2017 03 28, Antradienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Kokį poveikį sveikatai daro besikeičiantys orai?   print
2015-09-23
Žmonės, kurie yra persirgę miokardo infarktu, kurių kraujospūdis šokinėja ar kurie skundžiasi kitais lėtiniais negalavimais, turėtų domėtis orais, nes staigūs jų pokyčiai daro įtaką sveikatai, LRT RADIJUI sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto daktaras Vidmantas Vaičiulis.

„Žmonės turėtų labiau domėtis meteorologinėmis prognozėmis, stebėti heliogeofizikinių rodiklių prognozes ir, atsižvelgdami į tai, turėtų šiek tiek apriboti fizinę veiklą, vengti streso. Antra vertus, artėja ruduo, šąla orai, todėl reikėtų pasisaugoti infekcinių ligų, kurios gali baigtis komplikacijomis, paveikiančiomis širdies ir kraujagyslių sistemą“, – aiškina mokslininkas.

Nors įprasta manyti, kad infarktų daugiau būna vasarą, V. Vaičiulio teigimu, jie dažnesni žiemą: „Galbūt žmones klaidina tai, kad per karščius daugiau pacientų paguldoma į ligonines. Bet tai nebūtinai miokardo infarktas. Tai gali būti ir širdies ritmo sutrikimas, kuris dažnai ištinka dėl per karščius sumažėjusio kalio kiekio kraujyje.“

– Ar oro pokyčiai daro įtaką žmogaus sveikatai?

– Taip, nustatėme, kad poveikis tikrai yra. Tačiau noriu pabrėžti, kad mes tyrėme ne kaip bendrai orai veikia žmogaus sveikatą, o išskyrėme miokardo infarktą ir mirtis nuo išeminės širdies ligos. Nustatėme, kad didžiausias poveikis žmogaus sveikatai yra tada, kai meteorologiniai reiškiniai keičiasi staiga.

– Orams šąlant ar šylant?

– Gali būti ir taip, ir taip. Esmė yra pats pokytis. Nemažą reikšmę mano minėtoms sveikatos būklėms turi 5 C° temperatūros ir 10 proc. minimalios santykinės drėgmės pokytis per dvi dienas.

– Sakėte, kad nuomonė, jog daugiausia infarktų būna vasarą, yra mitas. Vadinasi, jų daugiau būna esant šalčiui?

– Taip. Bent jau mes taip nustatėme.

– Bet tai visiškai griauna žmonių įsitikinimą.

– Galbūt žmones klaidina tai, kad per karščius daugiau pacientų paguldoma į ligonines. Bet tai nebūtinai yra miokardo infarktas. Tai gali būti ir širdies ritmo sutrikimas, kuris dažnai ištinka dėl per karščius sumažėjusio kalio kiekio kraujyje. Nes, kai karšta, žmogus labai daug prakaituoja, o su prakaitu pasišalina kalis ir kiti mikroelementai, svarbūs širdies veiklai. Todėl gali sutrikti širdies ritmas, didėti ar mažėti kraujospūdis. O miokardo infarktų statistiškai reikšmingai daugiau vasarą per karščius tikrai nenustatyta.

– Taigi žiemą, spaudžiant šaltukui, didesnė tikimybė susirgti miokardo infarktu?

– Remiantis mūsų disertacijos duomenimis, taip.

– O kaip veikia heliogeofizikiniai veiksniai (pvz., Saulės aktyvumas ir pan.)?

– Įdomu tai, kad heliogeofizikiniams veiksniams jautresni jaunesni ir vidutinio amžiaus žmonės. O meteorologiniams reiškiniams jautresni vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. Padidėjus geomagnetiniam aktyvumui, suintensyvėjus Saulės žybsnių skaičiui arba protonų srautui viršijus tam tikrą ribinę reikšmę, taip pat padaugėja miokardo infarktų arba mirčių nuo išeminės širdies ligos. Labiausiai tai lemia kraujo krešėjimo faktoriai, nes, suintensyvėjus minėtiems veiksniams, atsiranda rizika, kad padidės ir kraujo krešumas, klampumas, todėl kraujagyslėse gali susiformuoti trombas ir išprovokuoti miokardo infarktą.

– Kaip vykdėte savo tyrimą? Kokia jo imtis? Kaip susiejote žmonių sveikatą ir orus?

– Analizavome visus 2000–2010 m. Kauno miesto gyventojų, kurie sirgo miokardo infarktu arba mirė nuo išeminės širdies ligos, atvejus. Taip pat pasiėmėme 11 metų meteorologinius Kauno miesto duomenis iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ir heliogeofizikinius rodiklius iš tarptautinės duomenų bazės. Naudojome statistines programas, taikėme tam tikras skaičiavimo metodikas ir visa tai susiejome.

– Ar oro pokyčiai skirtingai veikia įvairaus amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo žmones?

– Taip. Kaip minėjau, meteorologiniams veiksniams jautriausi vidutinio (55–64 metų) ir vyresnio (65 metų ir vyresni) amžiaus gyventojai. Fizinis aktyvumas taip pat turi įtakos. Fiziškai aktyvūs žmonės, be abejo, yra stipresni, geriau ištveria pokyčius. Remiantis kitų tyrimų duomenimis, galima pasakyti, kad labai daug kur minima, kad moterys jautresnės už vyrus. Negaliu pasakyti, kad mes tiksliai savo darbe taip ir nustatėme, bet buvo tam tikrų skirtumų.



– Kaip žmonėms pasiruošti oro permainoms?

– Sveikiems žmonėms patarimų praktiškai nereikia. Žmonės, kurie turi kažkokių lėtinių negalavimų (šokinėja kraujospūdis, yra persirgę miokardo infarktu), turėtų labiau domėtis meteorologinėmis prognozėmis, stebėti heliogeofizikinių rodiklių prognozes ir, atsižvelgdami į tai, turėtų šiek tiek apriboti fizinę veiklą, vengti streso. Antra vertus, artėja ruduo, šąla orai, todėl reikėtų pasisaugoti infekcinių ligų, kurios tam tikrais atvejais gali baigtis komplikacijomis, paveikiančiomis širdies ir kraujagyslių sistemą, dėl ko gali ištikti ir miokardo infarktas.

– Minėjote, kad ši sritis, kaip orai veikia žmones, yra labai mažai tyrinėta. Kodėl?

– Negaliu pasakyti, kad užsienyje mažai tyrinėta, nes straipsnių nemažai. Tai gal ne tiek mažai tyrinėta tema, kiek nauja – pirmieji straipsniai pasirodė maždaug prieš 50 metų. O Lietuvoje iš tikrųjų dar yra kur ją tobulinti. Gal viena iš priežasčių ta, kad orai ir klimatas daugelyje šalių, netgi skirtinguose miestuose, skiriasi. Nėra sukurta vienodų metodikų, kaip tą daryti, kaip tirti. Vieni daro tokius tyrimus, kaip mes, – populiacinius, kiti – kažkokius eksperimentinius. Jei būtų metodikų, gal būtų daugiau suinteresuotų žmonių tuo užsiimti.

– Ar oras daro įtaką kitoms ligoms?

– Kai rašiau disertaciją, teko skaityti visokių straipsnių, taigi galima daryti prielaidą, kad daro. Ypač veikia žmogaus psichikos sveikatą, taip pat galimi sąnarių skausmai, nuovargis ir pan. Kodėl karščiai veikia psichikos sveikatą? Nes lietuviai nėra pripratę prie karščio, todėl jis šiek tiek išmuša iš pusiausvyros. Prie šalčio lengviau prisitaikyti negu prie didelio karščio, bet jis taip pat gali paveikti. Mūsų universiteto mokslininkai netgi nustatė, kad vasarą savižudybių skaičius didesnis negu žiemą.

– Kuo Jūsų tyrimo duomenys galėtų praversti kolegoms, mokslininkams?

– Šio tyrimo praktinė nauda galėtų būti ta, kad, stebint orų prognozes, būtų galima prognozuoti minėtų ligų skaičių, tad ligoninės galėtų pasiruošti pacientų srautams.

Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogo danga Baidarių nuoma dzūkijoje Reklamos paslaugos Plastikiniai langai Muitinės tarpininko paslaugos Krovinių pervežimai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys