2014 10 31, Penktadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

    MEDICININIAI TYRIMAI

      ECHOSKOPIJA.LT

            MENIU.LT

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Filosofas: žmogus, atsisakęs savo paties triukšmo, padarytų daug mažiau kvailysčių   print
Triukšmas, kurį skleidžia internetas, televizija, radijas, yra tos pačios kaimo paskalos, neleidžiančios žmogui įvertinti tylos ir džiaugtis tuo, ką jis daro, sako filosofas Rimantas Viedrynaitis.
Plačiau  
Akcija
Prisijunkime!   print
Net jei intymūs santykiai tęsiasi ilgą laiką, negalima visiškai atmesti infekcijos rizikos.

Blogiausia, kad LPL dažnai nerodo jokių simptomų – „partizanauja“, o paskui smogia visa jėga. Net jei intymūs santykiai tęsiasi ilgą laiką, negalima visiškai atmesti infekcijos rizikos. Blogiausia, kad LPL dažnai nerodo jokių simptomų – „partizanauja“, o paskui smogia visa jėga.
Plačiau  
Saugok sveikatą!
Paprasti ir natūralūs būdai užkirsti kelią akių ligoms   print
Akių uždegimas, sudirgimas, ašarojimas ar kitas nemalonus pojūtis gali būti akių ligos ženklas. Tačiau tereikia skirti daugiau dėmesio akims ir visi šie nemalonūs pojūčiai gali pranykti, įsitikinusi žolininkė Nijolė Degutienė. Regėjimą pagerinti gali net subalansuota mityba.
Plačiau  
Rudenį padės liaudiškos priemonės ir tinkama mityba   print
Dažniausiai rankos ir kojos šąla žmonėms, kurių siauros kraujagyslės, sako sveikos gyvensenos žinovė Nijolė Degutienė. „Todėl reikia sutvarkyti mitybą – svarbiausia taisyklė ta, kad 60 proc. lėkštės turinio turi sudaryti gyva ląstelė. Tada kraujagyslės gaus daug mikroelementų, vitaminų, ypač vitamino C, stiprės ir valysis“, – pabrėžia ji.
Plačiau  
Norintys stiprinti imunitetą turėtų prisiminti žoleles   print
Prasidedant šaltajam sezonui žmonės suskumba imunitetą stiprinti česnakais, imbierais, medumi, tačiau nepelnytai pamiršta žolelių arbatas, sako žolininkė, provizorė Jadvyga Balvočiūtė.
Plačiau  
Žolininkė: rudenį peršalimo ligų išvengti nesudėtinga   print
Nors rudenį imame bijoti peršalimo ligų, kurias sukelia įvairios bakterijos ir virusai, yra žmonių, kurie nežino, kas yra sloga, sako „Žolinčių akademijos“ vadovė Danutė Kunčienė.
Plačiau  
Metų laikų kaitai ne visi atsparūs   print
Rudenį mažėja žmogaus darbingumas, atsiranda mieguistumas, prastėja nuotaika. Vis dažniau sergama ir virškinimo trakto, viršutinių kvėpavimo takų ligomis, depresija. O po kelių savaičių sulaukiama ir infekcinių ligų protrūkio.
Plačiau  
imgMiego taupyti negalima
imgKas bendro tarp kasos kvito ir nevaisingumo?
imgNekviesti rudens svečiai arba kaip kovoti su nematomu priešu?
imgEksperimentai su grybais baigiasi liūdnai
imgStresą galima malšinti ir visaverte mityba
imgAkiniai nuo saulės: ne tik saugo, bet ir gali apakinti
imgPasijutę pikti arba išsekę, pasitikrinkite, ar organizmui netrūksta vitamino D
imgGamtos spąstai smalsuoliams
imgŠlykščiausi egzotiškų atostogų kompanionai, kuriuos netyčia galite parsivežti namo
imgKuo save nuodijame saulėtuose kurortuose?
Sveikatos politika ir naujovės
Pažeistas kraujagysles galima išgydyti vien pakeitus mitybą   print
„Sakome, kad sveikata – brangiausias mūsų turtas, bet dažnai apie ją susimąstome tik kai jos netenkam. Nemažai lėtinių ligų galima išvengti laikantis sveiko gyvenimo būdo – fizinio aktyvumo bei sveikos mitybos – principų. Apie tai plačiai kalba ir Lietuvos medikai“, – medikų pozicijas apibendrino LSMU Medicinos akademijos kancleris prof. Vilius Grabauskas.
Plačiau  
Galynėtis su lėtinėmis ligomis padeda mankšta   print

Kai kūną sukausto liga ir negali pajudėti, turi kasdien save prievartauti tam, kad išliptum iš lovos. Vieninteliu tikslu tampa bandymas padėti žingsnį.

Plačiau  
Medikai iš Serbijos: gydytojas visada yra idealistas   print
Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) šį rudenį dirbantys Belgrado karo akademijos dėstytoja anesteziologė-reanimatologė docentė Vojislava Nešković ir kardiologijos profesorius Aleksandaras N. Nešković Kauną laiko antraisiais savo namais bei džiaugiasi galimybe pasidalyti patirtimi su kolegomis iš Lietuvos.
Plačiau  
Lietuvos gydytojai kviečiami išbandyti gimdymo kėdę   print
Filipinų sveikatos apsaugos viceministras dr. TEODORO J. HERBOSA užsilipo ant gimdymo stalo, kad suprastų, ką jaučia čia gimdyti turinčios moterys. Vyrui ši poza pasirodė nepatogi, netgi nehumaniška.
Plačiau  
Plinta diabeto epidemija – žmonės netenka regėjimo, kojų, inkstų   print

Medikai skambina pavojaus varpais – tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje II tipo diabetas, kuris laikomas šiuolaikinės gyvensenos paskatinta liga, pasiekė epidemijos lygį, todėl tiksinti diabeto bomba reikalauja griežtos ligos priežiūros, kurią reikia pertvarkyti iš esmės.

Plačiau  
imgPagalbos sergantiems artritu paieškos
imgGediminas Žižys: „Gal jau užteks muštis dėl torto gabalo?“
imgŽudantį virusą moterys pradės tramdyti namie
imgKomfortiška darbo aplinka - ne prioritetinis darbdavių rūpestis
imgCholesterolis gavo mažesnio „blogiuko“ vaidmenį
Ligos ir gydymo patirtis
Piktybinė širdies liga   print
Širdies nepakankamumą medikai vadina piktybine liga, mat ji tampa vis didesne socialine ir ekonomine našta. Lietuvoje ja serga per 130 tūkst. žmonių, kurių gydymas per metus atsieina apie 145 mln. litų.
Plačiau  
Venera gali apdovanoti tiek mylintį, tiek besimėgaujantį seksu   print
„Ak, va­sa­ra gra­žuo­le, my­lė­čiau aš ta­ve, jei ne dul­kės, karš­čiai, uo­dai ir mu­sės“, – XIX a. ra­šė A. Puš­ki­nas. Mū­sų lai­kų psi­cho­lo­gai ap­ti­ko dar vie­ną va­sa­ros „trū­ku­mą“ – aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra ir di­de­lis sau­lės švie­sos kie­kis di­di­na ly­ti­nių hor­mo­nų kie­kį or­ga­niz­me, to­dėl va­sa­rą žmo­gaus or­ga­niz­mas yra kur kas aukš­tes­nia­me sek­sua­li­nio pa­si­ren­gi­mo lyg­me­ny­je, nei ki­tais me­tų lai­kais.
Plačiau  
Hepatitas C: požymiai nepastebimi – pasekmės tragiškos   print
Dažnai manoma, kad, sergant kepenų liga, turi kažką skaudėti, o jei nieko neskauda, apie hepatitą C nė nepagalvojama, sako infekcinių ligų gydytoja dr. Lina Jančorienė.
Plačiau  
Nagų grybelis – lengvai paganamas, su vargu pametamas   print
Va­sa­ra – gry­be­li­nių odos li­gų žy­dė­ji­mo me­tas. Net 80 pro­c. at­ve­jų gry­be­lis pa­žei­džia ko­jų pirš­tų na­gus.
Plačiau  
Darbas moderniame biure gali „dovanoti“ sausų akių ligą   print
Paraudusios, pavargusios akys, skausmas, perštėjimas, niežėjimas, svetimkūnio jausmas akyse, rytais traiškanojančios akys – atpažįstate save? Tada jus, kaip ir daugiau nei 35 procentus žmonijos, kankina sausų akių liga (SAL).
Plačiau  
imgPats sau didžiausias priešas
imgKai norisi užkrimsti kreidos
imgErkės „tobulėja“: vis dažniau pastebimi neįprasti simptomai
imgKai nosyje ledonešis
img24 „kaladėlės“, dėl kurių dažniausiai kreipiamasi į gydytoją
imgAnemija išsekina jėgas
imgPagrindiniai kovos su celiulitu būdai – „vidiniai“
Minčių terapija
Mokslininkė: grožį sutapatinus su seksualumu, moterys tapo nebyliomis dekoracijomis   print
Pagrindinė šių laikų nuostata ta – iškreiptas moteriškumo ir vyriškumo vaizdavimas, kai moterys tėra nebylios dekoracijos, sekso objektai, o vyrai – vartotojai, sako Santuokos ir šeimos studijų centro mokslo darbuotoja Birutė Obelenienė.
Plačiau  
Ta pati spalva gali kelti visiškai skirtingas emocijas   print
Yra daug rekomendacijų, kokias spalvas reikia naudoti, bet užmirštama, kad būtina atsižvelgti į kitus vaizdo elementus, sako psichologijos mokslų daktaras Arvydas Kuzinas.
Plačiau  
Psichologas: sakantys, kad nori gyventi vieni, nemoka kurti santykių   print
Kai kas nors sako, kad sąmoningai pasirinko būti vienas, galima manyti, kad už to slypi nemokėjimas ar nenoras investuoti į santykius, buvimą kartu, pastebi psichologas Rimantas Kočiūnas.
Plačiau  
Su savimi turime elgtis taip, kaip elgiamės su geriausiais draugais   print
Emocinis intelektas padeda suprasti, kas žmogui leidžia jaustis gerai, kas – ne, ir suvokti, kad reikia kažką keisti, sako psichologijos daktarė Edita Dereškevičiūtė.
Plačiau  
imgGrožio operacijų komplikacijos
imgKnygos gali ne tik gydyti, bet ir žaloti
imgPsichoterapeutė: nerimą jaučia pusė žmonių
imgAr įmanoma sustabdyti skubėjimo karštinės karuselę?
imgKaip atremti žiaurų kritiką?
imgKodėl moterys nepatiria seksualinio pasitenkinimo
imgŠviesos stoka kelia liūdesį
imgSėkmės formulė: mąstyk teisingai
imgŽmogus turi daugybę skirtingų veidų
imgJuokingos stebuklų darymo technologijos: psichologo žvilgsniu
Natūralūs vaistai
Paprastojo šermukšnio uogos – pusė vaistinės   print
Miškuose jau prinoko raudonos šermukšnių uogos. Bet skinti šias uogas geriausia po pirmųjų šalnų, kai sušvelnėja jų skonis. Prieš šalnas nuskintas uogas derėtų palaikyti šaldiklyje.
Plačiau  
Rudens dovana, galinti pakeisti šampūną, muilą ir vaistus nuo skausmo   print
Gatvėje jums ant galvos netikėtai gali nukristi kaštonas. Vieni paskubomis praeidami pro šį medį paspiria rudas jo sėklas kojomis, kiti mėgsta parsinešti namo ir šiomis rudens gėrybėmis pasipuošti namus.
Plačiau  
Spanguolės padeda saugotis ligų   print
Pa­sak Šiau­lių uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­do jau­nes­nio­sios moks­lo dar­buo­to­jos dr. Au­re­li­jos Mal­ciū­tės, span­guo­lės pa­gal che­mi­nę su­dė­tį ir gy­do­mą­sias sa­vy­bes yra vie­nos iš ver­tin­giau­sių lau­ki­nių uo­gų mū­sų ša­ly­je.
Plačiau  
Kodėl imbierų sultys būna žalios ir kuo juos pakeisti?   print
Imbierų spalva kinta nuo dirvožemio, klimato ar cheminių priemonių, kuriomis jie apdorojami, teigia „Žolinčių akademijos“ prezidentė Danutė Kunčienė. Tačiau ji siūlo imbierus pakeisti netgi vertingesniu lietuvišku šakniavaisiu.
Plačiau  
Į stalą - pievų turtai   print
Šiltą vasaros pavakarę dvi žoliautojos Rasa Subačienė ir Ieva Šidlaitė pakvietė miestelėnus pasivaikščioti po Bernardinų sodą ir Vilnelės pakrantėmis. Bet ne šiaip pažioplinėti, o po kojomis įžvelgti daug naudingų laukinių augalų, kurie juos išmanantį gali ir pamaitinti, ir pagydyti.
Plačiau  
imgAvietės – vaistas nuo nervinės įtampos
imgMedus gali atstoti energinius gėrimus?
imgŽolininkė: mėtų lapeliais ne tik gardinkite maistą, bet ir darykitės kvapias vonias
imgIšvengti lėtinių ligų padeda ir šviežios uogos
imgBeržas svyruonėlis – geriausias daktaras
imgMedžių lapai – sveikatai, grožiui ir jūsų stalui
imgUžmirštos, tačiau visiems gerai pažįstamos
imgKokios žolės padeda atsikratyti nuovargio ir silpnumo
imgŽolininkė: sunegalavus skrandžiui, reikėtų rinktis kitokį aliejų
imgLietuvoje legalizuoti trys nauji maisto produktai
Eliksyras kūnui ir sielai
Norite sulieknėti? Eikite šokti   print
Norite sulieknėti? O gal tiesiog pajudėti, tačiau aerobika ar sporto klubas jūsų nežavi. Eikite šokti – pataria gydytojai. Šokiai ne tik garantuos gerą nuotaiką, bet ir padailins figūrą.
Plačiau  
Meditacija – apsauga nuo širdies ligų   print
Pasaulyje yra atlikta šimtai tyrimų, patvirtinančių meditacijos naudą fizinei, psichinei sveikatai, žmogaus kaip asmenybės atsiskleidimui. Mokslininkai sutinka, kad meditacija sukuria gilų fizinį ir protinį atsipalaidavimą, kurio fone įsijungia aktyvūs organizmo gijimo, atsinaujinimo ir savireguliacijos procesai.
Plačiau  
Žmonių istorijos išbyra smėliu   print
„Smėlyje lieka emocijos, išgyvenimai ir kiekvieno žmogaus istorija“, – sakė Šiauliuose viešėjusi Marina Sosnina – meninio ir terapinio piešimo smėliu mokymo vaikams ir suaugusiesiems kūrėja, profesionali dailininkė ir psichologė iš Sankt Peterburgo (Rusija). Sėdusi kartu su savo dvimečiu vaiku piešti smėliu, moteris atrado jo galią.
Plačiau  
Pušų dovanos – jūsų sveikatai ir grožiui   print
Vaikš­ti­nė­da­mi miš­ke ne­praei­ki­te pro pu­šį, ku­ri per am­žių am­žius tei­kia žmo­gui svei­ka­tos. Iš anks­to pa­si­rū­pi­nus ža­lia­va, su­si­rgus ar­ba su­si­lpnė­jus imu­ni­te­tui, ne­be­rei­kės bėg­ti į vais­ti­nę ir leis­ti pi­ni­gų vais­tams bei vi­ta­mi­nams.
Plačiau  
Raktas į save – kalbėti rankomis, klausytis akimis   print
No­rint už­siim­ti me­nu, ne­rei­kia bū­ti Van Go­gu ar Ma­ti­su. Kom­piu­te­ri­jos am­žiu­je, kai vis sun­kiau jaus­mus ir min­tis iš­sa­ky­ti žo­džiais, kiek­vie­nas ga­li­me paim­ti į ran­kas tep­tu­ką, pieš­tu­ką ir kur­ti „me­no kū­ri­nį“, ku­ris, rei­ka­lui esant, ga­li pa­dė­ti nu­ra­min­ti vi­di­nius skau­du­lius.
Plačiau  
imgVienu ritmu su žirgais
imgSveikatos piliulės – ne tik išrinktiesiems
imgDruska nuo blogos akies
imgJudesiu gydo dvasines ir fizines ligas
imgAromaterapija – už ir prieš
imgDruska nėra tik prieskonis
imgPaslaptinga spalvų galia
imgHidroterapija kūnui ir protui
imgŽirgai gydo ir kūną, ir sielą
imgKodėl mes norime atostogauti?
Grožio formulė
Sveika oda – dažnai ne gamtos dovana   print
Jautrios odos problemos nesirenka nei amžiaus, nei odos tipo. Pasak dermatologės Nadeždos Jarušinos, moterys dažnai klysta manydamos, jog jautri oda – tai tiesiog toks odos tipas.
Plačiau  
Auksas grožiui ir sveikatai: nauda ar brangi rizika?   print
Vis daugiau grožio salonų siūlo procedūras su auksu. Tačiau ar šio metalo naudojimas nėra tik bandymas išvilioti pinigus?
Plačiau  
Kaip išsaugoti jaunatvišką odą?   print
Svarbiausias gražios odos receptas yra odos drėkinimas. Nors odos tipą mes paveldime, tačiau tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip atrodys oda – suglebusi, sausa ir raukšlėta ar lygi, skaisti ir jaunatviška. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro dermatologė Romualda Kazanavičienė dalinasi patarimais
Plačiau  
imgBlogos emocijos kenkia grožiui
imgRankos – amžiaus išdavikės
imgOdą gali sudirginti ir „eko“ kosmetika
imgG. Azguridienė. Kaip užkimbame ant „paprastos“ kosmetikos kabliuko?
imgOdos priežiūros klaidos gali būti nepataisomos
Teisinga mityba
Sveika mityba neturi nieko bendro su dieta   print
Organizmui reikalingas tinkamas maistas. Jei maitinantis Jums įprasta sukimšti picą ar karbonadą, nenuostabu, kad net ir pavalgę jaučiatės apsunkę ir pavargę, o ilgainiui pradedate justi kraujotakos sutrikimus, kamuoja viršsvoris ir kitos problemos.
Plačiau  
Ruduo – vaisių ir daržovių metas   print
Ru­duo – tin­ka­miau­sias me­tas val­gy­ti kuo dau­giau švie­žių vai­sių ir dar­žo­vių, ku­rių nau­da – aki­vaiz­di ir ne­gin­či­ja­ma. Svar­bu tik at­min­ti – jei­gu ne­tu­ri­te ga­li­my­bės mė­gau­tis sa­vo ūky­je užau­gin­tu der­liu­mi, per­kant vai­sius ir dar­žo­ves pre­ky­bos cent­re, ge­riau rink­tis tas, ku­rių ke­lias iki pre­kys­ta­lio bu­vo trum­piau­sias.
Plačiau  
Rudens skanėstai   print
Mokslininkai tikina, kad obuoliai mažina kraujospūdį, tad patartina kas rytą suvalgyti po obuolį. Šie vaisiai padeda ir tada, kai kankina nemiga.
Plačiau  
Apie „angelus ir demonus“ kviečių produktuose   print
Nuomonė.Pastaraisiais metais kilus sveikos mitybos bumui ir jam įgaunant pagreitį, vyraujant perdirbtų, gražiai supakuotų, niekinių savo verte, bet daugumai – labai skanių- maisto produktų reklamai, liaudyje pradėjo sklandyti trumpas, bet šmaikštus anekdotas: „Nusipirkau naują kulinarinę knygelę „Sveiki ir skanūs patiekalai“.
Plačiau  
Gyvybė, kurios mums reikia nuolat   print
Mū­sų or­ga­niz­mo van­dens ter­pė­je vyks­ta bio­lo­gi­nės reak­ci­jos, to­dėl no­rint, kad žmo­gus jaus­tų­si ge­rai, bū­tų svei­kas ir ku­pi­nas jė­gų, itin svar­bu pa­lai­ky­ti skys­čių pu­siaus­vy­rą, ypač kait­rio­mis va­sa­ros die­no­mis.
Plačiau  
imgGardus oranžinis gražuolis
imgNaujieji vegetarai – lieknėjimo maniakai?
imgJos didenybė Bulvė
imgKą pravartu žinoti apie kavą?
imgAr tikrai sveika gerti šviežiai spaustas sultis
imgSnaudulio bei vangumo priežastys darbe – ir žalingi valgymo įpročiai
imgPietūs miške už litą: kaip pasiruošti patiekalą iš žolelių ir nenusinuodyti
imgKokius vitaminus dovanoja pavasaris?
imgKaip maitintis dirbantiems protinį darbą?
imgPusryčiai: ką valgyti, o ko ne?
Arčiau Gamtos
Daržovės ir uogos bus tokios pat skanios, kaip anksčiau, jei rinksimės senąsias veisles   print
Nereikia stebėtis, kad anksčiau pomidorai buvo skanesni ir braškės labiau kvepėjo, sako knygos „Gamtinė žemdirbystė“ autorius Saulius Jasionis. „Tai ne sukurtos ar atvežtos veislės, bet ilgai Lietuvoje augintos, prisitaikiusios prie mūsų sąlygų.
Plačiau  
Išsivaduoti iš ligų be vaistų – ne utopija   print
Gargždiškė Genovaitė Rauktienė, gulėdama mirties patale, prisiekė: jei pasveiks, visiems pasakos apie tai, kaip reikia saugoti sveikatą. Pasveikusi moteris įkūrė sveikų maisto produktų parduotuvėlę ir jau aštuonerius metus kantriai ir atkakliai vykdo duotą pažadą.
Plačiau  
Turėjo mirti, kad iš naujo gimtų   print

Elektrėniškė Edita Ragauskienė gyvena taip, kaip trokšta jos širdis. Gyvenimo pilnatvės paieškos ją atvedė prie paprastos tiesos: žmogus laimingas tada, kai būna savimi.

Plačiau  
imgNeišnaudoti pievų lobiai
imgMargučių dabinimo magija
imgKelias į žaliavalgystę nėra lengvas
imgIšgelbėjo vaistų atsisakymas ir sveikatingumo programa
imgPakeista mityba pakeičia ir ateitį
imgŽolelės nėra stebuklinga piliulė
imgŽaliavalgė veganė žino, ko nori
Ekologiška aplinka
Pavojingos cheminės medžiagos sklando su namų dulkėmis   print
Baltijos aplinkos forumo atlikti tyrimai parodė, kad pavojingų cheminių medžiagų yra visuose tirtuose dulkių mėginiuose. Specialistų teigimu, kenksmingą aplinką susikuriame patys – dulkėse jos atsiranda iš kasdien naudojamų gaminių.
Plačiau  
Koks plastikas tinkamiausias sąlyčiui su maistu?   print
Šiuolaikiniame gyvenime plastikinės pakuotės ir indai yra sutinkami kasdien ir kiekvienoje virtuvėje. Tačiau reiktų žinoti, kad kai kurios plastiko rūšys gaminamos naudojant pavojingas chemines medžiagas, kurios gali patekti į maistą.
Plačiau  
Pasidaryk pats: dantų pasta be chemijos   print
Dantų pastos tubelę galime rasti ko ne kiekvienuose namuose. Deja, ši dantų priežiūros priemonė gali ne tik išbalinti jūsų dantis, bet ir prisidėti prie rimtų sveikatos sutrikimų.

Plačiau  
imgKanapių baldų kūrėja: didesniais nuodais kvėpuojame namuose, o ne gatvėje
imgObuolių actas – valiklis, kosmetika ir maisto produktas viename buteliuke
imgCheminės medžiagos aplink mus: keičia gyvūnų lytį, kenkia vyrų vaisingumui
imgKuo sterilesnė aplinka, tuo „bjauresnė“ alergija
imgKuo prausiamės?
imgKą žinome apie „nesveiko pastato sindromą“?
imgOro gaivikliai: gaivina ar teršia?
imgAntibiotikai kiaušiniuose – išimtis ar kasdienybė?
imgAr ekologiski produktai tikrai ekologiski?
imgTyrimas: lietuviai į prekių etiketes žiūri rečiau nei kiti europiečiai
Mokslo atradimai
Ar tikrai D tipo asmenybė neigiamai veikia sveikatą?   print
Tradiciniai rizikos veiksniai (rūkymas, alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka, nesveika mityba ir pan.) nevisiškai gali paaiškinti sergamumą ar mirtingumą nuo tam tikrų ligų. Jų priežastys gali būti ne tik fiziologinės, bet ir psichologinės.
Plačiau  
IIgaamžių organizmai labiau apsisaugo nuo uždegimų   print
Naujausi mokslininkų atradimai leidžia prognozuoti gyvenimo trukmę, o tolimesni tyrimai gali atskleisti ilgo gyvenimo paslaptis. Procesus ilgaamžių organizmuose tyrę mokslininkai skelbia atradę tam tikrus dėsningumus, kurie būdingi ilgu ir sveiku gyvenimu besidžiaugiantiems žmonėms.
Plačiau  
Probiotikai apsaugo nuo kepenų cirozės komplikacijų   print
Sergančius ciroze probiotikai gali veiksmingai apsaugoti nuo hepatinės encefalopatijos, kuri yra galutinė ir sunkiausia šios kepenų ligos stadija. Tokius tyrimo rezultatus paskelbė Amerikos gastroentoroliogijos asociacijos klinikinės praktikos žurnalas „Clinical Gastroenterology and Hepatology“.
Plačiau  
imgSenatvė atšaukiama
imgPrognozuojamas dantų gręžimo aparatų epochos saulėlydis
imgMokslininkai: naršymas internete sujaukia atmintį
img6 mitai apie sveikatą
imgKalcis ir vitaminas D gali sustiprinti menopauzę išgyvenančių moterų kaulus
imgVėžio geografija: „pertekliaus ligos“ mitas griūva?
imgTyrimas atskleidė, kad genetiškai modifikuoti kukurūzai – siaubingas nuodas
imgAr paros ritmo nesilaikymas turi įtakos nutukimui?
imgGinekologai atrado rimtą pretendentą į G tašką
imgAntibiotikai – storinantys vaistai?
Senoliai pataria
Miško ilgaamžis — kadagys   print
„Pamačlyvas it kadagio uoga“ — sako lietuvių patarlė. Paprastasis kadagys (ėglis) — kiparisinių šeimos daugiametis, visada žaliuojantis, dvinamis 3-4 metrų aukščio krūmas.

Plačiau  
Ežerų, tvenkinių ir kūdrų bajoraitis — ajeras   print
Šis daugiametis ajerinių šeimos augalas auga uždumblėjusių upių ir ežerų užutėkiuose, tvenkiniuose, kūdrose, pelkėse. Jo salsvas skonis daugeliui pažįstamas nuo vaikystės. O kas iš mūsų nėra ragavęs ant ajero lapų keptos duonos. Šeimininkėms nuo žilos senovės jis žinomas kaip prieskonis. Šio augalo šakniastiebių visada turiu ir kuklioje savo namų vaistinėlėje.

Plačiau  
Ąžuolo akimis žiūri gyvybė   print
Mūsų protėviai garbino ąžuolą, žavėjosi jo stiprybe, ilgaamžiškumu. Ąžuolynuose gyvenusi ir pagoniškoji ugnies dievybė Gabija. Senovės žemaičiams šis medis buvo tarsi tarpininkas tarp Visatos ir žmogaus. Ąžuolų giraitėse jie bendraudavo su aukštesnėm jėgom. Mat ąžuolą laikė šventu.
Plačiau  
imgSvogūnų sultys ir medus grąžins atmintį
imgŠermukšnio gydomoji galia
imgPadės ankstyvasis šalpusnis
imgSveikata iš gamtos
imgDaržo citrina — melisa
imgPavasario vaistinių augalų karalienė — dilgėlė
imgRudens gėrybės stiprina sveikatą
imgŽemuogės sveikatos atseikėja veltui
imgVasaros motušė — liepa
imgGydo drebulės
Tėvai ir vaikas
Klastingos ligos – vaikų širdutėse   print
Šiau­lie­tė gy­dy­to­ja vai­kų kar­dio­lo­gė Al­ma Tal­lat-Kelp­šie­nė kas­dien vi­są sa­vo dė­me­sį ski­ria vai­kų šir­du­čių svei­ka­tai, mo­der­naus ir efek­ty­vaus gy­dy­mo paieš­koms, to­bu­li­ni­mui­si. Gy­dy­to­ja pa­brė­žia, kad vai­kų šir­džių li­gos – itin klas­tin­gos.
Plačiau  
Atšalęs oras – pagrindinis peršalimo ligų kaltininkas   print
Pra­si­dė­jus šal­ta­jam me­tų lai­kui, vi­sa­da pa­dau­gė­ja ser­gan­čių­jų per­ša­li­mo li­go­mis, o ypač vai­kų, su­grį­žu­sių į mo­kyk­las ir dar­že­lius.
Plačiau  
Psichiatras: išmanieji telefonai suteikia galimybių, bet bukina vaikus   print
Išmanieji telefonai turi daug galimybių, bet, deja, mažina pačių vaikų galimybes. Taip teigia Vilniaus Psichikos sveikatos centro direktorius, gydytojas-psichiatras Martynas Marcinkevičius. „Būtų gerai, kad jie vaikus pasiektų kuo vėliau“, – mano jis.
Plačiau  
imgKiek kainuoja investicija į tarpusavio santykius?
imgKūdikis pilve muziką suvokia per mamos emocijas
imgVaiko sveikata priklauso ir nuo būsimo tėčio mitybos
imgGydyti nuo autizmo – tas pats, kas gydyti nuo mokslo ar meno
imgKaip atskleisti vaiko talentą?
imgDepresijos akligatvyje atsiduria ir vaikai
imgVaikų sveikatą trikdo sustreikavęs skydliaukės darbas
imgKaip vitamino D trūkumas veikia vaiką ir mamą?
imgNet žaislai gali būti pavojingi
Harmoninga pora
Santuoka su vyresniu partneriu – tarsi mainai   print
Kai tuo­kia­si vy­res­nis vy­ras su į duk­te­ris ar net anū­kes tin­kan­čia mo­te­ri­mi, psi­cho­lo­gų ne­ste­bi­na, taip bū­da­vo vi­sais lai­kais. Jau­na mo­te­ris už su­teik­tą vy­rui jau­nys­tės aki­mir­ką gau­na ne tik tur­tų, sta­tu­są, įta­kos, bet ir jo se­nė­ji­mą, li­gas ir mir­tį.
Plačiau  
Psichoanalitikas: kai perteklius nužudo seksą   print
Atrodytų šiuolaikinė visuomenė atlaidžiai žiūri į laisvą elgesį sekse. Tačiau ar iš tiesų jaučiamės laisvesni, ar tikrai ta laisvė suteikia didesnį pasitenkinimą? Pasak psichoanalitikų, meilė šiandien „pažeminta“ iki mechaninio sekso, tarsi mes būtume gyvuliai, kuriems laikas nuo laiko reikia patenkinti poreikius. Atskirti jausmus nuo sekso – pats baisiausias dalykas, ką galima padaryti.
Plačiau  
Sklaido mitus apie moters orgazmą   print

Vienoje dirbanti gydytoja ir seksologijos klausimų ekspertė Elia Bragagna praskleidė moters orgazmą vis dar dengiantį šydą. Ji turi atsakymą į klausimą: ar meilės žaidimai visuomet turi baigtis orgazmu? (lrytas.lt)

Plačiau  
Pozityvioji terapija išgelbėjo nuo skyrybų   print
Ar te­ko bent per sa­vo ves­tu­ves ran­ki­niu pjūk­lu dvie­se pjau­ti rąs­tą? To­kia tra­di­ci­ja gal ir ne šiaip sau su­ma­ny­ta: juk ta­da jau­na­ve­džiams lei­džia­ma su­pras­ti, kad ir san­tuo­ko­je teks de­rin­ti veiks­mus bei de­rin­tis vie­nam prie ki­to. „Ar­ba de­rė­tis“, – sa­ko šiau­lie­tis po­zi­ty­vio­sios te­ra­pi­jos spe­cia­lis­tas psi­cho­te­ra­peu­tas Vy­tau­tas Bart­ke­vi­čius.
Plačiau  
Tėvų praeitis persekioja vaikus   print
Prieš 150 metų mokslininkų paskelbta versija, esą iki santuokos buvę ryšiai su kitais partneriais užteršia chromosomų grandinę ir vaikas gali paveldėti svetimą genetinę informaciją, dar ir šiandien turi daug šalininkų ir priešininkų.
Plačiau  
imgSeksas nėštumo metu – ar galima?
imgTūkstančiai bučinių
imgAfrodiziakai: mitai ir tikrovė
imgMeilės spąstai – ir sveika gyvensena
imgKas geriau - nenormali meilė ar susvetimėjimas?
imgKaip išvengti barnių?
imgNenuobodus seksas
imgVyrų klimaksas. Tiesa ar prasimanymai?
imgSeksas paplūdimyje
imgVyrai, kurie niekada neveda
Turizmas ir laisvalaikis
Keliautoja: sąmoningas turistas į svetimą šalį nesineš net česnako skiltelės   print
Keliaujant privalu laikytis atsakingo keliavimo principo, nes mes svečioje šalyje visada paliekame kultūrinį, ekonominį ir fizinį pėdsaką, kalba Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytoja Ieva Rutė.
Plačiau  
Parazito lerva prasiskverbia pro odą   print
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai atkreipia gydytojų ir keliautojų dėmesį į didėjantį įvežtinių parazitinių tropinių ligų skaičių.
Plačiau  
Gatvės maistas Tailande: saugu ar pavojinga?   print
Išsiruošę keliauti, tikimės įsimintinų įspūdžių ir nepaprastų patyrimų, o šalies kulinarinių ypatumų pažinimas yra neatsiejama kelionės dalis. Geriausias ( ir pigiausias) būdas susipažinti su autentiška Tailando virtuve – valgyti taip vadinamą „gatvės maistą“.
Plačiau  
imgTurtus tiroliečiams suneša kalnų nykštukai
imgKelionės – išbandymai sveikatai
imgPaslaptingoji Velykų sala
imgNiagara – plati lygumų upė, virstanti griaustiniu
imgTarp laukinės gamtos Balio saloje ir civilizacijos
imgKeliautojo teisių atmintinė
imgKuba: egzotikos žavesys ir sovietinė realybė
Mano augintinis
Šunų terapija pagal Plutą   print

Apsilankykite! www.pagalbagyvunams.lt

Metų ir kelių mėnesių niūfaundlendas Plutas yra ne tik šeimininkų Meilės ir Antano Juškų numylėtinis. Plutas — terapinis šuo. Lietuvoje šunų terapija kol kas nėra įteisinta, nors užsienyje šunys yra pagalbininkai neįgaliųjų gydymo, reabilitacijos ir socializacijos procesuose. Šeimininkai su Plutu pas vaikus keliauja savo lėšomis.

Plačiau  
Mielas nykštukinis ilgaausis   print
Triušį kaip naminį gyvūną žmonės laiko palyginti nesenai. Tačiau dekoratyvinį triušį auginti nesudėtinga: tai specialiai išvesta triušių veislė, skirta laikyti namuose buto sąlygomis ir gyventi kartu su žmogumi.
Plačiau  
Kaip išmokyti kačiuką gerų manierų   print

Kačių šeimos atstovai – gracingi ir laisvamaniai gyvūnai. Pačios nepavojingiausios ir meiliausios šios rūšies atstovės naminės katės su žmonėmis gyvena jau labai seniai, bet nepaliauja stebinti sumanumu, išradingumu ir intelektu. Kaip tik dėl to dažnai ir kyla problemų.. 


Plačiau  
imgDekoratyviniams triušiams reikia žaislų
imgKodėl gi jums neįsigijus ir ežio?
imgLietuvos elito žaisliukai
imgKad katytė namuose jaustųsi jaukiai
imgRamus pasaulio sargas
imgPovandeniniai vilkai
imgArkliukai, kurie nekaustomi
imgVikrus ir darbštus gyvūnėlis
imgMėlynakis užsispyrėlis
imgGyvūnų vegetarizmui – prieštaringi vertinimai
Pirmoji pagalba
Pirmosios pagalbos atmintinė   print

Cukrinis diabetas, epilepsija, insultas, miokardo infarktas, bronchų spazmai, organizmo intoksikacija, trauma, apsinuodijimas gaisro metu, šilumos smūgis, anafilaksinis šokas, kolapsas, žaibo smūgis, apnėja.

Plačiau  
imgKą reikia žinoti apie vabzdžių įkandimus?
imgKą daryti įgėlus bitei ?
imgKaip apsisaugoti nuo karščio?
imgAtsargiai: karščiai gali rimtai pakenkti sveikatai
imgKą daryti, kol atvyks greitoji medicinos pagalba
imgKuo gelbėtis nuo karščiavimo?
imgPagalba staiga nualpus
imgKaip suleisti vaistus
imgPirmoji pagalba nusideginus
imgKaip apsisaugoti nuo šalčio?


Reklama:

Interneto svetainių kūrimas interneto svetainių kūrimas svetainių optimizavimas seo

durys