
| Prostatos vėžys dar nesitraukia |
|
|
Lietuvoje jau ketverius metus vykdoma prostatos vėžio ankstyvosios patikros programa, tačiau apie galimybę nemokamai pasitikrinti žino ir ja naudojasi vos trečdalis tikslinei grupei priklausančių 50–70 metų vyrų. |
| Plačiau |
| Vasarą aptemdyti gali ne tik erkės, bet ir gyvatės |
|
|
Prasidėjus vasarai, gamtoje mūsų laukia gausybė pramogų ir malonumų, kuriuos už dyką gali nors saujomis semti. Deja, gamtoje iškylaujantiems vasarotojams kartais nutinka ir nemalonių dalykų. Utenos visuomenės sveikatos centro specialistai šiltuoju metu laiku neatsitiktinai sulaukia nemažai savo sveikata susirūpinusių žmonių vizitų ar skambučių. Dažniausiai vasarotojus domina, kaip jiems apsisaugoti nuo atostogų džiaugsmą galinčių aptemdyti erkių ir gyvačių.
|
| Plačiau |
| Vitaminai ir amžius |
|
|
Stebėdami žvalius, pasitempusius užsienio turistus susimąstome: kodėl mūsų pensininkai negalėtų taip pat gerai atrodyti ir jaustis? Nejaugi viską lemia aukštas užsienio šalių gyvenimo lygis?
|
| Plačiau |
| Jei iš darbo reikia tiesiai pas psichiatrą |
|
|
Atviros erdvės stiliaus įstaigos atsirado JAV XX a. ketvirtame dešimtmetyje. Tokio planavimo šalininkai tikina, kad tai pagerina darbo efektyvumą, be to, taupiau panaudojamas naudingasis plotas, pigiau atsieina darbo vietų įrengimas.
|
| Plačiau |
| Arterinė hipertenzija – nebylioji žudikė |
|
|
Minint Pasaulinę hipertenzijos dieną (gegužės 17 d.), Vilniaus visuomenės sveikatos biuras atkreipė visuomenės dėmesį į šią ligą ir ragina gyventojus reguliariai matuoti kraujo spaudimą. |
| Plačiau |
| Pavasariniai pavojai |
|
|
Pavasarį permainingi orai gali būti pavojingi sveikatai, o pražydus augalams, prasideda sunkusis periodas alergiškiems žmonėms. Gerti daug skysčių, judėti, valgyti įvairų maistą, sukaitus neišsirengti ir negulėti ant šaltos žemės — tokius patarimus siūlo Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centro gydytojas terapeutas Vaidotas Varpučianskis.
|
| Plačiau |
| Šalin pavasarinį nuovargį |
|
|
Jeigu dažnai jaučiatės pavargę, valgykite grikių košės, rupiai maltų grūdų duonos, krapų, česnakų, svogūnų, ridikėlių, obuolių, riešutų, avienos, triušienos, gerkite juodųjų serbentų lapų arbatos. Jei jaučiatės pervargę, diegia širdį, sveika suvalgyti per dieną 30 g graikinių riešutų, 20 g razinų ir 100 g sūrio. Pavasarį jaučiantiesiems nuolatinį nuovargį patariama gerti po 1 stiklinę beržų sulos 3 kartus per dieną.
|
| Plačiau |
| Anemiją artina ir ilgalaikis stresas |
|
|
Nors anemija (mažakraujystė) dažniausiai užklumpa nepastebimai, bet mūsų šeimos gydytojų galimybes laiku ją pastebėti apriboja skiriamas finansavimas. Dėl šios ligos pasaulyje kenčia 30 – 50 proc. įvairaus amžiaus žmonių. Daugiausiai paplitusi geležies stokos anemija, kuri ypač išryškėja pavasarį. |
| Plačiau |
| Daugelio lėtinių ligų priežastis – druskos trūkumas? |
|
|
Anot mokslų daktaro Vytauto Stonkaus, druska nuo seno plačiai naudojama gydymo reikmėms, bet apie tai dažnai nutylima. Žmonių įsitikinimas, kad druską vartoti pavojinga, esą pats didžiausias farmacijos pramonės ir jos vadybininkų laimėjimas. Jo teigimu, druskos vartojimas neturi jokios lemiamos įtakos kraujospūdžio padidėjimui, o šiam padidėjus, dažniausiai jokiu būdu nereikia druskos kiekio mažinti. Druskos trūkumas taip pat apsunkina inkstų bei antinksčių veiklą, gali turėti įtakos vėžio atsiradimui, skydliaukės bei kepenų funkcijos sutrikimams, net sąnarių ligoms.
|
| Plačiau |
| Įveikęs mirtiną ligą siekia padėti kitiems |
|
|
Prostatos vėžys kasmet nustatoma per tris tūkstančius Lietuvos vyrų. Sergančiųjų amžius labai jaunėja. Prostata – tai liauka, esanti tarp vyro šlapimo pūslės ir varpos. Nuo jos priklauso vyro darbingumas ir lytinė potencija. Apie tai, kaip kuo daugiau vyrų išsaugoti nuo liūdnos lemties, kalbėjomės su Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentu GEDIMINU ŽIŽIU.
|
| Plačiau |
| Išsivaduoti iš žiemos stingulio gniaužtų |
|
|
Žiema – sunkus laikotarpis tiems, kurie kruopščiai rūpinasi savo figūra. Šaltuoju metų laiku paprastai priaugama porą trejetą kilogramų ir vien tai gali sugadinti nuotaiką, o netinkama mityba turi įtakos niūriai žiemos nuotaikai ir blogai savijautai.
|
| Plačiau |
| Vieneri metai be patikros dėl prostatos vėžio gali būti lemtingi |
|
|
Sveikatos apsaugos ministerijai pakirtus nuoseklią ankstyvosios prostatos vėžio patikros programą, dar didesnę reikšmę įgyja privačios iniciatyvos. Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija nusprendė aktyviau bendradarbiauti su Medicina practica laboratorija ir remti jos organizuojamą sveikatos profilaktikos akciją „Prostata – vyro gyvenimo kokybė“, kuri kasmet vyksta sausio - vasario mėnesiais Kaune, Panevėžyje, Mažeikiuose, Tauragėje. |
| Plačiau |
| Stresas stabdo gyvenimo laikrodį |
|
|
Šios sunkios ekonominės krizės metu mūsų visuomenė atlaikė didžiulę psichologinę apkrovą, išgyveno stresą. Tai galėjo blogai paveikti daugybės žmonių sveikatą. Profilaktiniai laboratoriniai tyrimai padeda laiku atskleisti neigiamus pokyčius žmogaus organizme. Anksti pastebėjus ligos užuomazgą galima greičiau pasveikti.
|
| Plačiau |
| Kaip apsisaugoti nuo šalčio? |
|
|
Pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis sustiprėja, todėl jaučiame daug žemesnę oro temperatūrą nei ji yra iš tikrųjų. Vidutinio stiprumo šaltis ir vėjas gali pakenkti labiau nei stiprus šaltis be vėjo. Kaip elgtis, kai oras atšąla ir jei pučia stiprus vėjas?
|
| Plačiau |
| Pirmyn į naują gyvenimą |
|
|
Ne kartą baigiantis metams esame sau prisiekę, kad nuo sausio pirmosios jau tikrai gyvensime sveikiau, imsime sportuoti, atsikratysime žalingų įpročių ir sulieknėsime. Vis dėlto tokius didelius planus įgyvendinti reikia tvirtos valios, ir daugelis iš mūsų, susidūrę su neišvengiamais sunkumais, pasiduodame. Paprastesnis ir patikimesnis būdas – imtis nesudėtingų pokyčių, kuriems pasiekti neprireiks nei didelių finansinių sąnaudų, nei ypatingo ryžto, o rezultatas bus puikus ir džiugins ilgai.
|
| Plačiau |
| Ligos, kurias nustatyti reikia kuo anksčiau |
|
|
Širdies ir kraujagyslių, skydliaukės ligos, II tipo diabetas, endometriozė .... |
| Plačiau |
| Prostatos vėžio taikinyje – ne tik vyresni vyrai |
|
|
Patikrintas būdas laiku pastebėti prostatos vėžį – profilaktiniai PSA (prostatos specifinio antigeno) ir laisvo PSA tyrimai. Tuomet šios dažniausios vyrų onkologinės ligos gydymas gali būti efektyvus.
|
| Plačiau |
| Lašas po lašo – ir jau per vėlu sustoti |
|
|
Alkoholis jau tapo pagrindine stalo puošmena švenčių metu, be jo jau nebemokame smagiai bendrauti. Kuo tai gresia moterims? Sunku patikėti, kad net ir viena taurė vyno gali būti staigaus žemyn besileidžiančio kelio pradžia. Juk moterys tik retkarčiais „elegantiškai gurkšnoja“. Tačiau Vokietijos mokslininkai nustatė, kad alkoholis moterų smegenims kenkia labiau nei vyrų, jos tampa labiau priklausomos nuo alkoholio.
|
| Plačiau |
| Devyni testai, galintys išgelbėti gyvybę |
|
|
Šie paprasti testai neatima daug laiko, bet jie padės įvertinti savo organizmo būklę ir laiku kreiptis į gydytoją.
|
| Plačiau |
| Sveiki dantys garantuoja ne tik žavingą šypseną |
|
|
Du kartus per metus tikrinama dantų būklė garantuos ne tik gražią šypseną, bet ir sveikatą, — sako Rimas MILVIDAS, gydytojas odontologas, Šiaulių odontologijos poliklinikos vyriausiosios gydytojos pavaduotojas medicinai. Sveiki dantys ypač svarbūs nėščosioms.
|
| Plačiau |
| Gripo prevencijai - Ajurvedos patirtis |
|
|
Laiko patikrinti Ajurvedos medicinos metodai tarnauja žmonijai jau 3 000 metų. Ši medicina gali pasitarnauti ir šiuolaikiniam žmogui, siekiančiam natūraliais metodais stiprinti ir saugoti organizmo atsparumą ligai. UAB "Gamtos Namai" specialistai pateikia garsaus Ajurvedos gydytojo dr. Partapo Chauhano rekomendacijas gripo epidemijos metu.
|
| Plačiau |
| Antibiotikai – ne panacėja |
|
|
Antibiotikai – vienas didžiausių žmonijos laimėjimų, seniems žmonėms užtikrinusių ilgesnį gyvenimą ir nuo mirties išgelbėjusių ne vieną milijoną žmonių. Deja, dabar antibiotikų autoritetas gerokai pašlijęs, nes jie nebe tokie veiksmingi, kokie buvo kadaise. Kalti dėl to esame patys - daugelis įniko antibiotikus vartoti be gydytojo paskyrimo nė nesusimąstydami, ar tai būtina. "Antibiotikus reikia vartoti racionaliai, o ne rieškučiomis žarstyti į visas puses", - sako šeimos gydytoja Audronė Vanagienė.
|
| Plačiau |
| Kaip elgtis gripo pandemijos metu |
|
|
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba atsako į dažniausiai užduodamus klausimus apie pandeminį gripą A(H1N1)v.
|
| Plačiau |
| Padėkime sau išvengti gripo |
|
|
Norint atsilaikyti prieš gripą, peršalimo bei kitas ligas, reikia rūpintis savo imuniteto sustiprinimu. Tai gerokai pigiau, nei gydytis. Svarbiausia imunitetą sustiprinti laiku.
|
| Plačiau |
| Kelias į sveiką gyvenimą |
|
|
Rytai traukia savo ypatingu koloritu, ritualais, senovės žiniomis. Kaip tvirtina sociologai, susidomėjimas kita kultūra itin padidėja krizės laikotarpiu, kai kamuoja nerimas dėl ateities. Rytų mokslininkų ir praktikų patirtis patikrinta per tūkstančius metų, ir beveik kiekvienas žmogus gali rasti tai, kas jam tinkamiausia. Pats seniausias mokslas pas mus atkeliavo iš Indijos. Tai ajurveda – gyvenimo mokslas.
|
| Plačiau |
| Modernesnė diagnostika – daugiau išgelbėtų gyvybių |
|
|
Daugiau nei 10 tūkstančių moterų pagal valstybės finansuojamą gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą per pirmuosius savo darbo metus ištyrė Patologijos diagnostikos laboratorija, įsikūrusi Santariškėse. Aukščiausius pasaulinius standartus atitinkanti laboratorija sudėtingesniais ar padidintos susirgimo rizikos atvejais atliko skystų terpių technologijos ThinPrep PAP tyrimus. Šiuo pažangiausiu metodu ištirta 1300 moterų, iš kurių net 52 nustatyti ankstyvieji gimdos kaklelio vėžio požymiai. |
| Plačiau |
| Akys – mūsų langas į pasaulį |
|
|
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras tęsia akcijų ciklą, tiek daug dėmesio susilaukusia, regėjimo tema ir kviečia visus Vilniaus savivaldybės darbuotojus ir svečius nemokamai pasitikrinti regėjimą š.m. lapkričio 4-5 dienomis 10 – 14 valandomis Vilniaus m. savivaldybėje.
|
| Plačiau |
| Kuo dažnesnis pulsas, tuo trumpesnis gyvenimas |
|
|
Šiaulių apskrities gyventojai dažniausiai šalyje matuojasi kraujospūdį ir pulsą. Gydytojas kardiologas Romaldas Stankevičius sako, kad savo pulso dažnį turi žinoti kiekvienas žmogus.
|
| Plačiau |
| Aromato ir skonio stipriklis (E621) skatina nutukimą ir žemaūgystę |
|
|
Vokiečių profesorius M.Hermanussenas kartu su keletu bendraminčių mokslinkų atliko tyrimą, įrodantį mononatrio glutamatas arba tiesiog aromato ir skonio stipriklio E621 sąryšį su nutukimu ir žemaūgyste. Ypatingai tai svarbu dar augantiems organizmams, nes vartojant šiuo priedu paskanintą maistą, rizikuojame ne tik stipriai nutukti – taip pat gali ženkliai sumažėti augimo hormonų kiekis organizme. Maisto priedą vartojant nėščiosioms, gali kisti jų būsimų mažylių ūgis.
|
| Plačiau |
| Energetiniai gėrimai – ar tikrai tokie nekalti? |
|
|
Energetiniai gėrimai pasaulyje atsirado ne taip seniai – nuo 2000 m. – ir jau turi savo vartotojų. Šių gėrimų populiarumas auga. Kasmet pasaulyje parduodama apie 30 proc. daugiau, Lietuvoje energetinių gėrimų pardavimas taip didėja. |
| Plačiau |
| Žalioji arbata gali sumažinti vėžio riziką |
|
|
Žalioji arbata gali sumažinti riziką susirgti tam tikromis kraujo vėžio formomis, tačiau tam reikia maždaug penkių puodelių per dieną, nustatė Japonijos mokslininkai.
|
| Plačiau |
| Vitamino D trūkumas didina moterų kraujospūdį |
|
|
Jaunoms moterims su vitamino D nepakankamumu maždaug tris kartus dažniau gali išsivystyti padidėjęs kraujospūdis, kai jos bus vidutinio amžiaus, rodo naujas tyrimas.
|
| Plačiau |
| Širdį atakuoja sunkmečio stresas |
|
|
Laiku įvertinus širdies – kraujagyslių sistemos neigiamus pokyčius sutaupoma net 3-5 kartus daugiau lėšų nei gydant jau įsisenėjusią ligą, tvirtina amerikiečių specialistai. Apie didžiulę šių susirgimų riziką, profilaktinių priemonių svarbą primenama Pasaulinę širdies dieną, kuri tradiciškai minima paskutinįjį rugsėjo sekmadienį.
|
| Plačiau |
| Kuo užgerti tabletes |
|
|
Kada gerti vaistinius preparatus, dažniausiai būna nurodyta vartojimo instrukcijoje. Jei apie tai nieko nerašoma, vaistus reikėtų išgerti bent pusvalandį prieš valgant arba praėjus po valgymo 4 valandoms. Tada organizmas gydomąsias medžiagas pasisavins geriausiai.
|
| Plačiau |
| Profilaktinių tyrimų baimė gali kainuoti vyriškumą |
|
|
Apie 10 tūkstančių atliktų prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimų rodo, kad net 13 procentų išsityrusių vyrų turėjo susirūpinti dėl galimo prostatos vėžio grėsmės. Tokie duomenys gauti apibendrinus penkių sveikatos profilaktikos akcijų „Prostata – vyro gyvenimo kokybė“, kurias organizavo Medicina practica laboratorija, rezultatus. |
| Plačiau |
| Ar yra gyvenimas po atostogų? |
|
|
Tai kartojasi beveik visiems ir po kiekvienų atostogų: anksčiau buvusi pilka kasdienybė virsta atvirai juoda, mėgstamas darbas tampa nepakeliama našta. Kaipgi kitaip? Juk visa, kas geriausia, liko praeityje, o ateityje laukia lygiai metai tos pačios rutinos beveik be prošvaisčių...
|
| Plačiau |
| Apie mokinių sveikatą mokykloje |
|
|
Į tėvų klausimus apie mokinių sveikatą atsako Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Josana MOTIEJAUSKAITĖ.
|
| Plačiau |
| Kokios ligos gresia karjeristams |
|
|
Dažnai karjeros vaikymasis pakerta žmogaus sveikatą. Čia kalbama ne apie banalų stresą. Gydytojai nustatė, kad karjeristą tyko trys „drakonai“: virškinamojo trakto veiklos sutrikimas, kardioneurozė ir alkoholizmas.
|
| Plačiau |
| Kaip išsaugoti sveikatą per krizę? |
|
|
Kokį televizijos kanalą beįsijungtum, kokį spaudos leidinį beatsiverstum, pagrindinė tema dabar visur ta pati – krizė. Žinoma, visą pasaulį užgriuvęs sunkmetis yra aktualus kiekvienam, tačiau kur gali atvesti tokia žiniasklaidos priemonių isterija dėl ekonominės krizės, žino tik medikai. Ir jie jau skambina pavojaus varpais.
|
| Plačiau |
| Vasara be jūrligės |
|
|
Kas yra jūros liga, žmonija sužinojo iš karto, kai tik išmoko susimeistrauti kažką panašaus į laivelį ir išplaukti juo į „didžiuosius vandenis“. Su laiku transporto priemonių daugėjo, prie laivų prisidėjo automobiliai, traukiniai, lėktuvai, tačiau nuo to lengviau nepasidarė ir liga niekur nedingo – išliko net jos „jūrinis“ pavadinimas.
|
| Plačiau |
| Sveiko įdegio nebūna |
|
|
Nors kasmet tampame protingesni ir jau be paskatinimo naudojamės apsauginiais kremais nuo saulės, rimtai nuo jos spindulių nukenčiančių žmonių taip pat kažkodėl daugėja.
|
| Plačiau |
| Kovoje prieš gimdos kaklelio vėžį – efektyvesni tyrimai |
|
|
„Patologijos diagnostikos“ laboratorijoje, įkurtoje praėjusių metų pabaigoje Santariškėse, jau atlikta per 600 skystų terpių technologijos ThinPrep PAP tyrimų. Iš jų nustatyta apie 30 atvejų didelio ir apie 45 atvejų mažo laipsnio gimdos kaklelio ikivėžinių pakitimų.
|
| Plačiau |
| Lietuvos dermatologai perspėja - saulė ir vaistai yra nesuderinami |
|
|
Statistinis sergamumas fototoksiniais/ fotoalerginiais dermatitais - 2 žmonės iš šimto. 12 000 vilniečių po kaitinimosi saulėje bus priversti kreiptis į dermatologus. Kas dešimtas vaistus vartojantis lietuvis patirs neigiamą saulės poveikį. |
| Plačiau |
| Apie grėsmę širdžiai laiku įspėjo tūkstančius žmonių |
|
|
Prasidėjo jubiliejinė 10 - oji akcija „Apsaugok širdį nuo blogojo cholesterolio!“, kurią tradiciškai organizuoja Medicina practica laboratorija. Per penkerius metus šiose akcijose, vykstančiose pavasarį ir rudenį 4-5 Lietuvos miestuose, dalyvavo jau apie 67 tūkst. žmonių. Net 56 proc. atlikusių lipidogramą gyventojų atskleistas padidėjęs cholesterolio kiekis. |
| Plačiau |
| Tinkamas maistas saugo nuo širdies ligų |
|
|
Ramybė ir poilsis tampa prabangos dalyku. Vis daugiau vartojama kaloringesnio, turinčio nemažai riebalų, lengvai pasisavinamų angliavandenių maisto, todėl tunkama. Visa tai labai neigiamai veikia sveikatą, o ypač širdies ir kraujagyslių sistemą. Todėl pirmasis žingsnis, norint išvengti šios sistemos ligų ar siekiant jas sulėtinti, sumažinti jų daromą žalą – rinktis tinkamą mitybos režimą ir produktus. Ne veltui teigiama, kad sveikatą maždaug 50 proc. lemia gyvensena. Apie trečdalis širdies ir kraujagyslių ligų atsiranda dėl nesveikos mitybos.
|
| Plačiau |
| Geležies stoka - pavasario palydovė |
|
|
Lyg uždelsto veikimo bomba – taip apibūdinama žmogaus organizme nejučia prasidėjusi geležies stoka. Laiku jos neatskleidus užklumpa anemija, kuri gali lemti daugybę lėtinių ligų. Ypač geležies trūkumas jaučiamas pavasarį. |
| Plačiau |
| Gyvenimo indą ištuštiname per anksti |
|
|
Lietuvos vegetarų draugijos pirmininkė, chemijos mokslų daktarė, docentė Ksavera Vaištarienė neabejoja, kad sveikatos šaltiniai yra šalia. Tereikia juos pastebėti ir pasinaudoti: vaistažolės, augalų sėklos, kruopos, uogos ir kitos gamtos dovanos žmoniją gali išgelbėti nuo mirtį nešančių ligų. |
| Plačiau |
| Sutrikusi skydliaukė sekina visą organizmą |
|
|
Ilgalaikis stresas, įtemptas darbas, jodo stygius, paveldėti genai – tokios dažniausiai minimos skydliaukės ligų priežastys. Laiku įvertinti situaciją padeda skydliaukės hormonų tyrimas.
|
| Plačiau |
| Profilaktiniai tyrimai padeda išgelbėti gyvybes |
|
|
„Skydliaukė – tavo gyvenimo laikrodis“ ir „Prostata – vyro gyvenimo kokybė“ - tokiose sveikatos profilaktikos akcijose nuo šio mėnesio pradžios iki vasario pabaigos skatina dalyvauti Medicina practica laboratorija. Akcijų metu laboratorijos padaliniuose Kaune, Panevėžyje, Mažeikiuose, Tauragėje skydliaukės hormonų ir prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimai atliekami su didele nuolaida nuo SAM nustatytos kainos. Žiniasklaidoje informuojama apie prostatos vėžio ir skydliaukės ligas, jų profilaktiką.
|
| Plačiau |
| Startavo TV6 ūsų akcija prieš prostatos vėžį |
|
|
Tarptautiniam MTG tinklui priklausantis TV6 kanalas, siekdamas atkreipti dėmesį į problematiką, kurią iki šiol aktyviau nagrinėjo tik medikai ir atitinkamos institucijos, inicijavo aktualios sveikatinimo temos viešinimą visuomenėje. Pirmoji televizijos kanalo inicijuota prostatos vėžio prevencijos skatinimo akcija tęsis visą mėnesį ir skatins visuomenę atkreipti dėmesį į ligos problematiką, pasekmes ir kvies brandaus amžiaus vyrus aktyviau dalyvauti sveikatos tikrinimo programose. |
| Plačiau |
| Žiemos snauduliui – ne! |
|
|
Atėjus žiemai gyvenimas, rodos, ima ir pasunkėja. Atsikeli ryte sulig žadintuvo čirškimu – ir sunku susivokti, ar čia jau rytas, ar vis dar gili naktis. Aplinkui tamsu, šalta, o nuo minties, kad jau laikas keltis, apima panikos priepuolis. Darbai einasi lėčiau, nuotaika subjūra greičiau... Pažįstamas jausmas?
|
| Plačiau |
| Imunitetą reikia stiprinti nuolatos |
|
|
Kiekvieno žmogaus imuninė sistema įprastomis gyvenimo sąlygomis gali pati apsiginti nuo peršalimo ligų sukėlėjų. Tačiau natūralios organizmo apsauginės galios gali nusilpti. Tokį ūmų gynybinių jėgų susilpnėjimą kada nors pajaučiame visi – net patys sveikiausi, nes kiekvieną žmogų rečiau ar dažniau veikia įvairūs gyvenimo faktoriai.
|
| Plačiau |
| Vandens aparatai – bakterijų talpyklos |
|
|
Jų rasime dažname biure, parduotuvėje, medicinos įstaigoje ir savivaldybėje. Tai – geriamojo vandens aparatai. Pacientai ir klientai noriai griebiasi plastikinės stiklinaitės: juk gydytojai yra prisakę per dieną išgerti bent du litrus vandens.
|
| Plačiau |
| Nenorite sirgti – vaikščiokite basi |
|
|
Nauda: kasdien bent 15 minučių pavaikščiokite basomis ir peršalimo ligos jus aplenks. Gresiant peršalimo ligoms gydytojai pataria nepamiršti liaudies medicinos – grūdinti kūną. Apsisaugoti nuo ligų galima ne tik vartojant daug citrinų, česnakų ir kitų organizmą stiprinančių daržovių ir vaisių, medikai taip pat siūlo kasdien bent 15 minučių pavaikščioti basomis.
|
| Plačiau |
| Tėvų kraujagyslių liga – rizika vaikams |
|
|
Jauniems žmonėms ypač reikia kontroliuoti savo cholesterolio kiekį, jei vienas iš tėvų sirgo ateroskleroze. Laiku įvertinus organizmo būklę, ligą galima sustabdyti.
|
| Plačiau |
| Stipri imuninė sistema padės išvengti peršalimo ligų |
|
|
Sumažėjus organizmo atsparumui, nusilpus imuninei sistemai tampame neatsparūs virusams, todėl ypač šaltuoju metų laiku mus dažnai kamuoja sloga, kvėpavimo takų ligos, gerklės ar tonzilių uždegimai. Stiprinti imuninę sistemą reikia visus metus, tačiau dabar, kai orai šalti, o aplink daug sergančiųjų, būtina susirūpinti savo fizine bei psichologine sveikata, mityba, poilsio režimu.
|
| Plačiau |
| Net ir vienas nuodingas grybas gali būti lemtingas |
|
|
Grybavimo sezonui įsibėgėjus medikai neretai sulaukia apsinuodijusių pacientų. Grybai – maistingas produktas, jie turi angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų, tačiau gerai nepažįstantieji šių miško gėrybių į savo krepšį įsimeta ne tik taip mėgstamų ir naudingų baravykų, raudonviršių, voveraičių ar lepšių, bet ir žalsvąją musmirę – ji supainiojama su žaliuokėmis ar blyškiąja musmire – ji primena pievagrybį. Tai gali turėti rimtų pasekmių – žmogus visam gyvenimui gali prarasti sveikatą ar net mirti.
|
| Plačiau |
| Vasara mieste – jėgų išbandymas |
|
|
Karštis – tikras jėgų išbandymas. Ką daryti, kad dėl kaitros nepablogėtų savijauta ir nesutriktų sveikata, gali patarti specialistai.
|
| Plačiau |
| Bučiniai su saule gali būti pavojingi |
|
|
Saulės spinduliai žmogui yra būtini, tačiau besaikis deginimasis gali pridaryti daugiau žalos, negu naudos. Kaip saugoti odą, ją prižiūrėti, išvengti ligų, pasakoja Šiaulių apskrities ligoninės Odos ir veneros ligų centro vadovas Vaclovas VAITKEVIČIUS.
|
| Plačiau |
| Vasarą įprasti vaistai gali tapti pragaištingi |
|
|
Vasarą dermatologams tenka gydyti ne tik saulėje nusvilusius poilsiautojus, bet ir padėti tiems, kurie saule mėgaujasi naudodami tam tikrus vaistinius preparatus. Pavyzdžiui, tepalas „Fastum gel“ sąveikoje su saule gali sukelti odos reakcijas, kurias teks gydytis keletą savaičių. Panašiai veikia kai kurie antibiotikai, antidepresantai, priešuždegiminiai, kraujo spaudimą reguliuojantys vaistai ir netgi žoliniai preparatai.
|
| Plačiau |
| Kremai nuo saulės: saugo nuo vėžio ar jį skatina? |
|
|
Per keletą pastarųjų metų atlikti tyrimai apie kremų nuo saulės poveikį verčia daryti prieštaringiausias išvadas. Mat teigiama, kad kremai ne tik neapsaugo nuo odos vėžio, bet netgi atvirkščiai – sudaro sąlygas atsirasti melanomai. Kaip nepasiklysti mokslinės informacijos labirintuose? Patarimas paprastas – išmokti saulėje elgtis tinkamai.
|
| Plačiau |
| Infarkto rizika – kiekvieno rankose |
|
|
Lipidograma – viena iš svarbiausių talkininkių, padedančių kovoti su širdies ir kraujagyslių ligų epidemija. Šis populiarus kraujo tyrimas tiksliai parodo visas cholesterolio dalis ir trigliceridus, todėl galime laiku pasirūpinti savo sveikata.
|
| Plačiau |
| Vėžio baimė kenkia gydymui |
|
|
Vėžio paslaptis neįmenama, tačiau spėjama, kad sparčiai plintančiai ir jaunėjančiai ligai įtakos gali turėti nuolat patiriamas stresas, nesveikas maistas, užterštas vanduo ir oras, manoma, kad vėžiui palankias terpes sudarė paplitusi radiacija po Černobylio katastrofos. Medikai tvirtina, kad kelią ligai galima užkirsti, tik reikia atsikratyti baimių.
|
| Plačiau |
| Atminties labirintuose |
|
|
Dažnai manoma, kad atminties sutrikimai vargina tik vyresnio amžiaus žmones, tačiau ir jaunimas neretai skundžiasi susilpnėjusia atmintimi, užmaršumu. Tyrimai rodo, kad žmogus prisimena tik dešimtadalį perskaitytos informacijos – 20 procentų to, ką girdėjo, ir 30 procentų to, ką matė. |
| Plačiau |
| Kad miegas būtų saldus |
|
|
Kai miegame, organizmas dirba, tik kitokiu režimu. Daugelis žmonių naktį ilsisi, tačiau šiais laikais, jei tik norima, tada galima užsiimti įvairiausia veikla: dirbti, apsipirkti, sportuoti ar tvarkyti namus, linksmintis naktiniuose klubuose. Bet ar gali žmogus sumaišyti dieną su naktimi ir nepakenkti savo sveikatai? Specialistai kategoriškai sako: ne!
|
| Plačiau |
| Nusimesk anemijos kilpą! |
|
|
Tokią sveikatos profilaktikos akciją organizuoja „Medicina practica“ laboratorijų tinklas. Anemija yra pavojinga bet kurio amžiaus žmogui ir vargina net kas trečią gyventoją. Ilgai besitęsianti mažakraujystė gali lemti daugybę lėtinių ligų, gerokai trumpinančių gyvenimą.
|
| Plačiau |
| Vaistai kaip antsvorio kaltininkai |
|
|
Kai ima didėti mūsų svoris, pagrindiniai įtariamieji būna du: batų dėžės dugne dulkantys sportiniai bateliai arba šokolado atsargos indaujoje. Retas pagalvojame, kad antsvoris mūsų tykoti gali namų vaistinėlėje.
|
| Plačiau |
| Mažo fizinio aktyvumo pavojai |
|
|
Antsvoris ir nutukimas daro organizmą pažeidžiamą. Visame pasaulyje 1,1 milijardo žmonių turi antsvorio. Tai tiek pat, kiek yra badaujančiųjų. Fizinis aktyvumas labai svarbus mažinant svorį ir riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Jis padeda reguliuoti kraujospūdį, mažina aterosklerozės, išeminės širdies ligos ir insulto pavojų, pagerina kvėpavimo sistemos galimybes, reguliuoja virškinimą. Judant išnaudojama daugiau energijos, todėl išvengiama nutukimo, žmogus jaučiasi žvalesnis, yra ištvermingesnis.
|
| Plačiau |
| Sėdimų“ profesijų ligos ir kaip jų išvengti |
|
|
Tokių profesijų atstovų kasmet daugėja, o sveikųjų - mažėja. Kaip išvengti vadinamosioms sėdimoms profesijoms būdingų problemų?
|
| Plačiau |
| Mažesnė kaina skatins svarbiems sveikatos tyrimams |
|
|
Šiuo metu galima išsitirti skydliaukės hormonus ir PSA (prostatos specifinį antigeną) su didele nuolaida nuo Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos kainos. Tokią akciją Kaune Šilainių, Panevėžio ir Tauragės poliklinikose organizuoja medicininių tyrimų laboratorija „Medicina practica“.
|
| Plačiau |
| Sapnai įspėja apie ligą |
|
|
Ligą galima nustatyti pagal... sapnus. Mūsų laikais paplitusi nuomonė, kad apie nesunkias ligas (pavyzdžiui, gripą arba persišaldymą) sapnai įspėja prieš vieną arba dvi dienas, apie sunkesnes (gastritą, širdies, plaučių) – prieš mėnesį arba du, o apie grėsmingas gyvybei, tokias kaip piktybiniai navikai, esame informuojami prieš metus dvejus. Net kai dar nejaučiame jokių organizmo veiklos sutrikimo požymių, sapnuose jau ima rodytis tam tikri įspėjamieji ženklai. Ligai vystantis tokie vaizdiniai miegančius žmones gali aplankyti vis dažniau.
|
| Plačiau |
| Kaip išvengti peršalimo |
|
|
Jums patinka žmonės raudonomis nosimis, ašarojančiomis akimis ir lojančiu kosuliu? Ne? Tada, kad netaptumėte panašus į juos, pasistenkite laikytis nuo peršalimo saugančių taisyklių.
|
| Plačiau |
| Diktuojamos mados žaloja merginų ateitį |
|
|
Medikai jau sulaukė pirmųjų šalčių bei mados aukų — mergaičių, sergančių vidinių lytinių organų ligomis. Tokių ligų pasekmės ne vieną įskaudins ateityje, kai sukūrusios šeimas merginos nebegalės pastoti ir susilaukti vaikų.
|
| Plačiau |
| Šventinio stalo pavojai |
|
|
Per didžiąsias metų šventes nepavyksta išvengti įvairių sveikatos sutrikimų. Gausiai patiekalais nukrautas Kūčių ir Kalėdų stalas gali tapti nemenku išbandymu. |
| Plačiau |
| Visa tiesa apie bakterijas vaisiuose ir daržovėse |
|
|
Vaikystėje mes žaidėme dumble, valgėme neplautus vaisius, laižėme sultis nuo nešvarių pirštų ir, jei atmintis neapgauna, niekada nesirgome. Paskutinė sakinio dalis gal ir ne visai teisinga, bet nuo tų laikų, kai buvome vaikai, tikriausiai kažkas pasikeitė – kažkas maiste, o gal visuomenėje, dėl kurios tapome lengviau pažeidžiamais nei anksčiau, rašo portalas www.americanscientist.org. |
| Plačiau |
| Netvarkingame baseine tyko ligos |
|
|
„Maudynės netvarkinguose baseinuose gali sukelti rimtas ligas“, — sakė Šiaulių visuomenės sveikatos centro (ŠVSC) specialistai. Po patikrinimų dažniausiai paaiškėja, kad vanduo baseinuose yra pernelyg chloruotas, o baseino dugnas ir sienos nešvarūs. |
| Plačiau |
| Orų kaita: kaip apsaugoti savo organizmą |
|
|
Kenčiančiųjų nuo įvairių negalių, užpuolančių kas kartą pasikeitus orui, yra daugiau, nei įsivaizduojame. Kokie žmonės jautriausi orų kaitai ir kaip jiems apsisaugoti nuo tos kenksmingos įtakos?
|
| Plačiau |
| Du trečdalius vėžio atvejų sukelia mityba ir žalingi įpročiai |
|
|
Pasaulinis vėžio tyrimų fondas apibendrino daugiau nei 7 tūkst. tyrimų ir pateikė rekomendacijas, kaip apsisaugoti nuo vėžio. Ekspertai aiškinosi, kaip piktybiniai navikai susiję su kūno svoriu ir mitybos įpročiais – pirmiausia su cukraus, raudonos mėsos bei alkoholio vartojimu. Nors kai kurios ekspertų išvados gali pasirodyti labai netikėtos, Lietuvos onkologai tikina, kad tai seniai žinomos, tik pamirštos tiesos.
|
| Plačiau |
| Paprastas cholesterolio tyrimas gali suklaidinti |
|
|
Norint tiksliai įvertinti žmogaus širdies ir kraujagyslių būklę, būtinai atliekama lipidograma. Apie šio modernaus tyrimo naudą ir kraujotakos ligų profilaktiką kalbėjomės su V.Bružienės klinikos ir Kniaudiškių šeimos klinikos bendrosios praktikos gydytoja Irena BROGAITE.
|
| Plačiau |
| Įveikti stresą padeda meilė sau ir kitam |
|
|
Vargu ar kas nors gali pasigirti, kad nė karto nepatyrė streso. Būna ir taip, kad nemalonumai užklumpa vienas po kito. Tokia ilgalaikė įtampa labiausiai kenkia sveikatai. Tačiau kuo stipresnė nervų sistema, tuo lengviau įveikti sunkumus. Bet visų pirma reikia norėti sau padėti ir žinoti, kaip elgtis.
|
| Plačiau |
| Gyventi galima be cholesterolio baimės |
|
|
Paties cholesterolio bijoti nereikia, nes jis yra būtina organizmo medžiaga. Širdį ir kraujagysles žaloja per didelis vienos jo dalies – „blogojo“ cholesterolio - kiekis. O šiais laikais cholesterolio dalių santykį jau galima laiku ir efektyviai kontroliuoti.
|
| Plačiau |
| Kontraceptinė piliulė išdarkys žmoniją |
|
|
Gydytojai pagaliau kalba atvirai: kontraceptiniai vaistai pavojingi ne tik moterims, bet ir būsimų vaikų sveikatai. Prognozuojami dažnesni trečios-ketvirtos kartos apsigimimai. Medikai sako, kad kontraceptikus galėtų vartoti tik tos moterys, kurios neplanuoja turėti vaikų. |
| Plačiau |
| Jei trūksta vitaminų |
|
|
Vitamino B1
Galima susirgti beriberiu: staiga pablogėja apetitas, sutrinka virškinimas, atsiranda silpnumas, širdies plakimas, galvos svaigimas ir kiti liguisti reiškiniai. Po to prasideda polineuritas – stiprūs skausmai ir odos nejautrumas, ypač rankų ir kojų.
|
| Plačiau |
| Vabzdžių įgėlimai gali būti pavojingi |
|
|
Vasarą daug laiko praleidžiama lauke, tad daugelis pastebėjo, jog šiemet vabzdžiai itin aktyvūs. Nors uodų, bičių, vapsvų, kamanių, aklių, skruzdžių įgėlimai dažnai būna nepavojingi, tai nemalonumas, kurio pasekmes dažniausiai jaučiame neilgai. Tačiau vienam iš 250 asmenų įgėlimas sukelia alerginių reakcijų, jos pasireiškia grėsmingais simptomais ir gali baigtis komplikacijomis.
|
| Plačiau |
| Kad akys nepavargtų |
|
|
Nebeįsivaizduojame gyvenimo be kompiuterio, tačiau už malonumą naudotis šiuo civilizacijos stebuklu sumokame savo sveikata. Labiausiai nukenčia akys. Informacijos srautas vis didėja, prie kompiuterio ir darbovietėje, ir namuose praleidžiame vis daugiau laiko. Akių nuovargiu ima skųstis net gero regėjimo žmonės. Į oftalmologus vis dažniau kreipiamasi dėl akių perštėjimo, deginimo, ašarojimo, šviesos baimės, paraudimo, spaudimo, smėlio arba svetimkūnio akyse pojūčio.
|
| Plačiau |
| Iš organizmo sklindantys ligos signalai |
|
|
Nežymūs organizmo pokyčiai gali būti besivystančios ligos simptomai. Žinant, kaip juos stebėti ir suprasti, galima greitai diagnozuoti įvairias ligas. Odos, gleivinių, akių, nagų ir kitų kūno vietų pokyčiai leidžia žmogui spręsti apie savo organizmo sveikatą. Tereikia į save atidžiau pažiūrėti.
|
| Plačiau |
|
|
|
