2014 12 23, Antradienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

    MEDICININIAI TYRIMAI

      ECHOSKOPIJA.LT

            MENIU.LT

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
10 patarimų kaip nepersivalgyti per šventes   print
Persivalgymas ‒ viena didžiausių nuodėmių. Tačiau pas mus beveik per visas šventes stalai lūžta nuo patiekalų gausybės, o valgymas tampa vieninteliu šventės džiaugsmu. Medikai teigia, kad persivalgymas gali ne juokais sutrikdyti sveikatą.
Plačiau  
Akcija
Prisijunkime!   print
Net jei intymūs santykiai tęsiasi ilgą laiką, negalima visiškai atmesti infekcijos rizikos.

Blogiausia, kad LPL dažnai nerodo jokių simptomų – „partizanauja“, o paskui smogia visa jėga. Net jei intymūs santykiai tęsiasi ilgą laiką, negalima visiškai atmesti infekcijos rizikos. Blogiausia, kad LPL dažnai nerodo jokių simptomų – „partizanauja“, o paskui smogia visa jėga.
Plačiau  
Saugok sveikatą!
Bandydami nuotaiką pakelti saldumynais, galite sulaukti priešingo efekto   print
Nors daugelis užgriuvusią liūdną žiemišką nuotaiką bando pakelti, valgydami saldumynus, anot specialistų, to nereikėtų daryti, nes galima sulaukti atvirkštinio efekto ir pasijusti dar blogiau. Jie atkreipia dėmesį, kad kai kurie žmonės orų pokyčiams yra jautresni.
Plačiau  
Viršvalandžiai vardan kalėdinių atostogų – kaip „neišprotėti“?   print
Laisvos dienos šventiniu laikotarpiu gali ne tik asocijuotis su poilsiu, bet ir su didžiuliu stresu. Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo duomenimis, net 73 proc. žmonių prieš didžiąsias žiemos šventes nerimauja, kad nespėtos įvykdyti darbo užduotys gali sugadinti šventinį laikotarpį, ketvirtadalis dažniausiai bijo, jog teks darbuotis ir per šventes, beveik tiek pat tuo metu nenustoja galvoti apie darbą.
Plačiau  
Išvengti peršalimo padeda mityba   print
Su šaltuoju metų laiku ateina ne tik visų laukiamos šventės, bet ir peršalimo ligos. Specialistai teigia, kad teisingai besimaitinant tikimybė peršalti yra 2–3 kartus mažesnė.
Plačiau  
Koks yra miego poveikis sveikatai?   print
Šiuolaikinis gyvenimo tempas ir būdas daugelį verčia skubėti, todėl vis mažiau laiko yra skiriama normaliam ir visaverčiam poilsiui bei miegui.
Plačiau  
Įtampą didina net apsipirkinėjimas prekybos centre   print
Vis sunkiau rasti žmogų, nors kartą gyvenime neturėjusio panikos priepuolio. Su nemaloniu jausmu, kai užima kvapą, daužosi širdis, pila prakaitas ar krečia šaltis, apima baimė ir net gali atrodyti, kad tuoj numirsi, susiduriama vis dažniau.
Plačiau  
imgPrieskoninės žolelės padeda išlaikyti sveikatą
imgSlaptas ginklas prieš ligas, bakterijas ir senėjimą
imgNorite išvengti vėžio – kontroliuokite mitybą
imgAntibiotikai nėra vaistai nuo visų ligų
imgNorintiems išvengti daugybės ligų gali padėti česnakas
imgVaisių sultys: vitaminų šaltinis ar cukrinio diabeto priežastis?
imgKada sunerimti dėl galimai gresiančios depresijos
imgLiežuvis – ligų veidrodis
imgAlergija, peršalimas ar net mirtis – dėl užteršto patalpų oro
imgPaprasti ir natūralūs būdai užkirsti kelią akių ligoms
Sveikatos politika ir naujovės
Ar tapsime bedančių tauta?   print
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kas trečias vyresnis nei 65 m. žmogus pasaulyje neturi nė vieno nuosavo danties. Nors nuolatos kalbama apie kasdienės dantų priežiūros ir reguliaraus lankymosi pas dantų gydytoją svarbą, tačiau daugeliui odontologas išlieka baugi figūra, pas kurią apsilankoma tik prispyrus bėdai. Ką renkasi lietuviai, kai jiems gresia danties netekimas?
Plačiau  
Moksleivių mityba kelia nerimą   print
Moksleivių mityba – nėra pilnavertė, taip teigia Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Teresa Jukevičė.
Plačiau  
Eksperimentai su plakančia širdimi atskleidė ritmo sutrikimų priežastis   print
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai, veterinarai ir medikai suvienijo jėgas atlikdami tyrimą, kurio metu buvo užrašomas kiaulės širdies elektrinis aktyvumas, naudojant potencialui jautrius dažus.
Plačiau  
Ar EK toliau leis naudoti vaisingumui kenkiančias medžiagas?   print
Iki 2015 metų sausio Europos Komisija turi nuspręsti, ar leisti verslui toliau naudoti Bis(2-etilheksil) ftalatą (DEHP), siejamą su nevaisingumu, vėžiniais susirgimais, neigiamu poveikiu smegenims.
Plačiau  
Hepatitas C grasina nusinešti dešimtis tūkstančių gyvybių Lietuvoje   print
„Jeigu valstybė nesiims spręsti hepatito C infekcijos problemos, per ateinančius porą dešimtmečių ši liga nusineš daugiau nei 50 tūkst. žmonių Lietuvoje – beveik visą Alytaus miestą.
Plačiau  
imgAtlikta pirmoji Lietuvoje artroskopinė smilkinio apatinio žandikaulio sąnario operacija
imgGerklų ligas nustatys iš balso
imgKiek reiktų suvartoti cinko ir seleno?
imgOdos vėžį įveiks šiuolaikiškos technologijos
imgPažeistas kraujagysles galima išgydyti vien pakeitus mitybą
Ligos ir gydymo patirtis
Kai net sveikas maistas tampa priešu   print
Gyveni sveikai, bet vis dažniau skauda galvą, pučia pilvą ar net išberia odą. Maža to, pradeda augti svoris. Tačiau gydytojams vis nepavyksta nustatyti negalavimų priežasties. Ką daryti?
Plačiau  
Erekcijos sutrikimo gydymas: nuo egzotiškų priemonių iki tablečių   print
Seksualumas – neatskiriama ir labai svarbi žmogaus gyvenimo dalis. Erekcija atspindi fizinę ir psichinę vyrų sveikatą, tad, net menkiausias jos sutrikimas vyrų galvoje įjungia aliarmą.
Plačiau  
Aknė dažniausiai neišnyksta be pėdsakų   print
Jaunatviniai spuogai, arba kitaip aknė – viena dažniausių ir nemaloniausių paauglius kankinančių odos ligų, kuri negydoma gali išsivystyti į lėtinę odos patologiją, palikti randus, ar net sukelti sunkias psichologines problemas bei depresiją.
Plačiau  
Apie plaučių vėžį gali perspėti ir suapvalėję pirštų galai   print
Nors visuomenėje gajus mitas, kad plaučių vėžiu daugiausiai serga rūkantys vyrai, statistika sako ką kita: vyrų sergamumas šia liga vėžiu ir mirtingumas nuo jo per pastaruosius du dešimtmečius daugelyje Europos šalių mažėjo, tačiau moterų mirtingumas nuo šios ligos padidėjo.
Plačiau  
Piktybinė širdies liga   print
Širdies nepakankamumą medikai vadina piktybine liga, mat ji tampa vis didesne socialine ir ekonomine našta. Lietuvoje ja serga per 130 tūkst. žmonių, kurių gydymas per metus atsieina apie 145 mln. litų.
Plačiau  
imgVenera gali apdovanoti tiek mylintį, tiek besimėgaujantį seksu
imgHepatitas C: požymiai nepastebimi – pasekmės tragiškos
imgNagų grybelis – lengvai paganamas, su vargu pametamas
imgDarbas moderniame biure gali „dovanoti“ sausų akių ligą
imgPats sau didžiausias priešas
imgKai norisi užkrimsti kreidos
imgErkės „tobulėja“: vis dažniau pastebimi neįprasti simptomai
Minčių terapija
Norite atsikratyti problemų – keiskite savo gyvenimo scenarijų   print
Problemas, trukdančias gyventi, galima išspręsti, tik daugumai žmonių reikia keisti savo gyvenimo scenarijų, sako integralinio neuroprogramavimo specialistė Linga Švanienė.
Plačiau  
Svarbiausioji žmogaus biografijos diena   print
„Mūsų vaikai jau neturi tos aplinkos, kuri ugdo kūrybiškumą, – sako natūralios medicinos žinovas, farmakologas ir lektorius Virgilijus Skirkevičius. – Jie negali prisiglausti prie šilto karvės šono, paglostyti paršo, kuris iš malonumo nugriūva, vadinti vištų vardais, nes dažnas neturi kiemo, kuriame galėtų jaustis herojumi.“
Plačiau  
Ruduo – ir liūdesys, ir džiaugsmas   print
Die­nos trum­pė­ja, nak­tys il­gė­ja. Ne vie­ną mū­sų to­kiu me­tu api­ma liū­de­sys, blo­ga nuo­tai­ka, ne­paaiš­ki­na­mas dirg­lu­mas, tad už­si­sklen­džia­me sa­vo na­mų prie­blan­do­je nuo niū­rios lau­ko ap­lin­kos ir nu­grimz­ta­me į „ru­de­ni­nę“ dep­re­si­ją.
Plačiau  
Filosofas: žmogus, atsisakęs savo paties triukšmo, padarytų daug mažiau kvailysčių   print
Triukšmas, kurį skleidžia internetas, televizija, radijas, yra tos pačios kaimo paskalos, neleidžiančios žmogui įvertinti tylos ir džiaugtis tuo, ką jis daro, sako filosofas Rimantas Viedrynaitis.
Plačiau  
imgMokslininkė: grožį sutapatinus su seksualumu, moterys tapo nebyliomis dekoracijomis
imgTa pati spalva gali kelti visiškai skirtingas emocijas
imgPsichologas: sakantys, kad nori gyventi vieni, nemoka kurti santykių
imgSu savimi turime elgtis taip, kaip elgiamės su geriausiais draugais
imgGrožio operacijų komplikacijos
imgKnygos gali ne tik gydyti, bet ir žaloti
imgPsichoterapeutė: nerimą jaučia pusė žmonių
imgAr įmanoma sustabdyti skubėjimo karštinės karuselę?
imgKaip atremti žiaurų kritiką?
imgKodėl moterys nepatiria seksualinio pasitenkinimo
Natūralūs vaistai
Moterų vaistažolė   print
         Visi vaikai žino, kad nusibalnojus kelius, reikia tarp pirštų patrinti kraujažolių lapelių ir uždėti ant žaizdos. Ir tai ne iš piršto laužtas monas – kraujažolės iš tiesų stabdo kraujavimą.
Plačiau  
Paprastojo šermukšnio uogos – pusė vaistinės   print
Miškuose jau prinoko raudonos šermukšnių uogos. Bet skinti šias uogas geriausia po pirmųjų šalnų, kai sušvelnėja jų skonis. Prieš šalnas nuskintas uogas derėtų palaikyti šaldiklyje.
Plačiau  
Rudens dovana, galinti pakeisti šampūną, muilą ir vaistus nuo skausmo   print
Gatvėje jums ant galvos netikėtai gali nukristi kaštonas. Vieni paskubomis praeidami pro šį medį paspiria rudas jo sėklas kojomis, kiti mėgsta parsinešti namo ir šiomis rudens gėrybėmis pasipuošti namus.
Plačiau  
Spanguolės padeda saugotis ligų   print
Pa­sak Šiau­lių uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­do jau­nes­nio­sios moks­lo dar­buo­to­jos dr. Au­re­li­jos Mal­ciū­tės, span­guo­lės pa­gal che­mi­nę su­dė­tį ir gy­do­mą­sias sa­vy­bes yra vie­nos iš ver­tin­giau­sių lau­ki­nių uo­gų mū­sų ša­ly­je.
Plačiau  
Kodėl imbierų sultys būna žalios ir kuo juos pakeisti?   print
Imbierų spalva kinta nuo dirvožemio, klimato ar cheminių priemonių, kuriomis jie apdorojami, teigia „Žolinčių akademijos“ prezidentė Danutė Kunčienė. Tačiau ji siūlo imbierus pakeisti netgi vertingesniu lietuvišku šakniavaisiu.
Plačiau  
imgĮ stalą - pievų turtai
imgAvietės – vaistas nuo nervinės įtampos
imgMedus gali atstoti energinius gėrimus?
imgŽolininkė: mėtų lapeliais ne tik gardinkite maistą, bet ir darykitės kvapias vonias
imgIšvengti lėtinių ligų padeda ir šviežios uogos
imgBeržas svyruonėlis – geriausias daktaras
imgMedžių lapai – sveikatai, grožiui ir jūsų stalui
imgUžmirštos, tačiau visiems gerai pažįstamos
imgKokios žolės padeda atsikratyti nuovargio ir silpnumo
imgŽolininkė: sunegalavus skrandžiui, reikėtų rinktis kitokį aliejų
Eliksyras kūnui ir sielai
Norite sulieknėti? Eikite šokti   print
Norite sulieknėti? O gal tiesiog pajudėti, tačiau aerobika ar sporto klubas jūsų nežavi. Eikite šokti – pataria gydytojai. Šokiai ne tik garantuos gerą nuotaiką, bet ir padailins figūrą.
Plačiau  
Meditacija – apsauga nuo širdies ligų   print
Pasaulyje yra atlikta šimtai tyrimų, patvirtinančių meditacijos naudą fizinei, psichinei sveikatai, žmogaus kaip asmenybės atsiskleidimui. Mokslininkai sutinka, kad meditacija sukuria gilų fizinį ir protinį atsipalaidavimą, kurio fone įsijungia aktyvūs organizmo gijimo, atsinaujinimo ir savireguliacijos procesai.
Plačiau  
Žmonių istorijos išbyra smėliu   print
„Smėlyje lieka emocijos, išgyvenimai ir kiekvieno žmogaus istorija“, – sakė Šiauliuose viešėjusi Marina Sosnina – meninio ir terapinio piešimo smėliu mokymo vaikams ir suaugusiesiems kūrėja, profesionali dailininkė ir psichologė iš Sankt Peterburgo (Rusija). Sėdusi kartu su savo dvimečiu vaiku piešti smėliu, moteris atrado jo galią.
Plačiau  
Pušų dovanos – jūsų sveikatai ir grožiui   print
Vaikš­ti­nė­da­mi miš­ke ne­praei­ki­te pro pu­šį, ku­ri per am­žių am­žius tei­kia žmo­gui svei­ka­tos. Iš anks­to pa­si­rū­pi­nus ža­lia­va, su­si­rgus ar­ba su­si­lpnė­jus imu­ni­te­tui, ne­be­rei­kės bėg­ti į vais­ti­nę ir leis­ti pi­ni­gų vais­tams bei vi­ta­mi­nams.
Plačiau  
Raktas į save – kalbėti rankomis, klausytis akimis   print
No­rint už­siim­ti me­nu, ne­rei­kia bū­ti Van Go­gu ar Ma­ti­su. Kom­piu­te­ri­jos am­žiu­je, kai vis sun­kiau jaus­mus ir min­tis iš­sa­ky­ti žo­džiais, kiek­vie­nas ga­li­me paim­ti į ran­kas tep­tu­ką, pieš­tu­ką ir kur­ti „me­no kū­ri­nį“, ku­ris, rei­ka­lui esant, ga­li pa­dė­ti nu­ra­min­ti vi­di­nius skau­du­lius.
Plačiau  
imgVienu ritmu su žirgais
imgSveikatos piliulės – ne tik išrinktiesiems
imgDruska nuo blogos akies
imgJudesiu gydo dvasines ir fizines ligas
imgAromaterapija – už ir prieš
imgDruska nėra tik prieskonis
imgPaslaptinga spalvų galia
imgHidroterapija kūnui ir protui
imgŽirgai gydo ir kūną, ir sielą
imgKodėl mes norime atostogauti?
Grožio formulė
Paprasti ir natūralūs būdai turėti ilgus ir sveikus plaukus   print
Silpnus, žvilgesį praradusius plaukus galima išgelbėti pasitelkus įvairius aliejus. Tuo ne tik įsitikinusi, bet jau ir savo kailiu išbandžiusi žolininkė Nijolė Degutienė, visus patarimus suguldžiusi į knygą „Gražūs, sveiki ir stiprūs plaukai“.
Plačiau  
Sveika oda – dažnai ne gamtos dovana   print
Jautrios odos problemos nesirenka nei amžiaus, nei odos tipo. Pasak dermatologės Nadeždos Jarušinos, moterys dažnai klysta manydamos, jog jautri oda – tai tiesiog toks odos tipas.
Plačiau  
Auksas grožiui ir sveikatai: nauda ar brangi rizika?   print
Vis daugiau grožio salonų siūlo procedūras su auksu. Tačiau ar šio metalo naudojimas nėra tik bandymas išvilioti pinigus?
Plačiau  
imgRaktas į sveiką odą
imgKaip išsaugoti jaunatvišką odą?
imgBlogos emocijos kenkia grožiui
imgRankos – amžiaus išdavikės
imgOdą gali sudirginti ir „eko“ kosmetika
Teisinga mityba
Graikiniai riešutai: kuo naudingi ir kada juos valgyti?   print
Per metus lietuviai suvartoja net 200 tonų graikinių riešutų. Pasak gydytojos dietologės Evelinos Cikanavičiūtės, vitaminai, antioksidantai gaunami su šiais riešutais yra svarbūs imuninei organizmo funkcijai, smegenų veiklai, kovai su laisvaisiais deguonies radikalais bei uždegiminiais organizmo procesais.
Plačiau  
Ar reikia tapti žaliavalgiu norint gyventi sveikiau?   print
Tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje vis dažniau girdima kalbų apie vegetarizmą ir žaliavalgystę. Dažniausiai mąstoma, kad tokie žmonės maitinasi sveikiau, nes tiesiog nevalgo mėsos, o į savo mitybos racioną įtraukia daugiau daržovių, vaisių ir riešutųю
Plačiau  
Sveika mityba neturi nieko bendro su dieta   print
Organizmui reikalingas tinkamas maistas. Jei maitinantis Jums įprasta sukimšti picą ar karbonadą, nenuostabu, kad net ir pavalgę jaučiatės apsunkę ir pavargę, o ilgainiui pradedate justi kraujotakos sutrikimus, kamuoja viršsvoris ir kitos problemos.
Plačiau  
Ruduo – vaisių ir daržovių metas   print
Ru­duo – tin­ka­miau­sias me­tas val­gy­ti kuo dau­giau švie­žių vai­sių ir dar­žo­vių, ku­rių nau­da – aki­vaiz­di ir ne­gin­či­ja­ma. Svar­bu tik at­min­ti – jei­gu ne­tu­ri­te ga­li­my­bės mė­gau­tis sa­vo ūky­je užau­gin­tu der­liu­mi, per­kant vai­sius ir dar­žo­ves pre­ky­bos cent­re, ge­riau rink­tis tas, ku­rių ke­lias iki pre­kys­ta­lio bu­vo trum­piau­sias.
Plačiau  
Rudens skanėstai   print
Mokslininkai tikina, kad obuoliai mažina kraujospūdį, tad patartina kas rytą suvalgyti po obuolį. Šie vaisiai padeda ir tada, kai kankina nemiga.
Plačiau  
imgApie „angelus ir demonus“ kviečių produktuose
imgGyvybė, kurios mums reikia nuolat
imgGardus oranžinis gražuolis
imgNaujieji vegetarai – lieknėjimo maniakai?
imgJos didenybė Bulvė
imgKą pravartu žinoti apie kavą?
imgAr tikrai sveika gerti šviežiai spaustas sultis
imgSnaudulio bei vangumo priežastys darbe – ir žalingi valgymo įpročiai
imgPietūs miške už litą: kaip pasiruošti patiekalą iš žolelių ir nenusinuodyti
imgKokius vitaminus dovanoja pavasaris?
Arčiau Gamtos
Kvapus reikia uosti ne nosimi, o širdimi   print
           Į nedidelį Aukštaitijos miestą Uteną keliauja siuntiniai iš viso pasaulio. Juose – ne daiktai, ne drabužiai, o kvapai – retos, labai brangios ir aplinkai jautrios substancijos. Šie siuntiniai skirti savamokslei parfumerei, kuri išmanymu gali lygintis su geriausiais pasaulio parfumeriais.
Plačiau  
Daržovės ir uogos bus tokios pat skanios, kaip anksčiau, jei rinksimės senąsias veisles   print
Nereikia stebėtis, kad anksčiau pomidorai buvo skanesni ir braškės labiau kvepėjo, sako knygos „Gamtinė žemdirbystė“ autorius Saulius Jasionis. „Tai ne sukurtos ar atvežtos veislės, bet ilgai Lietuvoje augintos, prisitaikiusios prie mūsų sąlygų.
Plačiau  
Išsivaduoti iš ligų be vaistų – ne utopija   print
Gargždiškė Genovaitė Rauktienė, gulėdama mirties patale, prisiekė: jei pasveiks, visiems pasakos apie tai, kaip reikia saugoti sveikatą. Pasveikusi moteris įkūrė sveikų maisto produktų parduotuvėlę ir jau aštuonerius metus kantriai ir atkakliai vykdo duotą pažadą.
Plačiau  
imgTurėjo mirti, kad iš naujo gimtų
imgNeišnaudoti pievų lobiai
imgMargučių dabinimo magija
imgKelias į žaliavalgystę nėra lengvas
imgIšgelbėjo vaistų atsisakymas ir sveikatingumo programa
imgPakeista mityba pakeičia ir ateitį
imgŽolelės nėra stebuklinga piliulė
imgŽaliavalgė veganė žino, ko nori
Ekologiška aplinka
Pavojingos cheminės medžiagos sklando su namų dulkėmis   print
Baltijos aplinkos forumo atlikti tyrimai parodė, kad pavojingų cheminių medžiagų yra visuose tirtuose dulkių mėginiuose. Specialistų teigimu, kenksmingą aplinką susikuriame patys – dulkėse jos atsiranda iš kasdien naudojamų gaminių.
Plačiau  
Koks plastikas tinkamiausias sąlyčiui su maistu?   print
Šiuolaikiniame gyvenime plastikinės pakuotės ir indai yra sutinkami kasdien ir kiekvienoje virtuvėje. Tačiau reiktų žinoti, kad kai kurios plastiko rūšys gaminamos naudojant pavojingas chemines medžiagas, kurios gali patekti į maistą.
Plačiau  
Pasidaryk pats: dantų pasta be chemijos   print
Dantų pastos tubelę galime rasti ko ne kiekvienuose namuose. Deja, ši dantų priežiūros priemonė gali ne tik išbalinti jūsų dantis, bet ir prisidėti prie rimtų sveikatos sutrikimų.

Plačiau  
imgKanapių baldų kūrėja: didesniais nuodais kvėpuojame namuose, o ne gatvėje
imgObuolių actas – valiklis, kosmetika ir maisto produktas viename buteliuke
imgCheminės medžiagos aplink mus: keičia gyvūnų lytį, kenkia vyrų vaisingumui
imgKuo sterilesnė aplinka, tuo „bjauresnė“ alergija
imgKuo prausiamės?
imgKą žinome apie „nesveiko pastato sindromą“?
imgOro gaivikliai: gaivina ar teršia?
imgAntibiotikai kiaušiniuose – išimtis ar kasdienybė?
imgAr ekologiski produktai tikrai ekologiski?
imgTyrimas: lietuviai į prekių etiketes žiūri rečiau nei kiti europiečiai
Mokslo atradimai
Selenas turi įtakos moterų vaisingumui   print
Antioksidacinėmis savybėmis pasižymintis mikroelementas selenas gali padidinti moterų tikimybę pastoti, rodo Australijoje atliktas tyrimas.
Plačiau  
Kaip nereguliarus darbas veikia intelektą   print
Pamaininis darbas, ypač pagal vadinamąjį slenkantį grafiką, mažina žmogaus intelektinius gebėjimus. Tokias išvadas padarė tyrėjai.
Plačiau  
Ar tikrai D tipo asmenybė neigiamai veikia sveikatą?   print
Tradiciniai rizikos veiksniai (rūkymas, alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka, nesveika mityba ir pan.) nevisiškai gali paaiškinti sergamumą ar mirtingumą nuo tam tikrų ligų. Jų priežastys gali būti ne tik fiziologinės, bet ir psichologinės.
Plačiau  
imgIIgaamžių organizmai labiau apsisaugo nuo uždegimų
imgProbiotikai apsaugo nuo kepenų cirozės komplikacijų
imgSenatvė atšaukiama
imgPrognozuojamas dantų gręžimo aparatų epochos saulėlydis
imgMokslininkai: naršymas internete sujaukia atmintį
img6 mitai apie sveikatą
imgKalcis ir vitaminas D gali sustiprinti menopauzę išgyvenančių moterų kaulus
imgVėžio geografija: „pertekliaus ligos“ mitas griūva?
imgTyrimas atskleidė, kad genetiškai modifikuoti kukurūzai – siaubingas nuodas
imgAr paros ritmo nesilaikymas turi įtakos nutukimui?
Senoliai pataria
Miško ilgaamžis — kadagys   print
„Pamačlyvas it kadagio uoga“ — sako lietuvių patarlė. Paprastasis kadagys (ėglis) — kiparisinių šeimos daugiametis, visada žaliuojantis, dvinamis 3-4 metrų aukščio krūmas.

Plačiau  
Ežerų, tvenkinių ir kūdrų bajoraitis — ajeras   print
Šis daugiametis ajerinių šeimos augalas auga uždumblėjusių upių ir ežerų užutėkiuose, tvenkiniuose, kūdrose, pelkėse. Jo salsvas skonis daugeliui pažįstamas nuo vaikystės. O kas iš mūsų nėra ragavęs ant ajero lapų keptos duonos. Šeimininkėms nuo žilos senovės jis žinomas kaip prieskonis. Šio augalo šakniastiebių visada turiu ir kuklioje savo namų vaistinėlėje.

Plačiau  
Ąžuolo akimis žiūri gyvybė   print
Mūsų protėviai garbino ąžuolą, žavėjosi jo stiprybe, ilgaamžiškumu. Ąžuolynuose gyvenusi ir pagoniškoji ugnies dievybė Gabija. Senovės žemaičiams šis medis buvo tarsi tarpininkas tarp Visatos ir žmogaus. Ąžuolų giraitėse jie bendraudavo su aukštesnėm jėgom. Mat ąžuolą laikė šventu.
Plačiau  
imgSvogūnų sultys ir medus grąžins atmintį
imgŠermukšnio gydomoji galia
imgPadės ankstyvasis šalpusnis
imgSveikata iš gamtos
imgDaržo citrina — melisa
imgPavasario vaistinių augalų karalienė — dilgėlė
imgRudens gėrybės stiprina sveikatą
imgŽemuogės sveikatos atseikėja veltui
imgVasaros motušė — liepa
imgGydo drebulės
Tėvai ir vaikas
Kokias maitinimo klaidas daro kūdikio tėvai?   print
Tėvams neretai trūksta gyvenimiškos patirties, todėl padaroma nemažai maitinimo klaidų, dėl kurių ateityje vaikui gali kilti rimtos sveikatos problemos. Nuo pat kūdikystės mažylis turėtų gauti pakankamą kiekį daržovių, vaisių, liesesnės ir lengviau virškinamos mėsos bei kitų būtinų maisto produktų.
Plačiau  
Klastingos ligos – vaikų širdutėse   print
Šiau­lie­tė gy­dy­to­ja vai­kų kar­dio­lo­gė Al­ma Tal­lat-Kelp­šie­nė kas­dien vi­są sa­vo dė­me­sį ski­ria vai­kų šir­du­čių svei­ka­tai, mo­der­naus ir efek­ty­vaus gy­dy­mo paieš­koms, to­bu­li­ni­mui­si. Gy­dy­to­ja pa­brė­žia, kad vai­kų šir­džių li­gos – itin klas­tin­gos.
Plačiau  
Atšalęs oras – pagrindinis peršalimo ligų kaltininkas   print
Pra­si­dė­jus šal­ta­jam me­tų lai­kui, vi­sa­da pa­dau­gė­ja ser­gan­čių­jų per­ša­li­mo li­go­mis, o ypač vai­kų, su­grį­žu­sių į mo­kyk­las ir dar­že­lius.
Plačiau  
imgPsichiatras: išmanieji telefonai suteikia galimybių, bet bukina vaikus
imgKiek kainuoja investicija į tarpusavio santykius?
imgKūdikis pilve muziką suvokia per mamos emocijas
imgVaiko sveikata priklauso ir nuo būsimo tėčio mitybos
imgGydyti nuo autizmo – tas pats, kas gydyti nuo mokslo ar meno
imgKaip atskleisti vaiko talentą?
imgDepresijos akligatvyje atsiduria ir vaikai
imgVaikų sveikatą trikdo sustreikavęs skydliaukės darbas
imgKaip vitamino D trūkumas veikia vaiką ir mamą?
Harmoninga pora
Santuoka su vyresniu partneriu – tarsi mainai   print
Kai tuo­kia­si vy­res­nis vy­ras su į duk­te­ris ar net anū­kes tin­kan­čia mo­te­ri­mi, psi­cho­lo­gų ne­ste­bi­na, taip bū­da­vo vi­sais lai­kais. Jau­na mo­te­ris už su­teik­tą vy­rui jau­nys­tės aki­mir­ką gau­na ne tik tur­tų, sta­tu­są, įta­kos, bet ir jo se­nė­ji­mą, li­gas ir mir­tį.
Plačiau  
Psichoanalitikas: kai perteklius nužudo seksą   print
Atrodytų šiuolaikinė visuomenė atlaidžiai žiūri į laisvą elgesį sekse. Tačiau ar iš tiesų jaučiamės laisvesni, ar tikrai ta laisvė suteikia didesnį pasitenkinimą? Pasak psichoanalitikų, meilė šiandien „pažeminta“ iki mechaninio sekso, tarsi mes būtume gyvuliai, kuriems laikas nuo laiko reikia patenkinti poreikius. Atskirti jausmus nuo sekso – pats baisiausias dalykas, ką galima padaryti.
Plačiau  
Sklaido mitus apie moters orgazmą   print

Vienoje dirbanti gydytoja ir seksologijos klausimų ekspertė Elia Bragagna praskleidė moters orgazmą vis dar dengiantį šydą. Ji turi atsakymą į klausimą: ar meilės žaidimai visuomet turi baigtis orgazmu? (lrytas.lt)

Plačiau  
Pozityvioji terapija išgelbėjo nuo skyrybų   print
Ar te­ko bent per sa­vo ves­tu­ves ran­ki­niu pjūk­lu dvie­se pjau­ti rąs­tą? To­kia tra­di­ci­ja gal ir ne šiaip sau su­ma­ny­ta: juk ta­da jau­na­ve­džiams lei­džia­ma su­pras­ti, kad ir san­tuo­ko­je teks de­rin­ti veiks­mus bei de­rin­tis vie­nam prie ki­to. „Ar­ba de­rė­tis“, – sa­ko šiau­lie­tis po­zi­ty­vio­sios te­ra­pi­jos spe­cia­lis­tas psi­cho­te­ra­peu­tas Vy­tau­tas Bart­ke­vi­čius.
Plačiau  
Tėvų praeitis persekioja vaikus   print
Prieš 150 metų mokslininkų paskelbta versija, esą iki santuokos buvę ryšiai su kitais partneriais užteršia chromosomų grandinę ir vaikas gali paveldėti svetimą genetinę informaciją, dar ir šiandien turi daug šalininkų ir priešininkų.
Plačiau  
imgSeksas nėštumo metu – ar galima?
imgTūkstančiai bučinių
imgAfrodiziakai: mitai ir tikrovė
imgMeilės spąstai – ir sveika gyvensena
imgKas geriau - nenormali meilė ar susvetimėjimas?
imgKaip išvengti barnių?
imgNenuobodus seksas
imgVyrų klimaksas. Tiesa ar prasimanymai?
imgSeksas paplūdimyje
imgVyrai, kurie niekada neveda
Turizmas ir laisvalaikis
Keliautoja: sąmoningas turistas į svetimą šalį nesineš net česnako skiltelės   print
Keliaujant privalu laikytis atsakingo keliavimo principo, nes mes svečioje šalyje visada paliekame kultūrinį, ekonominį ir fizinį pėdsaką, kalba Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytoja Ieva Rutė.
Plačiau  
Parazito lerva prasiskverbia pro odą   print
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai atkreipia gydytojų ir keliautojų dėmesį į didėjantį įvežtinių parazitinių tropinių ligų skaičių.
Plačiau  
Gatvės maistas Tailande: saugu ar pavojinga?   print
Išsiruošę keliauti, tikimės įsimintinų įspūdžių ir nepaprastų patyrimų, o šalies kulinarinių ypatumų pažinimas yra neatsiejama kelionės dalis. Geriausias ( ir pigiausias) būdas susipažinti su autentiška Tailando virtuve – valgyti taip vadinamą „gatvės maistą“.
Plačiau  
imgTurtus tiroliečiams suneša kalnų nykštukai
imgKelionės – išbandymai sveikatai
imgPaslaptingoji Velykų sala
imgNiagara – plati lygumų upė, virstanti griaustiniu
imgTarp laukinės gamtos Balio saloje ir civilizacijos
imgKeliautojo teisių atmintinė
imgKuba: egzotikos žavesys ir sovietinė realybė
Mano augintinis
Šunų terapija pagal Plutą   print

Apsilankykite! www.pagalbagyvunams.lt

Metų ir kelių mėnesių niūfaundlendas Plutas yra ne tik šeimininkų Meilės ir Antano Juškų numylėtinis. Plutas — terapinis šuo. Lietuvoje šunų terapija kol kas nėra įteisinta, nors užsienyje šunys yra pagalbininkai neįgaliųjų gydymo, reabilitacijos ir socializacijos procesuose. Šeimininkai su Plutu pas vaikus keliauja savo lėšomis.

Plačiau  
Mielas nykštukinis ilgaausis   print
Triušį kaip naminį gyvūną žmonės laiko palyginti nesenai. Tačiau dekoratyvinį triušį auginti nesudėtinga: tai specialiai išvesta triušių veislė, skirta laikyti namuose buto sąlygomis ir gyventi kartu su žmogumi.
Plačiau  
Kaip išmokyti kačiuką gerų manierų   print

Kačių šeimos atstovai – gracingi ir laisvamaniai gyvūnai. Pačios nepavojingiausios ir meiliausios šios rūšies atstovės naminės katės su žmonėmis gyvena jau labai seniai, bet nepaliauja stebinti sumanumu, išradingumu ir intelektu. Kaip tik dėl to dažnai ir kyla problemų.. 


Plačiau  
imgDekoratyviniams triušiams reikia žaislų
imgKodėl gi jums neįsigijus ir ežio?
imgLietuvos elito žaisliukai
imgKad katytė namuose jaustųsi jaukiai
imgRamus pasaulio sargas
imgPovandeniniai vilkai
imgArkliukai, kurie nekaustomi
imgVikrus ir darbštus gyvūnėlis
imgMėlynakis užsispyrėlis
imgGyvūnų vegetarizmui – prieštaringi vertinimai
Pirmoji pagalba
Pirmosios pagalbos atmintinė   print

Cukrinis diabetas, epilepsija, insultas, miokardo infarktas, bronchų spazmai, organizmo intoksikacija, trauma, apsinuodijimas gaisro metu, šilumos smūgis, anafilaksinis šokas, kolapsas, žaibo smūgis, apnėja.

Plačiau  
imgKą reikia žinoti apie vabzdžių įkandimus?
imgKą daryti įgėlus bitei ?
imgKaip apsisaugoti nuo karščio?
imgAtsargiai: karščiai gali rimtai pakenkti sveikatai
imgKą daryti, kol atvyks greitoji medicinos pagalba
imgKuo gelbėtis nuo karščiavimo?
imgPagalba staiga nualpus
imgKaip suleisti vaistus
imgPirmoji pagalba nusideginus
imgKaip apsisaugoti nuo šalčio?


Reklama:

Interneto svetainių kūrimas interneto svetainių kūrimas svetainių optimizavimas seo

durys