Nors anemija (mažakraujystė) dažniausiai užklumpa nepastebimai, bet mūsų šeimos gydytojų galimybes laiku ją pastebėti apriboja skiriamas finansavimas. Dėl šios ligos pasaulyje kenčia 30 – 50 proc. įvairaus amžiaus žmonių. Daugiausiai paplitusi geležies stokos anemija, kuri ypač išryškėja pavasarį.Anemija susergama, kai sumažėjus kraujyje eritrocitų ir hemoglobino organizmas nebegauna pakankamai deguonies. Žmogų kankina silpnumas, nuovargis, mieguistumas ir kt. Merginos ir moterys (ypač nėščiosios), vaikai ir pagyvenę žmonės, aktyviai sportuojantys vyrai - visi jie patenka į anemijos rizikos grupę.
Valstybė pirminiame lygyje nekompensuoja minėto kompleksinio anemijos tyrimo. Vien bendrojo kraujo tyrimo nepakanka, nes jis atskleidžia tik jau įsisenėjusią anemiją. Tuomet laukia ilgas gydymas. Geležies atsargos iš pradžių senka nejučia. Tai laiku atkleidžia tik feritino tyrimas.
Žmonių, kuriems pradeda trūkti geležies, yra 2 - 3 kartus daugiau nei sergančių išryškėjusia anemija. Liga gali būti aiškiai nepastebima net ir tuomet, kai kraujyje hemoglobino sumažėja iki daugiau nei pusės jo reikiamos normos. Žmogus tik greičiau pavargsta, būna šiek tiek blyškesnis.
Organizmas stengiasi kompensuoti deguonies trūkumą: greitėja kraujo apytaka, apkraunama širdis, kenčia smegenys, raumenys. Ypač pavojinga anemija nėštumo metu, nes gali įvykti priešlaikinis gimdymas, lėčiau auga vaisus ir kt. Jei mažakraujystė negydoma, žmogus vis sunkiau pakelia fizinį krūvį, gali susirgti sunkiomis lėtinėmis ligomis. Vėliau jis praranda gyvenimo energiją ir interesus.
Kuo skurdesnis kraštas, tuo daugiau ir sergančiųjų mažakraujyste. Gydytojų pastebėjimu, susirgimų anemija Lietuvoje sumažėtų bent du kartus, jei tinkamai maitintumėmės. Tačiau daugybei žmonių tenka vartoti rafinuotą, konservantų prikimštą maistą.
Geležies atsargas išsekina ne tik bloga mityba, bet ir ilgalaikis stresas. Jo apimtas žmogus jaučiasi sutrikęs, įsitempęs, apimtas nerimo. Tuo metu naudojamas didesnis geležies atsargų kiekis. Todėl labai svarbu išmokti atsipalaidavimo pratimų, dažniau juoktis, nesivelti į smulkius buitinius ar darbo konfliktus ir pan.
SXC. hu. nuotr. |
Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų ar vaistų panaudojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą.
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portale SVEIKATOS SODAS skelbiamą medžiagą įdėkite nuorodą www.sveikatossodas.lt |
