2014 07 31, Ketvirtadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

        VALIUTŲ KURSAI 

    TEISINĖ INFORMACIJA

      PACIENTŲ TEISĖS

    MEDICININIAI TYRIMAI

      ECHOSKOPIJA.LT

            MENIU.LT

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Keliautoja: sąmoningas turistas į svetimą šalį nesineš net česnako skiltelės   print
Keliaujant privalu laikytis atsakingo keliavimo principo, nes mes svečioje šalyje visada paliekame kultūrinį, ekonominį ir fizinį pėdsaką, kalba Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytoja Ieva Rutė.
Plačiau  
Saugok sveikatą!
Pasijutę pikti arba išsekę, pasitikrinkite, ar organizmui netrūksta vitamino D   print
Vitaminas D – oras, vanduo ir druska, tai mums būtina medžiaga, sako gydytojas endokrinologas Gintautas Kazanavičius. „Dažnai, kai pacientai kreipiasi dėl nuovargio, galvos svaigimo, galvojama, kad tai skydliaukės ar kitos bėdos, [...] netgi atliekamas magnetinis rezonansas. O galiausiai pasirodo, kad organizme visiškai nėra vitamino D arba yra labai mažai. Ėmus jį vartoti, praeina galvos svaigimas, agresijos priepuoliai, žmonės tampa ir linksmesni, ir laimingesni“, – teigia profesorius.
Plačiau  
Gamtos spąstai smalsuoliams   print
Kvapnūs žiedai ir įmantrūs karpyti lapai vilioja, norisi juos paliesti, pauostyti, tačiau tai daryti ne visada saugu, nes aplinkoje gausu augalų, kurių sėklos, lapai, žiedai ar syvai yra nuodingi.
Plačiau  
Šlykščiausi egzotiškų atostogų kompanionai, kuriuos netyčia galite parsivežti namo   print
Į jūrą leidžiasi saulė, jūs grožitės saulėlydžiu nuošaliame paplūdimyje, visiškai vieni. Aplink - nė gyvos dvasios. Daugeliui mūsų, ištrūkusių atostogauti iš šurmuliuojančio miesto, toks vakaras būtu tikra palaima, poilsis kūnui ir sielai.
Plačiau  
Kuo save nuodijame saulėtuose kurortuose?   print
Interneto platybėse gausu informacijos apie saulės keliamą žalą. Šalia tokios informacijos būtinai akcentuojama, kaip svarbu naudoti kremą nuo saulės. O kokiu būdu jis mus nuo tos saulės apsaugo?
Plačiau  
Atvėsinti gali ir savadarbis kondicionierius   print
Japonijoje esančio Vasedos universiteto mokslininkai atliko daugybę tyrimų, bandydami išsiaiškinti žmogaus šilumos komforto ribas. Tyrimais įrodyta, jog nuo 25 °C temperatūros, kiekvieno laipsnio kilimas į viršų lemia 2 proc. sumažėjusį darbo produktyvumą -  jaučiamas nuovargis, sulėtėja reakcija.
Plačiau  
Ką daryti, jei perkaitimo požymiai nepraeina per valandą?   print
Kas penktas besikreipiantis į vaistinę skundžiasi sveikatos sutrikimais dėl karščių. Vaistininkai pastebėjo, kad žmonės dažnai neįvertina saulės poveikio ir rizikuoja savo sveikata.
Plačiau  
Dietologė: žiūrėdami televizorių ne užkandžiaukite, o gurkšnokite vandenį   print
Nors maistas patenkina daugelį mūsų fiziologinių ir psichologinių poreikių bei nuramina, įprotis nuolat kažką kramsnoti sėdint prie televizoriaus sukelia ne vieną bėdą, sako medicinos mokslų daktarė dietologė Edita Gavelienė.
Plačiau  
Žolininkė: kadagių kvapas atbaido ne tik uodus, bet ir erkes   print
Uodams, mašalams ir net erkėms nepatinka visi aštriau kvepiantys ir eterinių aliejų turintys augalai, sako Žolinčių akademijos prezidentė Danutė Kunčienė.
Plačiau  
Paslaptingi, rafinuoti, seksualūs ir... pavojingi sveikatai   print
Ak­to­rė Mer­lin Mon­ro (Ma­ri­lyn Mon­roe) yra pa­sa­kiu­si: „Kiek­vie­na pa­sau­lio mo­te­ris tu­rė­tų pa­dė­ko­ti tam, kas su­kū­rė aukš­ta­kul­nius“. Pri­tar­si­te – tai nė­ra pa­tys pa­to­giau­si ba­tai, ta­čiau gro­žis rei­ka­lau­ja kan­čių. Vis dėl­to aukš­ta­kul­nių avė­ji­mas ne tik su­tei­kia daug ne­pa­to­gu­mų, bet ir pa­da­ro ža­los or­ga­niz­mui.
Plačiau  
imgKaip ant grotelių saugiai iškepti kepsnius?
imgAtostogos išvaduos nuo nuolatinio streso?
imgAr saugodami sveikatą turime atsisakyti cukraus?
imgAtsargiai: „didysis aštuonetas“ maisto alergenų
imgKeliautojų atostogas gali sugadinti ligos
imgStresas dėl egzaminų: nuo nerimo iki haliucinacijų
imgKaip karštą dieną apsaugoti sveikatą?
imgIštverti karščius sunkiausia širdininkams
imgKaip įveikti uodus?
imgNeradusios lizdo angos širšės įsiunta
Sveikatos politika ir naujovės
Cholesterolis gavo mažesnio „blogiuko“ vaidmenį   print
Infarktas ar insultas gali pakirsti netgi turint normalų cholesterolį. Patyrę gydytojai nurodo realesnę klastingosios aterosklerozės priežastį – lėtinį kraujagyslių uždegimą. Ar ir jį galime laiku sukontroliuoti?
Plačiau  
Daugiausia streso patiriama darbe   print
Darbinėje veikloje patiriama daugiausia streso, teigia per 70 proc. apklaustų gydytojų kardiologų. Tai parodė sociologinis tyrimas, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti streso įtaką ligų atsiradimui, „Actavis“ užsakymu atliktas bendrovės „TNS“.
Plačiau  
Tėvų sekamos pasakos formuoja vaiko asmenybę   print
Projektas „Pasakos vaikams” sulaukė ne tik tėvelių, noriai pasidalinusių savo kūrybos pasakaitėmis su kitais tėveliais ir vaikais svetainėje www.pasakosvaikams.lt. Prie projekto prisijungė ir būrys savanorių, redaguojančių, iliustruojančių pasakas ir padedančių ruošti jų garso bei vaizdo formatus
Plačiau  
imgInkstų vėžio prevencija – lyg rusiška ruletė
imgSėkmės darbe leidžia pasiekti ne viršvalandžiai
imgStresas darbe – organizacinė verslo problema?
img Pradėtas taikyti naujas trišakio nervo neuralgijos gydymo būdas
imgPaaugliai tampa virtualios erdvės įkaitais
Ligos ir gydymo patirtis
Nagų grybelis – lengvai paganamas, su vargu pametamas   print
Va­sa­ra – gry­be­li­nių odos li­gų žy­dė­ji­mo me­tas. Net 80 pro­c. at­ve­jų gry­be­lis pa­žei­džia ko­jų pirš­tų na­gus.
Plačiau  
Darbas moderniame biure gali „dovanoti“ sausų akių ligą   print
Paraudusios, pavargusios akys, skausmas, perštėjimas, niežėjimas, svetimkūnio jausmas akyse, rytais traiškanojančios akys – atpažįstate save? Tada jus, kaip ir daugiau nei 35 procentus žmonijos, kankina sausų akių liga (SAL).
Plačiau  
Pats sau didžiausias priešas   print
Devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų patiria alinantį stresą, bet, užuot ėję sportuoti, jie emocijas išlieja šaukdami ant artimųjų ar gerdami alkoholį. Gydytojai įspėja, kad tokio elgesio padariniai gali būti mirtinai pavojingi.
Plačiau  
Kai norisi užkrimsti kreidos   print
Iškreiptas skonio pojūtis – vienas iš anemijos požymių. Tačiau kartais žmogus tai priima kaip natūralų dalyką. Štai viena pacientė reguliariai valgė kreidą, o savo gydytoją įtikinėjo, kad toks jos organizmo poreikis.
Plačiau  
Erkės „tobulėja“: vis dažniau pastebimi neįprasti simptomai   print
Gamtos žavesį gali gerokai sugadinti nekviesti jos svečiai – erkės. Nepagalvojame, kad mažutėlis, vos pastebimas gamtos padarėlis sukelia tokias grėsmingas ligas ir netgi suluošina gyvenimą.
Plačiau  
imgKai nosyje ledonešis
img24 „kaladėlės“, dėl kurių dažniausiai kreipiamasi į gydytoją
imgAnemija išsekina jėgas
imgPagrindiniai kovos su celiulitu būdai – „vidiniai“
imgPriklausomybė nuo orų – ne kaprizai
imgPažadinkime Morfėją – miego ir sapnų dievą
imgTruputis egoizmo – sąnariams į sveikatą
Minčių terapija
Su savimi turime elgtis taip, kaip elgiamės su geriausiais draugais   print
Emocinis intelektas padeda suprasti, kas žmogui leidžia jaustis gerai, kas – ne, ir suvokti, kad reikia kažką keisti, sako psichologijos daktarė Edita Dereškevičiūtė.
Plačiau  
Knygos gali ne tik gydyti, bet ir žaloti   print
Postmodernios knygos, kuriose labai daug apmąstymų apie neigiamus dalykus, tikrai veikia destruktyviai, sako Klaipėdos universiteto Komunikacijų katedros vedėja Daiva Janavičienė. „Žmogus, kuris taip rašo, iš savęs išmeta negatyvią informaciją, jam tikriausiai pasidaro lengviau. Bet nesuprantu, kodėl skaitytojas šitą krūvį turi užsikrauti sau“, – svarsto ji.
Plačiau  
Psichoterapeutė: nerimą jaučia pusė žmonių   print
Apie 60 proc. žmonių jaučia nerimą, o iki 80 proc. pacientų, atėjusių pas terapeutą, iš tikrųjų turėtų kreiptis visai kitur, teigia gydytoja psichoterapeutė, psichiatrė Vida Kilikevičienė.
Plačiau  
Ar įmanoma sustabdyti skubėjimo karštinės karuselę?   print
Sku­bi gy­ven­ti, ta­vo dar­bot­var­kė ne­tel­pa į vie­ną la­pą, jau­tie­si daug da­ran­tis, ta­čiau vis tiek per ma­žai, kad ga­lė­tum stab­te­lė­ti. Pa­žįs­ta­mas jaus­mas? „Gy­ve­ni­mo tem­pas neap­len­kia nė vie­no, ta­čiau svar­bu ne­pa­mes­ti vi­di­nės kont­ro­lės, ku­ri yra kiek­vie­no mū­sų po­jū­čio lyg­me­ny­je tar­si šeš­ta­sis jaus­mas“, – sa­ko gy­dy­to­jas psi­chiat­ras-psi­cho­te­ra­peu­tas Vy­tau­tas Bart­ke­vi­čius.
Plačiau  
imgKaip atremti žiaurų kritiką?
imgKodėl moterys nepatiria seksualinio pasitenkinimo
imgŠviesos stoka kelia liūdesį
imgSėkmės formulė: mąstyk teisingai
imgŽmogus turi daugybę skirtingų veidų
imgJuokingos stebuklų darymo technologijos: psichologo žvilgsniu
imgBeprotiškas tempas veda į pražūtį
imgKaip tinkamai svajoti
imgMolio terapijoje svarbiausia procesas, o ne rezultatas
imgMedicina ir poezija gali būti kartu
Natūralūs vaistai
Į stalą - pievų turtai   print
Šiltą vasaros pavakarę dvi žoliautojos Rasa Subačienė ir Ieva Šidlaitė pakvietė miestelėnus pasivaikščioti po Bernardinų sodą ir Vilnelės pakrantėmis. Bet ne šiaip pažioplinėti, o po kojomis įžvelgti daug naudingų laukinių augalų, kurie juos išmanantį gali ir pamaitinti, ir pagydyti.
Plačiau  
Avietės – vaistas nuo nervinės įtampos   print
Miškuose jau randama pirmųjų aviečių. Jomis noriai gardinami desertai, tik ne visi žino, kad šios skanios, saldžios, maistingos uogos yra puikus antidepresantas ir puikiai padeda susidoroti su nervine įtampa.
Plačiau  
Medus gali atstoti energinius gėrimus?   print
Energijos žmogaus organizmas gali pagaminti įvairiais būdais, bet geriausias ir greičiausias energijos šaltinis yra medus. Taip teigia Vilniaus universiteto (VU) Onkologijos instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia.
Plačiau  
Žolininkė: mėtų lapeliais ne tik gardinkite maistą, bet ir darykitės kvapias vonias   print
Senovės romėnai tikėjo, kad mėtų aromatas skaidrina protą, todėl žymūs žmonės ant galvos nešiojo mėtų vainikus. O dabar, sako „Žolinčių akademijos“ prezidentė Danutė Kunčienė, mėtos yra ne tik puikus vaistas, bet ir pagardina įvairius patiekalus.
Plačiau  
Išvengti lėtinių ligų padeda ir šviežios uogos   print
Miško uogose, kitaip nei sodo, yra šiek tiek daugiau aktyviųjų medžiagų, dėl kurių jos nuo seno naudojamos liaudies medicinoje, sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.
Plačiau  
imgBeržas svyruonėlis – geriausias daktaras
imgMedžių lapai – sveikatai, grožiui ir jūsų stalui
imgUžmirštos, tačiau visiems gerai pažįstamos
imgKokios žolės padeda atsikratyti nuovargio ir silpnumo
imgŽolininkė: sunegalavus skrandžiui, reikėtų rinktis kitokį aliejų
imgLietuvoje legalizuoti trys nauji maisto produktai
imgSenieji žemaičiai ausų uždegimą gydytų gintaro dūmais
imgTopinambas – ne tik „diabetikų bulvė“
imgPienės - ir maistui, ir vaistui
imgMagiškas augalas
Eliksyras kūnui ir sielai
Meditacija – apsauga nuo širdies ligų   print
Pasaulyje yra atlikta šimtai tyrimų, patvirtinančių meditacijos naudą fizinei, psichinei sveikatai, žmogaus kaip asmenybės atsiskleidimui. Mokslininkai sutinka, kad meditacija sukuria gilų fizinį ir protinį atsipalaidavimą, kurio fone įsijungia aktyvūs organizmo gijimo, atsinaujinimo ir savireguliacijos procesai.

Plačiau  
Žmonių istorijos išbyra smėliu   print
„Smėlyje lieka emocijos, išgyvenimai ir kiekvieno žmogaus istorija“, – sakė Šiauliuose viešėjusi Marina Sosnina – meninio ir terapinio piešimo smėliu mokymo vaikams ir suaugusiesiems kūrėja, profesionali dailininkė ir psichologė iš Sankt Peterburgo (Rusija). Sėdusi kartu su savo dvimečiu vaiku piešti smėliu, moteris atrado jo galią.
Plačiau  
Pušų dovanos – jūsų sveikatai ir grožiui   print
Vaikš­ti­nė­da­mi miš­ke ne­praei­ki­te pro pu­šį, ku­ri per am­žių am­žius tei­kia žmo­gui svei­ka­tos. Iš anks­to pa­si­rū­pi­nus ža­lia­va, su­si­rgus ar­ba su­si­lpnė­jus imu­ni­te­tui, ne­be­rei­kės bėg­ti į vais­ti­nę ir leis­ti pi­ni­gų vais­tams bei vi­ta­mi­nams.
Plačiau  
Raktas į save – kalbėti rankomis, klausytis akimis   print
No­rint už­siim­ti me­nu, ne­rei­kia bū­ti Van Go­gu ar Ma­ti­su. Kom­piu­te­ri­jos am­žiu­je, kai vis sun­kiau jaus­mus ir min­tis iš­sa­ky­ti žo­džiais, kiek­vie­nas ga­li­me paim­ti į ran­kas tep­tu­ką, pieš­tu­ką ir kur­ti „me­no kū­ri­nį“, ku­ris, rei­ka­lui esant, ga­li pa­dė­ti nu­ra­min­ti vi­di­nius skau­du­lius.
Plačiau  
Vienu ritmu su žirgais   print
Kiekvieną savaitgalį į Kurtuvėnų (Šiaulių raj.) žirgyną suvažiuoja tėvai su negalią turinčiais vaikais, kuriems laikas, praleistas su žirgu, tampa sveikatos ar geros nuotaikos šaltiniu. Hipoterapijos paslaptis bando įminti dvi mokslininkės, hipoterapijos pradininkės Šiauliuose Laura Straubergaitė ir Jurgita Rutkienė.
Plačiau  
imgSveikatos piliulės – ne tik išrinktiesiems
imgDruska nuo blogos akies
imgJudesiu gydo dvasines ir fizines ligas
imgAromaterapija – už ir prieš
imgDruska nėra tik prieskonis
imgPaslaptinga spalvų galia
imgHidroterapija kūnui ir protui
imgŽirgai gydo ir kūną, ir sielą
imgKodėl mes norime atostogauti?
imgMasažas ir atpalaiduoja, ir stiprina
Grožio formulė
Kaip išsaugoti jaunatvišką odą?   print
Svarbiausias gražios odos receptas yra odos drėkinimas. Nors odos tipą mes paveldime, tačiau tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip atrodys oda – suglebusi, sausa ir raukšlėta ar lygi, skaisti ir jaunatviška. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro dermatologė Romualda Kazanavičienė dalinasi patarimais
Plačiau  
Blogos emocijos kenkia grožiui   print
Psichologė Eglė Mirončikienė žmonių veidus skaito kaip knygą. Ir ne todėl, kad ji turėtų kokių nors paranormalių galių, o todėl, kad išmano, kaip emocijos valdo raumenis.
Plačiau  
Rankos – amžiaus išdavikės   print

Moterys nesvarstydamos perka įvairiausius veido kremus, o rankų priežiūrai skirtos kosmetikos priemonės dažniausiai būna pamirštamos. Tik po laiko suprantama, kad netinkamai prižiūrimą veidą moterys bet kada gali pakoreguoti kosmetologų bei plastikos chirurgų pagalba, o rankų odai, kuriai skyrė mažiausiai dėmesio, vėliau padėti nebegali praktiškai niekas.

Plačiau  
imgOdą gali sudirginti ir „eko“ kosmetika
imgG. Azguridienė. Kaip užkimbame ant „paprastos“ kosmetikos kabliuko?
imgOdos priežiūros klaidos gali būti nepataisomos
imgOdą atgaivins paprasčiausias molis
imgKaip pagydyti plaukus
Teisinga mityba
Gyvybė, kurios mums reikia nuolat   print
Mū­sų or­ga­niz­mo van­dens ter­pė­je vyks­ta bio­lo­gi­nės reak­ci­jos, to­dėl no­rint, kad žmo­gus jaus­tų­si ge­rai, bū­tų svei­kas ir ku­pi­nas jė­gų, itin svar­bu pa­lai­ky­ti skys­čių pu­siaus­vy­rą, ypač kait­rio­mis va­sa­ros die­no­mis.
Plačiau  
Naujieji vegetarai – lieknėjimo maniakai?   print
Norint greitai ir efektyviai atsikratyti antsvorio reikia iš mitybos raciono išimti mėsos produktus. Šis mitas toks gajus, kad vegetaru šiandien neretai tampama tik dėl siekio numesti šiek tiek svorio.
Plačiau  
Ką pravartu žinoti apie kavą?   print
Šiandien daugybė gyventojų neįsivaizduoja savo gyvenimo be vieno populiariausių produktų – kavos. Tačiau tikrai ne visi mėgstantys šį gėrimą, žino apie jį svarbiausius dalykus.
Plačiau  
Ar tikrai sveika gerti šviežiai spaustas sultis   print
Viešojoje erdvėje galima pastebėti skatinimą gerti šviežiai spaustas sultis, tačiau to daryti nereikėtų, mat spaudžiant sultis pašalinamos sveikatai naudingos maistinės skaidulos, kurių ir taip trūksta mūsų regiono gyventojams, sako sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė.
Plačiau  
Snaudulio bei vangumo priežastys darbe – ir žalingi valgymo įpročiai   print
Darbe vėl jaučiatės mieguistas, nepavyksta susikaupti? Regis, labai nepervargote, bet kažkodėl svaigsta galva, jaučiate silpnumą? Mitybos specialistai teigia – tai gali lemti ir netinkamai pasirinktas maistas bei žalingi valgymo įpročiai.
Plačiau  
imgPietūs miške už litą: kaip pasiruošti patiekalą iš žolelių ir nenusinuodyti
imgKokius vitaminus dovanoja pavasaris?
imgKaip maitintis dirbantiems protinį darbą?
imgPusryčiai: ką valgyti, o ko ne?
imgMažoje sėklelėje didelė galia
imgKą geriama kava pasako apie žmogaus amžių bei jo pomėgius?
imgKodėl žiemą nepatartina valgyti žalių agurkų
imgMeilės patiekalai
imgTiekime į stalą oranžines saulutes
imgKofeinas – svarbiausia vartoti saikingai
Arčiau Gamtos
Daržovės ir uogos bus tokios pat skanios, kaip anksčiau, jei rinksimės senąsias veisles   print
Nereikia stebėtis, kad anksčiau pomidorai buvo skanesni ir braškės labiau kvepėjo, sako knygos „Gamtinė žemdirbystė“ autorius Saulius Jasionis. „Tai ne sukurtos ar atvežtos veislės, bet ilgai Lietuvoje augintos, prisitaikiusios prie mūsų sąlygų.
Plačiau  
Išsivaduoti iš ligų be vaistų – ne utopija   print
Gargždiškė Genovaitė Rauktienė, gulėdama mirties patale, prisiekė: jei pasveiks, visiems pasakos apie tai, kaip reikia saugoti sveikatą. Pasveikusi moteris įkūrė sveikų maisto produktų parduotuvėlę ir jau aštuonerius metus kantriai ir atkakliai vykdo duotą pažadą.
Plačiau  
Turėjo mirti, kad iš naujo gimtų   print

Elektrėniškė Edita Ragauskienė gyvena taip, kaip trokšta jos širdis. Gyvenimo pilnatvės paieškos ją atvedė prie paprastos tiesos: žmogus laimingas tada, kai būna savimi.

Plačiau  
imgNeišnaudoti pievų lobiai
imgMargučių dabinimo magija
imgKelias į žaliavalgystę nėra lengvas
imgIšgelbėjo vaistų atsisakymas ir sveikatingumo programa
imgPakeista mityba pakeičia ir ateitį
imgŽolelės nėra stebuklinga piliulė
imgŽaliavalgė veganė žino, ko nori
Ekologiška aplinka
Koks plastikas tinkamiausias sąlyčiui su maistu?   print
Šiuolaikiniame gyvenime plastikinės pakuotės ir indai yra sutinkami kasdien ir kiekvienoje virtuvėje. Tačiau reiktų žinoti, kad kai kurios plastiko rūšys gaminamos naudojant pavojingas chemines medžiagas, kurios gali patekti į maistą.
Plačiau  
Pasidaryk pats: dantų pasta be chemijos   print
Dantų pastos tubelę galime rasti ko ne kiekvienuose namuose. Deja, ši dantų priežiūros priemonė gali ne tik išbalinti jūsų dantis, bet ir prisidėti prie rimtų sveikatos sutrikimų.

Plačiau  
Kanapių baldų kūrėja: didesniais nuodais kvėpuojame namuose, o ne gatvėje   print
Ekologiška baldų gamyba panaudojant vietines medžiagas Lietuvoje yra galima. Tokią hipotezę išsikėlė šiuo metu pramoninio dizaino doktorantūroje Vilniaus dailės akademijoje studijuojanti baldų dizainerė Inga Valentinienė.
Plačiau  
imgObuolių actas – valiklis, kosmetika ir maisto produktas viename buteliuke
imgCheminės medžiagos aplink mus: keičia gyvūnų lytį, kenkia vyrų vaisingumui
imgKuo sterilesnė aplinka, tuo „bjauresnė“ alergija
imgKuo prausiamės?
imgKą žinome apie „nesveiko pastato sindromą“?
imgOro gaivikliai: gaivina ar teršia?
imgAntibiotikai kiaušiniuose – išimtis ar kasdienybė?
imgAr ekologiski produktai tikrai ekologiski?
imgTyrimas: lietuviai į prekių etiketes žiūri rečiau nei kiti europiečiai
imgTyrimas: žmonių sveikata susijusi su medžių sveikata
Mokslo atradimai
Ar tikrai D tipo asmenybė neigiamai veikia sveikatą?   print
Tradiciniai rizikos veiksniai (rūkymas, alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka, nesveika mityba ir pan.) nevisiškai gali paaiškinti sergamumą ar mirtingumą nuo tam tikrų ligų. Jų priežastys gali būti ne tik fiziologinės, bet ir psichologinės.
Plačiau  
IIgaamžių organizmai labiau apsisaugo nuo uždegimų   print
Naujausi mokslininkų atradimai leidžia prognozuoti gyvenimo trukmę, o tolimesni tyrimai gali atskleisti ilgo gyvenimo paslaptis. Procesus ilgaamžių organizmuose tyrę mokslininkai skelbia atradę tam tikrus dėsningumus, kurie būdingi ilgu ir sveiku gyvenimu besidžiaugiantiems žmonėms.
Plačiau  
Probiotikai apsaugo nuo kepenų cirozės komplikacijų   print
Sergančius ciroze probiotikai gali veiksmingai apsaugoti nuo hepatinės encefalopatijos, kuri yra galutinė ir sunkiausia šios kepenų ligos stadija. Tokius tyrimo rezultatus paskelbė Amerikos gastroentoroliogijos asociacijos klinikinės praktikos žurnalas „Clinical Gastroenterology and Hepatology“.
Plačiau  
imgSenatvė atšaukiama
imgPrognozuojamas dantų gręžimo aparatų epochos saulėlydis
imgMokslininkai: naršymas internete sujaukia atmintį
img6 mitai apie sveikatą
imgKalcis ir vitaminas D gali sustiprinti menopauzę išgyvenančių moterų kaulus
imgVėžio geografija: „pertekliaus ligos“ mitas griūva?
imgTyrimas atskleidė, kad genetiškai modifikuoti kukurūzai – siaubingas nuodas
imgAr paros ritmo nesilaikymas turi įtakos nutukimui?
imgGinekologai atrado rimtą pretendentą į G tašką
imgAntibiotikai – storinantys vaistai?
Senoliai pataria
Miško ilgaamžis — kadagys   print
„Pamačlyvas it kadagio uoga“ — sako lietuvių patarlė. Paprastasis kadagys (ėglis) — kiparisinių šeimos daugiametis, visada žaliuojantis, dvinamis 3-4 metrų aukščio krūmas.

Plačiau  
Ežerų, tvenkinių ir kūdrų bajoraitis — ajeras   print
Šis daugiametis ajerinių šeimos augalas auga uždumblėjusių upių ir ežerų užutėkiuose, tvenkiniuose, kūdrose, pelkėse. Jo salsvas skonis daugeliui pažįstamas nuo vaikystės. O kas iš mūsų nėra ragavęs ant ajero lapų keptos duonos. Šeimininkėms nuo žilos senovės jis žinomas kaip prieskonis. Šio augalo šakniastiebių visada turiu ir kuklioje savo namų vaistinėlėje.

Plačiau  
Ąžuolo akimis žiūri gyvybė   print
Mūsų protėviai garbino ąžuolą, žavėjosi jo stiprybe, ilgaamžiškumu. Ąžuolynuose gyvenusi ir pagoniškoji ugnies dievybė Gabija. Senovės žemaičiams šis medis buvo tarsi tarpininkas tarp Visatos ir žmogaus. Ąžuolų giraitėse jie bendraudavo su aukštesnėm jėgom. Mat ąžuolą laikė šventu.
Plačiau  
imgSvogūnų sultys ir medus grąžins atmintį
imgŠermukšnio gydomoji galia
imgPadės ankstyvasis šalpusnis
imgSveikata iš gamtos
imgDaržo citrina — melisa
imgPavasario vaistinių augalų karalienė — dilgėlė
imgRudens gėrybės stiprina sveikatą
imgŽemuogės sveikatos atseikėja veltui
imgVasaros motušė — liepa
imgGydo drebulės
Tėvai ir vaikas
Kiek kainuoja investicija į tarpusavio santykius?   print
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvos vaikai prirašo daugiausia SMS. Daugiau net už japonus. Eurobarometras rodo, jog Lietuvos vaikai – patys nelaimingiausi Europoje.
Plačiau  
Kūdikis pilve muziką suvokia per mamos emocijas   print
Dar negimę kūdikiai tikrai girdi muziką, tik jos suvokimą lemia mamos emocijos, sako akušeris ginekologas Gediminas Mečėjus.
Plačiau  
Vaiko sveikata priklauso ir nuo būsimo tėčio mitybos   print
Vaiko sveikata priklauso ne tik nuo mamos, bet ir nuo būsimo tėčio mitybos, skelbia Kanados mokslininkai, tyrę folio rūgšties kiekius vyriškuose organizmuose ir jos įtaką būsimųjų vaikų sveikatai.
Plačiau  
imgGydyti nuo autizmo – tas pats, kas gydyti nuo mokslo ar meno
imgKaip atskleisti vaiko talentą?
imgDepresijos akligatvyje atsiduria ir vaikai
imgVaikų sveikatą trikdo sustreikavęs skydliaukės darbas
imgKaip vitamino D trūkumas veikia vaiką ir mamą?
imgNet žaislai gali būti pavojingi
imgNepriklausomybės karta tampa priklausoma
imgKai susiduriama su sunkia liga
imgVos užsimezgusią gyvybę galima lavinti muzika
Harmoninga pora
Psichoanalitikas: kai perteklius nužudo seksą   print
Atrodytų šiuolaikinė visuomenė atlaidžiai žiūri į laisvą elgesį sekse. Tačiau ar iš tiesų jaučiamės laisvesni, ar tikrai ta laisvė suteikia didesnį pasitenkinimą? Pasak psichoanalitikų, meilė šiandien „pažeminta“ iki mechaninio sekso, tarsi mes būtume gyvuliai, kuriems laikas nuo laiko reikia patenkinti poreikius. Atskirti jausmus nuo sekso – pats baisiausias dalykas, ką galima padaryti.

Plačiau  
Sklaido mitus apie moters orgazmą   print

Vienoje dirbanti gydytoja ir seksologijos klausimų ekspertė Elia Bragagna praskleidė moters orgazmą vis dar dengiantį šydą. Ji turi atsakymą į klausimą: ar meilės žaidimai visuomet turi baigtis orgazmu? (lrytas.lt)

Plačiau  
Pozityvioji terapija išgelbėjo nuo skyrybų   print
Ar te­ko bent per sa­vo ves­tu­ves ran­ki­niu pjūk­lu dvie­se pjau­ti rąs­tą? To­kia tra­di­ci­ja gal ir ne šiaip sau su­ma­ny­ta: juk ta­da jau­na­ve­džiams lei­džia­ma su­pras­ti, kad ir san­tuo­ko­je teks de­rin­ti veiks­mus bei de­rin­tis vie­nam prie ki­to. „Ar­ba de­rė­tis“, – sa­ko šiau­lie­tis po­zi­ty­vio­sios te­ra­pi­jos spe­cia­lis­tas psi­cho­te­ra­peu­tas Vy­tau­tas Bart­ke­vi­čius.
Plačiau  
Tėvų praeitis persekioja vaikus   print
Prieš 150 metų mokslininkų paskelbta versija, esą iki santuokos buvę ryšiai su kitais partneriais užteršia chromosomų grandinę ir vaikas gali paveldėti svetimą genetinę informaciją, dar ir šiandien turi daug šalininkų ir priešininkų.
Plačiau  
Seksas nėštumo metu – ar galima?   print
Seksas – bene daugiausia diskusijų sukelianti ir kontraversiškų nuomonių sulaukianti pokalbių tema. Apie tai daugeliui kalbėti vis dar neįprasta, nepatogu, gėda. Seksas nėštumo metu – dar subtilesnis reikalas. Bauginantis, apipintas įvairiausiais „O jeigu...“ Ką derėtų žinoti visoms būsimoms mamytėms ir tėveliams?
Plačiau  
imgTūkstančiai bučinių
imgAfrodiziakai: mitai ir tikrovė
imgMeilės spąstai – ir sveika gyvensena
imgKas geriau - nenormali meilė ar susvetimėjimas?
imgKaip išvengti barnių?
imgNenuobodus seksas
imgVyrų klimaksas. Tiesa ar prasimanymai?
imgSeksas paplūdimyje
imgVyrai, kurie niekada neveda
imgKokia vyrų ir moterų seksualumo priežastis
Turizmas ir laisvalaikis
Parazito lerva prasiskverbia pro odą   print
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai atkreipia gydytojų ir keliautojų dėmesį į didėjantį įvežtinių parazitinių tropinių ligų skaičių.
Plačiau  
Gatvės maistas Tailande: saugu ar pavojinga?   print
Išsiruošę keliauti, tikimės įsimintinų įspūdžių ir nepaprastų patyrimų, o šalies kulinarinių ypatumų pažinimas yra neatsiejama kelionės dalis. Geriausias ( ir pigiausias) būdas susipažinti su autentiška Tailando virtuve – valgyti taip vadinamą „gatvės maistą“.
Plačiau  
Turtus tiroliečiams suneša kalnų nykštukai   print
Pietų Tirolis – šiaurės Italijos autonominė sritis, kurioje šnekama dviem valstybinėmis kalbomis: vokiečių ir italų. Vokiečių kalba gimtoji daugumai gyventojų, o itališkai šneka vos ketvirtadalis tiroliečių. Taigi itališkai čia vargiai susikalbėsite, o vokiškai mažai tesuprasite dėl tirolietiško dialekto.
Plačiau  
imgKelionės – išbandymai sveikatai
imgPaslaptingoji Velykų sala
imgNiagara – plati lygumų upė, virstanti griaustiniu
imgTarp laukinės gamtos Balio saloje ir civilizacijos
imgKeliautojo teisių atmintinė
imgKuba: egzotikos žavesys ir sovietinė realybė
imgGeriausios Europos vietos
Mano augintinis
Šunų terapija pagal Plutą   print

Apsilankykite! www.pagalbagyvunams.lt

Metų ir kelių mėnesių niūfaundlendas Plutas yra ne tik šeimininkų Meilės ir Antano Juškų numylėtinis. Plutas — terapinis šuo. Lietuvoje šunų terapija kol kas nėra įteisinta, nors užsienyje šunys yra pagalbininkai neįgaliųjų gydymo, reabilitacijos ir socializacijos procesuose. Šeimininkai su Plutu pas vaikus keliauja savo lėšomis.

Plačiau  
Mielas nykštukinis ilgaausis   print
Triušį kaip naminį gyvūną žmonės laiko palyginti nesenai. Tačiau dekoratyvinį triušį auginti nesudėtinga: tai specialiai išvesta triušių veislė, skirta laikyti namuose buto sąlygomis ir gyventi kartu su žmogumi.
Plačiau  
Kaip išmokyti kačiuką gerų manierų   print

Kačių šeimos atstovai – gracingi ir laisvamaniai gyvūnai. Pačios nepavojingiausios ir meiliausios šios rūšies atstovės naminės katės su žmonėmis gyvena jau labai seniai, bet nepaliauja stebinti sumanumu, išradingumu ir intelektu. Kaip tik dėl to dažnai ir kyla problemų.. 


Plačiau  
imgDekoratyviniams triušiams reikia žaislų
imgKodėl gi jums neįsigijus ir ežio?
imgLietuvos elito žaisliukai
imgKad katytė namuose jaustųsi jaukiai
imgRamus pasaulio sargas
imgPovandeniniai vilkai
imgArkliukai, kurie nekaustomi
imgVikrus ir darbštus gyvūnėlis
imgMėlynakis užsispyrėlis
imgGyvūnų vegetarizmui – prieštaringi vertinimai
Pirmoji pagalba
Pirmosios pagalbos atmintinė   print

Cukrinis diabetas, epilepsija, insultas, miokardo infarktas, bronchų spazmai, organizmo intoksikacija, trauma, apsinuodijimas gaisro metu, šilumos smūgis, anafilaksinis šokas, kolapsas, žaibo smūgis, apnėja.

Plačiau  
imgKą reikia žinoti apie vabzdžių įkandimus?
imgKą daryti įgėlus bitei ?
imgKaip apsisaugoti nuo karščio?
imgAtsargiai: karščiai gali rimtai pakenkti sveikatai
imgKą daryti, kol atvyks greitoji medicinos pagalba
imgKuo gelbėtis nuo karščiavimo?
imgPagalba staiga nualpus
imgKaip suleisti vaistus
imgPirmoji pagalba nusideginus
imgKaip apsisaugoti nuo šalčio?


Reklama:

Interneto svetainių kūrimas interneto svetainių kūrimas svetainių optimizavimas seo

laiptai durys