|
|
| Celiakija: ar tikrai esame mažo sergamumo šalis? |
|
 |
Pasak Lietuvos pediatrų draugijos Jaunojo mokslininko premijos laureatės bei Nacionalinės celiakijos ir maisto netoleravimo draugijos pirmininkės Jolitos Sadauskaitės, Lietuvoje nemaža dalis sergančiųjų celiakija nė neįtaria, kad jų sveikatos negalavimai susiję būtent su šia liga. |
| Plačiau |
| Vaistažolių arbatos turi padėti, o ne kenkti |
|
|
Pasaulis nuo seno arbata vadino kininio arbatmedžio įvairiai paruoštų lapų verdančio vandens užpilą, bet visada buvo geriamos ir kitų augalų arbatos troškuliui malšinti ar negalavimams šalinti. |
| Plačiau |
| Pagautam alergijos – vienas žingsnis iki depresijos |
|
|
Skleidžiasi medžių pumpurai ir žydi pievos, bet vietoje džiaugsmo – varvanti nosis, ašarojančios akys, kamuoja kosulys ar net išberia odą. Kaip suvaldyti daug žmonių pavasarį „pasveikinančią“ alergiją žiedadulkėms – šienligę?
|
| Plačiau |
| Orų pokyčiai gali būti pavojingi sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis |
|
|
Senolių išmintis nuo seno teigia, kad oro sąlygos gali paveikti savijautą ar sustiprinti ligos simptomus, daugėja ir moksliškai pagrįstų rezultatų, kurie šį teiginį patvirtina. Kalbamojoje šnekoje dažnai išgirstame sakant, kad padidėja organizmo jautrumas besikeičiant orams, slėgiui. |
| Plačiau |
| Ką reikėtų žinoti apie saulės poveikį mūsų organizmui? |
|
|
Šiltasis sezonas jau beveik ant nosies. Su nekantrumu laukiame saulėtų ir šiltų dienų, o kol kas gaudome kiekvieną netikėtai atklydusį ir maloniai šildantį saulės spindulį. |
| Plačiau |
| Nemokamos „Geros sveikatos klubo“ mankštos šiemet rengiamos septyniuose Lietuvos miestuose |
|
|
„Namie ankšta ‒ daryk mankštą!” Tokiu šūkiu šiltąjį sezoną pasitinka sveikatingumo iniciatyva „Geros sveikatos klubas“ ir antrus metus iš eilės kviečia Lietuvos gyventojus dalyvauti nemokamose mankštose gryname ore. |
| Plačiau |
| Ankantys pacientai liko be vaistų |
|
|
Kovo mėnesį pasibaigė centralizuotai perkami vaistai, skirti sunkiai akių ligai gydyti. Gydymo nutraukimas apie 200 amžine geltonosios dėmės degeneracija sergančių žmonių gali lemti regėjimo netekimą ar būtinybę gydymo kursą pradėti iš naujo, pranešė Sergančiųjų tinklainės ligomis asociacija. |
| Plačiau |
| Kaip suvaldyti bronchinę astmą? |
|
|
Bronchų astma – dažniausia lėtinė plaučių liga vaikų amžiuje, o jai būdingi simptomai neretai atsiranda jau pirmaisiais gyvenimo metais. Statistiniais duomenimis Pasaulyje šia liga serga apie 300 milijonų žmonių. |
| Plačiau |
| Grįžta pavasarinės alergijos sukėlėjai |
|
|
Žmonės, alergiški medžių, krūmų ir gėlių žiedadulkėms, neramiai laukia pirmųjų nemalonių alergijos simptomų. Ir tik nedaugelis žino apie homeopatijos teikiamą naudą, gydant alerginius susirgimus. |
| Plačiau |
| Tuberkuliozė pažeidžia ne tik plaučius |
|
|
Ar įsivaizduojate, jog kiekviename žingsnyje – namie, autobuse, darbe, mokykloje - galite užsikrėsti tuberkulioze? O galbūt ji jau „svečiuojasi“ jūsų kūne, tik to net nežinote ir tyliai sekina jėgas bei trumpina buvimo šiame pasaulyje akimirkas? |
| Plačiau |
| Žmogus turi daugybę skirtingų veidų |
|
|
Kiekvienas iš mūsų kone kasdien susiduriame su gausybe pačių įvairiausių stereotipų: išvaizdos, tautybės, krašto, kuriame gyvename, profesijos, Zodiako ženklo – kitaip tariant, visko, apie ką tik galime pagalvoti. Stereotipų sąrašas begalinis. Kuo ypatingi išvaizdos stereotipai ir kodėl nereikėtų į juos numoti ranka? |
| Plačiau |
| Beprotiškas tempas veda į pražūtį |
|
|
Kartais atrodo, kad lenktyniaujame su laiku: bėgame, važiuojame, skrendame, dirbame keliuose darbuose, nespėjame ramiai pavalgyti, neturime laiko pabendrauti su šeimos nariais, pailsėti, sustoti. |
| Plačiau |
| Magiška sulos galia |
|
|
Balandis kadaise buvo vadinamas sultekiu. Jei namuose buvo duonos ir sulos, lietuvis valstietis jautėsi laimingas. Anuomet sakydavo: „Duonos yra, sulos nėra. Sulos yra, duonos nėra.“ |
| Plačiau |
| Ir gydymui, ir profilaktikai |
|
|
Jei moteris sveika, ji neturėtų jausti didelio diskomforto prieš menstruacijas ir per jas. O jei moters mėnesinės labai skausmingos, jai patartina organizmą pradėti ruošti likus savaitei iki jų pradžios. |
| Plačiau |
| Natūralūs savijautos gerinimo talkininkai |
|
|
Pasak žolininkės Zitos Mikoliūnienės, pavasarį labai svarbu valyti organizmą. O jei žolelės ne tik valo organizmą, bet ir stiprina imunitetą, dar geriau. |
| Plačiau |
| Odė natūraliems antibiotikams arba kodėl vis gydytojai siūlo sintetinius? |
|
|
Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje jau kurį laiką yra nuslūgęs. Nepaisant to, šaltiems orams vis dar nesitraukiant, dažnai pasitaiko įvairių peršalimo, o pradėjus pavasarėt ir šilti – ir infekcinių ligų atvejų. |
| Plačiau |
| Judesiu gydo dvasines ir fizines ligas |
|
|
Šokio judesio terapijos praktikė, Lietuvos šokio judesio terapijos asociacijos narė Rasa Urbonavičienė teigia, jog šokis, kaip gydymo menas, yra žinomas jau nuo senų senovės daugelyje pasaulio tautų. |
| Plačiau |
| Aromaterapija – už ir prieš |
|
|
Nors terminai „eteriniai aliejai“, „aromaterapija“ buvo pradėti vartoti tik XX amžiuje, nuo neatmenamų laikų augalai ir jų ekstraktai buvo naudojami mažinti skausmui, pirmajai pagalbai, taip pat kaip antibakterinės, aktyvinančios ir savijautą gerinančios medžiagos. |
| Plačiau |
| Išvargusios odos gaivinimo receptai |
|
|
Pavasarį oda dažniausiai būna išsausėjusi ir sudirgusi. Minusinė oro temperatūra, žvarbus vėjas, sausas ir dulkėtas oras šildomose patalpose bei organizmą išvarginusios įvairios virusinės ir bakterinės infekcijos neišvengiamai palieka pėdsakus odoje. Ji tampa itin jautri, sausa, pleiskanojanti, paraudusi. Todėl tuo metu odai reikėtų skirti itin daug dėmesio. |
| Plačiau |
| G. Azguridienė: apie sultis vienokias ir kitokias |
|
|
Sultis mėgsta gerti dažnas. Žiemą ir pavasarį jas prisimename ir kaip sveikatos šaltinį. Tačiau sulčių įvairovė tokia didelė, kad neretai tenka iš naujo galvoti, ką turime omenyje, sakydami „sultys“. Gėrimą? Desertą? Vertingų maistinių medžiagų koncentratą? Gali būti visi variantai, nelygu kas tose „sultyse“ yra ir kaip jos pagamintos. |
| Plačiau |
| Maisto derinimas gali turėti ir gydomųjų galių |
|
|
Dietologai sako, jog sveika mityba neatsiejama nuo matematinių skaičiavimų. Norint padailinti savo kūno formas, reikia skaičiuoti suvartojamų riebalų kiekį, sekti, kiek tai sudaro kalorijų. |
| Plačiau |
| Pakeista mityba pakeičia ir ateitį |
|
|
Paulius Jaruševičius prieš keletą metų pardavė savo pelningą verslą, tapo žaliavalgiu, ėmė auginti saulėgrąžų daigus ir važinėti skelbdamas gyvo maisto idėją. Jis įsitikinęs, kad vien pakeitus mitybą, galima išvengti daugelio ligų, tarp jų ir vėžio. |
| Plačiau |
| Ar ekologiski produktai tikrai ekologiski? |
|
|
Vis labiau populiarėjant ekologiško, sveiko maisto idėjoms, vartotojai dažnai klausia – ar tikrai etiketėse nurodyti ekologiški produktai yra ekologiški, ar pakankama jų kontrolė? |
| Plačiau |
| Vėžio geografija: „pertekliaus ligos“ mitas griūva? |
|
|
Vėžys neretai vadinamas „pertekliaus liga“ (angl. - disease of affluence) – kaip prakeiksmas, kuris daugiausiai šienauja pasiturinčių valstybių gyventojų gretas. Tačiau vienas iš naujausių vėžio žemėlapių rodo ką kita. |
| Plačiau |
| Tyrimas atskleidė, kad genetiškai modifikuoti kukurūzai – siaubingas nuodas |
|
|
Pasaulyje kyla didelis skandalas, susijęs su maisto saugumu. Žiniasklaidai tapo žinomi slapto tyrimo su žiurkėmis rezultatai – graužikai buvo šeriami amerikietiškais genetiškai modifikuotais „Monsanto“ firmos kukurūzais. |
| Plačiau |
| Ar paros ritmo nesilaikymas turi įtakos nutukimui? |
|
|
Kai Thomas Edisonas 1879 m. išbandė, kaip šviečia jo išrasta lempa, jis vargu ar numanė, jog jo išradimas vieną dieną pasaulį prives prie globalinės nutukimo epidemijos. Elektros šviesa leidžia mums dirbti, ilsėtis ir pramogauti bet kuriuo paros metu. |
| Plačiau |
| Miško ilgaamžis — kadagys |
|
|
„Pamačlyvas it kadagio uoga“ — sako lietuvių patarlė. Paprastasis kadagys (ėglis) — kiparisinių šeimos daugiametis, visada žaliuojantis, dvinamis 3-4 metrų aukščio krūmas.
|
| Plačiau |
| Nepriklausomybės karta tampa priklausoma |
|
|
Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos psichologė Rasa Slonskienė sako, jog nepriklausomybės vaikai – karta, reikli sau ir aplinkai, netikinti suaugusiais, turinti daug galimybių tobulėti ir bendrauti, bet vieniša. Vaikai turi šimtus draugų socialiniuose tinkluose, tačiau, nutikus nelaimei, pagalbos nesulauktų, nes draugai – virtualioje erdvėje. Kaip „ištraukti“ vaiką iš virtualios erdvės, nežino nė psichologai. |
| Plačiau |
| Pozityvioji terapija išgelbėjo nuo skyrybų |
|
|
Ar teko bent per savo vestuves rankiniu pjūklu dviese pjauti rąstą? Tokia tradicija gal ir ne šiaip sau sumanyta: juk tada jaunavedžiams leidžiama suprasti, kad ir santuokoje teks derinti veiksmus bei derintis vienam prie kito. „Arba derėtis“, – sako šiaulietis pozityviosios terapijos specialistas psichoterapeutas Vytautas Bartkevičius. |
| Plačiau |
| Parazito lerva prasiskverbia pro odą |
|
|
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai atkreipia gydytojų ir keliautojų dėmesį į didėjantį įvežtinių parazitinių tropinių ligų skaičių. |
| Plačiau |
| Šunų terapija pagal Plutą |
|
|
Apsilankykite! www.pagalbagyvunams.lt
Metų ir kelių mėnesių niūfaundlendas Plutas yra ne tik šeimininkų Meilės ir Antano Juškų numylėtinis. Plutas — terapinis šuo. Lietuvoje šunų terapija kol kas nėra įteisinta, nors užsienyje šunys yra pagalbininkai neįgaliųjų gydymo, reabilitacijos ir socializacijos procesuose. Šeimininkai su Plutu pas vaikus keliauja savo lėšomis. |
| Plačiau |
| Pirmosios pagalbos atmintinė |
|
|
Cukrinis diabetas, epilepsija, insultas, miokardo infarktas, bronchų spazmai, organizmo intoksikacija, trauma, apsinuodijimas gaisro metu, šilumos smūgis, anafilaksinis šokas, kolapsas, žaibo smūgis, apnėja. |
| Plačiau |
Reklama:
|
|
|
