Lietuvoje jau ketverius metus vykdoma prostatos vėžio ankstyvosios patikros programa, tačiau apie galimybę nemokamai pasitikrinti žino ir ja naudojasi vos trečdalis tikslinei grupei priklausančių 50–70 metų vyrų.Ypač informacijos trūksta žmonėms provincijoje – į medikus dažniausiai jie kreipiasi, kai liga jau būna beviltiškai užleista. Atrodo, kad išgarsinta prostatos vėžio patikros programa žmonių nepasiekia.
Gydymo sėkmę lemia ankstyva diagnostika
„Statistika rodo, jog šeimos gydytojai, ypač rajonuose, tinkamai neinformuoja tikslinei šios programos grupei priklausančių vyrų apie galimybę nemokamai atlikti profilaktinį tyrimą, kuris šiaip kainuoja 30–50 Lt. Palyginti su didžiaisiais šalies miestais, situacija rajonuose kelia nerimą: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje I–II stadijos prostatos vėžys diagnozuojamas apie 70–80 proc. vyrų, o rajonuose – tik 5–20 proc.“, – sakė Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas Gediminas Žižys.
Prostatos vėžio gydymas, anot Lietuvos urologų draugijos pirmininko pavaduotojo gydytojo Edmundo Štarolio, efektyvus tik nustačius ankstyvą susirgimo stadiją. Laiku diagnozavus ligą, galima išgelbėti ne tik žmogaus gyvybę, bet ir sutaupyti valstybės pinigų, nes užleisto vėžio gydymas brangiai kainuoja.
„Gyventi galima ir sergant prostatos vėžiu. Svarbu, kad žmogus tą žinotų ir būtų patikimose medikų rankose“, – teigė urologas.
Informacijos ieško naktimis
Gydytojas pabrėžė, kad išskirtinė rizikos grupė yra 45 metų sulaukę ir vyresni vyrai, kurių šeimos istorijoje yra sirgusiųjų prostatos vėžiu. Turintiesiems nors vieną tokį artimą giminaitį tikimybė susirgti padidėja du kartus. Todėl šiems žmonėms ankstyvosios diagnostikos programoje turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys – pirmiausia būtina juos išaiškinti.
Lietuvoje, ypač provincijoje, vis dar gajus mitas, kad vyrai neturi „ieškoti ligų“, rūpintis sveikata jiems atrodo nerimta, o prostatos vėžys laikomas netgi kažkuo gėdingu.
„Įsivaizduokite, maždaug 80 proc. mūsų interneto svetainės lankytojų joje naršo naktį – nuo 23 iki 3 val. Savo nerimą, įtarimus, pirmus ligos požymius vyrai slepia net nuo artimiausių žmonių“, – nuogąstavo Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas G.Žižys.
Tyrimus atliekančios laboratorijos „Medicina practica“ gydytoja Gitana Skendelytė stebėjosi, jog dažnai vyrai net nežino, kad profilaktinis tyrimas atliekamas tiesiog paėmus iš paciento kraujo.
„Nors apie prostatos vėžį, jo požymius ir gydymą visuomenėje kalbama daug, akivaizdu, kad tikslios informacijos apie būtinybę bei galimybes profilaktiškai ir nemokamai išsitirti trūksta“, – sakė medikė.
Uždelsti metai gali būti lemtingi
Nuo 2006 m. šalyje pradėjus įgyvendinti valstybinę ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programą, sergančiųjų ankstyvos stadijos vėžiu nustatoma net iki 60 proc. daugiau. Iki praėjusių metų liepos 1 dienos profilaktiniai patikrinimai dėl prostatos vėžio buvo atliekami kasmet, tačiau, atsižvelgus į Europos šalių patirtį, nuspręsta patikrą rengti kas dvejus metus.
Toks sprendimas vertinamas nevienareikšmiškai. Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijai, atstovaujančiai 17,5 tūkst. sergančiųjų, kelia nerimą, kad praleisti be patikros metai gali būti lemtingi. Mat 63 proc. pacientų, kurie į gydytojus kreipėsi tik rimtai sunegalavę, buvo nustatytas vėlyvųjų stadijų prostatos vėžys. Jo visiškai išgydyti nebeįmanoma, nes jis išplinta kauluose, plaučiuose, kepenyse.
„Manau, kad iš principo neteisinga visus vertinti vienodai ir taikyti tą patį patikros intervalą. Pacientus būtina skirstyti pagal jų būklę – vieniems reikia dažniau tikrintis, kitiems gali užtekti ir retesnių patikrinimų. Bet tą turėtų spręsti specialistai“, – įsitikinęs E.Štarolis.
Pasaulinė sveikatos organizacija pataria, kad prostatos specifinio antigeno tyrimą kiekvienas 45-erių sulaukęs vyras atliktų kartą per metus, o sulaukęs 50 metų – du kartus per metus.
Prostatos vėžys kasmet nustatomas per 3 tūkst. Lietuvos vyrų. Ši vėžio forma sudaro 25 proc. visų šalies vyrams diagnozuojamų susirgimų vėžiu, be to, juo suserga vis jaunesni vyrai. Kasmet nuo prostatos vėžio šalyje miršta apie 500–600 vyrų.
Aušra Pocienė
Martyno Vidzbelio nuotr. Savo nerimą, įtarimus, pirmus prostatos vėžio požymius vyrai slepia net nuo artimiausių žmonių.
|
