2015 08 29, Šeštadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

            MENIU.LT

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Net ir sveikas maistas gali tapti nuodu   print
Artėjantis ruduo nuklojo stalą daržo, sodo ir miško gėrybėmis. Medikai tvirtina, kad reikia naudotis proga ir pasidžiaugti jomis, nes būtent daržovėse ir vaisiuose gausu vitaminų, mikroelementų, taip pat medžiagų, apsaugančių nuo daugelio ligų. Tačiau ir čia būtinas saikas.
Plačiau  
Saugok sveikatą!
Karščiai: kiek laiko nesimaudyti pavalgius ir ko dar nedaryti   print
Tikrai ne visi suaugę žino, kaip deramai elgtis per karščius, pastebi gydytoja Jurgita Knašienė. Pasak jos, užklupus karščiams, per dieną būtina išgerti mažiausiai du litrus vandens, valgyti vaisius, daržoves, o pasistiprinus – neskubėti maudytis.
Plačiau  
Kaip pasirūpinti sveikata vasaros kelionėje?   print
Gerą atostogų nuotaiką ir įspūdžius kelionėje labai lengvai gali sugadinti sušlubavusi sveikata. Kokie negalavimai ilsintis vargina dažniausiai? Ką „įsimesti“ į kelioninę vaistinėlę?
Plačiau  
Kokių dešrelių geriau nekepti ant laužo?   print
Iš kelių šimtų Lietuvoje prekybos vietose parduodamų mėsos dešrelių rūšių vos kelios dešimtys yra tinkamos kepti ant laužo.
Plačiau  
Per karščius širdis dažniau siunčia SOS signalą   print
Saulės spinduliams tapus kaitresniems, termometro stulpelis pakyla į viršų, nemažai žmonių pradeda sakyti, kad „atsigauna ir jaučia gyvenimą“, „jaučiasi kaip rojuje“, tačiau nemaža dalis gauna signalus iš organizmo, kad ne viskas gerai, ypač dažnai tokius ženklus siunčia mūsų „variklis“ – širdis.
Plačiau  
Pra­mo­gos van­de­ny­je rei­ka­lau­ja svei­ko pro­to   print
Nuo se­nų lai­kų bu­vo ti­ki­ma, kad van­duo da­ro ste­buk­lus – jis pa­de­da stip­rin­ti svei­ka­tą ir sau­go­tis nuo li­gų, o karš­tą va­sa­ros die­ną van­dens gai­va – pa­ti ma­lo­niau­sia pra­mo­ga ne tik vai­kams, bet ir suau­gu­siems.
Plačiau  
imgImunitetui stiprinti – gamtos dovanos
imgŽolininkas siūlo kasdien gyventi su džiaugsmu
imgAtostogų stresas išbando širdį
imgTai, kas žmonėms tinka, uodams nepatinka
imgVitaminas D – tai, ko itin trūksta Lietuvos vaikams
imgErekcijos sutrikimai – mirtinų ligų pranašas
imgPirmieji kaitresni saulės spinduliai dalija ir nemalonias staigmenas
imgKaip gyventi 100 metų?
imgKodėl musė trina „rankomis“, o uodas „geria“ kraują?
imgUžkrečiamos ligos švarių rankų nemėgsta
Sveikatos politika ir naujovės
Kampanija apie pavojus kasdieniuose produktuose   print
Rygoje partneriai iš trijų Baltijos valstybių bei Olandijos pristatė pasiektus rezultatus teigdami, jog kampanija „Pagalvok, kai perki“ ne tik sudomino didžiulę auditoriją, bet lėmė padidėjusį žmonių susirūpinimą naudojamais produktais, netgi – pakeitė jų vartojimo įpročius.
Plačiau  
Į rūkalų pinkles vaikus vilioja saldumu   print
Tabako gigantų rinkodaros gudrybes bandantys įveikti amerikiečių jaunimo aktyvistai sulaukia farmacininkų paramos.
Plačiau  
Danijoje pareikalauta vakcinos tyrimo   print
Danijos valdžios atstovų raginimu, Europos medicinos agentūra (EMA) tirs vakcinos nuo Žmogaus papilomos viruso saugumą.Tokių priemonių prireikė po to, kai Danijoje imta registruoti vis daugiau šalutinio poveikio atvejų po taikytos vakcinos.
Plačiau  
Kovos prieš prievartinį vaikų skiepijimą   print
LR Sveikatos apsaugos ministerijos siekiais įvesti baudas vaikus neskiepijantiems tėvams pasipiktinę žmonės buriasi į asociaciją kovai už teisę rinktis.
Plačiau  
Lietuviškų vaisių ir daržovių stinga   print
Europos statistikos departamento ir Lietuvos žemės ūkio ministerijos duomenys rodo, kad Lietuvoje užauginamų vaisių ir daržovių kiekis negali patenkinti vietinės rinkos poreikio.
Plačiau  
imgSukurta centrinė e. sveikatos sistema
imgVaistininkai turės daugiau galimybių padėti pacientams
imgTyrimas: didžiausias alergijomis besiskundžiančių žmonių priešas – žiedadulkės
imgLietuvoje kuriami nanorobotai, lemsiantys permainas medicinoje
imgAsmenukių fenomenas pražūtingas?
Ligos ir gydymo patirtis
Nuo alergijos gali apsaugoti bučinys šuniui   print
Statistika baugina – 20 procentų pasaulio žmonių yra kam nors alergiški.  Šiaulių universitete viešėję pasaulio aerobiologijos mokslo srities mokslininkai prof. dr. Carmen Galan ir prof. dr. Giuseppe Frenguelli išskirtiniame interviu „Šiaulių kraštui“ pasakojo apie alergenų paplitimą.
Plačiau  
Užterštas organizmas šaukiasi pagalbos   print
Sąnarius gydantis chirurgas Alvidas Didžiulis dar yra ir homotoksikologas, kuris pacientams padeda natūraliomis priemonėmis valyti organizmą, suprasti ne tik ligos eigą, bet ir jos priežastis. „Jau vaikų organizmai yra užteršti, sąnarių ligos jaunėja. Toksinai suryja sveikatą“, – sakė gydytojas A. Didžiulis.
Plačiau  
Sifilio simptomai suklaidina ir gydytojus   print
Kauno klinikinės ligoninės gydytojai sunerimę, jog tarp gyventojų kasmet daugėja negydyto, užleisto sifilio atvejų, kuomet jie išaiškinami atsitiktinai – tiriant donorų kraują, besilaukiančioms moterims atlikus kraujo specifinį tyrimą arba tiesiog profilaktinių patikrinimų metu.
Plačiau  
Kas rizikuoja tapti nevaisingu?   print
Birželis pasaulyje minimas kaip nevaisingų porų mėnuo. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, beveik kas penkta pora, norinti susilaukti vaikų, susiduria su problemomis dėl nevaisingumo, todėl kiekvienais metais norima atkreipti dėmesį į šią problemą, skleisti informaciją apie naujausius gydymo būdus, tyrimus ar priemones, suteikiančias vilties susilaukti atžalų.
Plačiau  
Kokią gydomąją naudą teikia augintiniai?   print
Gyvūnų terapija Lietuvoje dar nėra dažnai taikoma kaip gydymo būdas, tačiau kiekvienas, turintis namuose augintinį, tokios terapijos naudą gauna nemokamai.
Plačiau  
imgMuzikos terapija: sveikti padeda ne tik lopšinės ar klasika, bet ir metalas
imgVėžiui slopinti pasitelkia ir vaistažoles
imgApatiškas pavasaris: koks pavojus už to slypi?
imgNenumokite ranka į čiaudulį
imgKeli būdai gerinti regėjimą
imgGeriausias žmogaus draugas padeda įveikti ir cerebrinį paralyžių
imgNe žirnelių, bet stiprių vaistų reikalauja
Minčių terapija
Laimės receptas „sulieknėk, ir bus gerai“ terodo siaurą požiūrį   print
Požiūris, kai svarbiausia tampa žmogaus kūnas ir svoris, o charakteris, gebėjimai nuvertinami, yra visiškai netinkamas, LRT Radijui sako Valgymo sutrikimų centro vadovė Brigita Baks.
Plačiau  
Psichologinės krizės ištinka ir tada, kai bijome pažiūrėti tiesai į akis   print
Psichologinė krizė gali ištikti netikėtai, dėl išorinių priežasčių, tačiau neretai taip nutinka, nes žmonės tiesiog bijo pažiūrėti tiesai į akis, sako psichologė psichoterapeutė Laima Ruibytė. „Kartais žmonės nenori matyti krizės požymių: pasikeitusių santykių, net savo organizme vykstančių dalykų
Plačiau  
Psichologas: pagalvokite, kaip būti labiau žmogumi kitam žmogui   print
Tikra tiesa, kad lietuviai linkę į pesimizmą ir susvetimėjimą, įsitikinęs psichologas Justinas Burokas. Jo nuomone, turime imtis kryptingų žingsnių, kad tai galėtume pakeisti.
Plačiau  
Graikai lėkštes mėto jausdamiesi laimingi, o ne pykdami   print
Tai, kaip valdome savo emocijas, žinoma, ir pyktį, labai stipriai susiję su kultūra, kurioje gyvename, pavyzdžiui, Argentinoje žmonės pyktį išreiškia labai garsiai, atvirai, sprogsta nuo emocijų gausos, o anglams būdingas įmantrus mandagumas, sako argentinietis psichoterapeutas Eduardas Keeganas.
Plačiau  
imgNorite atsikratyti problemų – keiskite savo gyvenimo scenarijų
imgSvarbiausioji žmogaus biografijos diena
imgRuduo – ir liūdesys, ir džiaugsmas
imgFilosofas: žmogus, atsisakęs savo paties triukšmo, padarytų daug mažiau kvailysčių
imgMokslininkė: grožį sutapatinus su seksualumu, moterys tapo nebyliomis dekoracijomis
imgTa pati spalva gali kelti visiškai skirtingas emocijas
imgPsichologas: sakantys, kad nori gyventi vieni, nemoka kurti santykių
imgSu savimi turime elgtis taip, kaip elgiamės su geriausiais draugais
imgGrožio operacijų komplikacijos
imgKnygos gali ne tik gydyti, bet ir žaloti
Natūralūs vaistai
Apie vy­nuo­ges, tin­kan­čias kas­die­niam mais­tui ir vais­tams   print
Ir ma­žiems, ir di­de­liems ge­rai pa­žįs­ta­mos vy­nuo­gės – ant vyn­me­džių užau­gu­sios ska­nios uo­gos. Vy­nuo­gės su­noks­ta gra­žio­mis ke­kė­mis, ku­rių vie­no­je bū­na net iki 300 mė­sin­gų uo­gų.
Plačiau  
Kuo naudingi žalumynai?   print
Švieži žalumynai – puikus prieskonis ir tikras sveikatos šaltinis. Jie ne tik suteikia patiekalams malonų aromatą ir skonį, bet ir turi nemažai kitų naudingų savybių.
Plačiau  
Kada geriausias laikas rinkti vaistažoles?   print
Ankstyvaisiais viduramžiais mokslininkas, mąstytojas ir gydytojas Avicena yra pasakęs, kad gydyti galima trimis priemonėmis: žodžiu, žole ir peiliu.
Plačiau  
Medaus produktai tinka ir grožiui, ir sveikatai   print
Ki­ne­zi­te­ra­peu­tas ir bi­ti­nin­kas An­ta­nas Ge­ce­vi­čius iš Ber­tau­čių kai­mo (Jo­niš­kio ra­jo­nas) sa­ko, kad pra­dė­jus lai­ky­ti bi­tes jų šei­ma kas­met su­var­to­ja po 40 ki­log­ra­mų me­daus ir pa­pil­do­mai ki­tų jo pro­duk­tų. Me­dus tin­ka ne tik per­ša­li­mui gy­dy­ti, bet ir gro­žio pro­ce­dū­roms
Plačiau  
Žolininkė pataria: kaip atsikratyti nemigos   print
Kai nemiga apima ne dėl ligos, paprasčiausias būdas yra gulėti tamsoje užsimerkus ir nesinervinti, LRT Radijui sako žolininkė Nijolė Degutienė. „Neseniai radau parašyta, kad būtent ramus gulėjimas nesijaudinant, jog nemiegi,
Plačiau  
imgBebro sruogliai: vaistas, kuris gali išgydyti arba pražudyti
imgIš anksto susmulkintos arbatžolės – nenaudingos
imgMisija įmanoma: norint pasveikti, vaistų nereikia!
imgŽolininkė: artritą išsigydžiau gerdama greipfrutų sultis
imgVaistažolių užkalbėtoja: „Visos ligos pagydomos“
imgTopinambas – ne tik „diabetikų bulvė“
imgMoterų vaistažolė
imgSenieji žemaičiai ausų uždegimą gydytų gintaro dūmais
imgŽiemos vitaminai kiekvienam ranka pasiekiami
imgPaprastojo šermukšnio uogos – pusė vaistinės
Eliksyras kūnui ir sielai
Pajuskime medžių stiprybės galią sveikatai   print
Nuo senų senovės medis yra augimo, jėgos, stiprybės ir amžinojo gyvybės atsinaujinimo gamtas cikle simbolis. Žmonės ir medžiai turi bendrą likimą. Šis žinojimas dar nėra visai išnykęs iš žmonių sąmonės ir šiandien įgauna naujos energijos.
Plačiau  
Kvėpavimo galia   print
Kiek daug jėgos slypi mūsų kvėpavime beveik prieš šimtmetį įrodė filosofas ir išminčius Vydūnas, gilaus kvėpavimo dėka išsigydęs anuomet nepagydoma laikytą džiovą. Žinią apie kvėpavimo galią ir akivaizdų, apčiuopiamą sąmoningo kvėpavimo poveikį savijautai, sveikatai bei gyvenimo kokybei jau 40 metų per pasaulį neša kvėpavimo technikų mokytojas ir pradinininkas Danas Brule.
Plačiau  
Dailės terapijos poveikį rodo žmogaus pulsas   print
Pasaulyje dailės terapija taikoma dar nuo 1939 m., tačiau Lietuvoje tam neskiriama pinigų, sako viena iš dailės terapijos pradininkų Lietuvoje Marija Mendelė-Leliugienė. Jos teigimu, meno terapijos veiksmingumą parodo užsiėmimuose dalyvaujančio žmogaus pulsas.
Plačiau  
Kvėpavimo technikos: energijai ir sveikatai   print
Specialistai tvirtina, kad gilesni įkvėpimai ir iškvėpimai gali būti paprasčiausias kelias į sveikesnį ir laimingesnį gyvenimą.
Plačiau  
Norite sulieknėti? Eikite šokti   print
Norite sulieknėti? O gal tiesiog pajudėti, tačiau aerobika ar sporto klubas jūsų nežavi. Eikite šokti – pataria gydytojai. Šokiai ne tik garantuos gerą nuotaiką, bet ir padailins figūrą.
Plačiau  
imgMeditacija – apsauga nuo širdies ligų
imgŽmonių istorijos išbyra smėliu
imgPušų dovanos – jūsų sveikatai ir grožiui
imgRaktas į save – kalbėti rankomis, klausytis akimis
imgVienu ritmu su žirgais
imgSveikatos piliulės – ne tik išrinktiesiems
imgDruska nuo blogos akies
imgJudesiu gydo dvasines ir fizines ligas
imgAromaterapija – už ir prieš
imgDruska nėra tik prieskonis
Grožio formulė
Sau­go­ti odą pa­ti­kė­ki­te gam­tai   print
Va­sa­ros sau­lės spin­du­liuo­se mąž­ta odos bė­dos, spuo­ge­liai, aler­gi­jos, to­dėl itin svar­bu ne­pa­mirš­ti ir sau­gu­mo prie­mo­nių, ku­rias ga­li­ma ras­ti tarp vi­siš­kai na­tū­ra­lių su­bstan­ci­jų – au­ga­li­nių alie­jų, ge­ban­čių ap­sau­go­ti odą nuo kenks­min­gų sau­lės spin­du­lių.
Plačiau  
Pripūsti lūpas – ne balioną   print
Nelegaliai į rinką patenkantys preparatai, kuriais „gražinamos“ moterys, nekompetentingi „grožio specialistai“ iš „garažiukų“, barbiško grožio propaganda ir vis didėjantis visuomenės noras išlaikyti jaunystę.
Plačiau  
Na­tū­ra­lios kos­me­ti­kos galima pasigaminti namie   print
Į Už­ven­čio kul­tū­ros cent­rą (Kel­mės ra­jo­nas) su­si­rin­ku­sios mo­te­rys klau­sė­si žo­li­nin­kės Kris­ti­nos Ši­lins­kie­nės pa­sa­ko­ji­mo apie na­tū­ra­lią kos­me­ti­ką, mo­kė­si ir pa­čios pa­si­ga­min­ti įvai­rių už­pi­lų su alie­ju­mi, va­di­na­mųjų ma­ce­ra­tų, bal­za­mų plau­kų ga­liu­kams, šal­tų vei­do kre­mų, bron­zi­nio įde­gio alie­jaus.
Plačiau  
imgGintaro gabalėlyje slypi grožio paslaptys
imgAuksas grožiui ir sveikatai: nauda ar brangi rizika?
imgGrožio chemijos spąstai
imgIšvargusiai odai atgaivinti
imgŠylant orams odai pradeda trūkti drėgmės
Teisinga mityba
Gamtos ritmas galioja ir mitybai   print
Šiaulietė Raimonda Radavičiūtė, maisto paruošėja ir sveiko maisto žinovė, vieno recepto, kaip reikia sveikai maitintis, nepateikia. Siūlo kiekvienam pirmiausia nusiraminti, įsiklausyti ir išgirsti save.
Plačiau  
Ar Jūsų dieta – sveika širdžiai?   print
Įvairių dietų dėl vienų ar kitų priežasčių laikosi daugelis – vieni artėjant maudymosi kostiumėlių sezonui nori numesti kelis, per žiemą priaugusius kilogramus, kiti – siekdami stiprinti sveikatą, pagerinti organizmo būklę ir t.t.
Plačiau  
Ar visa ant laužo kepta mėsa yra sveika ir skani?   print
Vis labiau įsibėgėjant kepinių ant laužo sezonui, žmonės iš rūsių ar garažų traukia apdulkėjusius grilius, prekybos centruose dairosi kepimui tinkamos mėsos, daržovių. Daugelis naršo internete, ieškodami patarimų, ką ir kaip kepti, kad iškylos nesugadintų sudegęs ar neiškepęs kepsnys.
Plačiau  
Kaip teisingai maitintis sporto entuziastams?   print
Sporto kultūra Lietuvoje įgauna pagreitį: vis daugiau žmonių išsiruošia pabėgioti patraukliomis miesto gatvėmis, lankosi sporto klubuose, dalyvauja ištvermės reikalaujančiuose sporto renginiuose ar užsiima kita aktyvia veikla.
Plačiau  
Apie mėsos šviežumą nespręskite tik pagal galiojimo datą   print
Rinkdamiesi parduotuvėje šviežią mėsą ar jos gaminius, dažniausiai atkreipiame dėmesį tik į galiojimo datą, nurodytą ant pakuotės. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai teigia, kad norint išsirinkti šviežią, kokybišką ir sveikatai nekenksmingą produktą, būtina patikrinti daugiau kriterijų ir atkreipti dėmesį į 5 svarbiausius.
Plačiau  
imgKodėl organizmui reikia amino rūgščių?
imgGraikiniai riešutai: kuo naudingi ir kada juos valgyti?
imgAr reikia tapti žaliavalgiu norint gyventi sveikiau?
imgVirtuvės šefės patarimai padės išlaikyti mėsą ilgiau šviežią
imgSveika mityba neturi nieko bendro su dieta
imgNuo peršalimo ir nuo vampyrų
imgApie „angelus ir demonus“ kviečių produktuose
imgRuduo – vaisių ir daržovių metas
imgRudens skanėstai
imgGyvybė, kurios mums reikia nuolat
Arčiau Gamtos
Kibiras šalto vandens pakeitė įpročius   print
Šiau­lie­tės Vio­le­tos Be­ne­tie­nės pa­sau­lis ap­si­ver­tė aukš­tyn ko­jo­mis, kai jai, tris­de­šimt­me­tei, gy­dy­to­jas dėl sun­kios svei­ka­tos būk­lės pa­siū­lė įsi­tei­sin­ti neį­ga­lu­mą. „Neį­ga­lu­mas?! Tik­rai – ne“, – ta­da sau pa­sa­kė mo­te­ris ir pra­dė­jo ieš­ko­ti ke­lių į svei­ka­tą.
Plačiau  
E. Šimkūnaitės palikimas: „Nėr negydančių žolynų, bet razumno iš durno nepadarys ir jie“   print
Nepaprastai tvirto ir savito charakterio, kandi, tačiau itin geros širdies, labai dosni ir tikra savo darbo profesionalė. Tokia buvo habilituota biologijos mokslų daktarė Eugenija Šimkūnaitė, kurios atminimas iki šiol gyvas, nors Žiniuone žmonių vadintos mokslininkės tarp mūsų nebėra jau 19 metų.
Plačiau  
Kvapus reikia uosti ne nosimi, o širdimi   print
           Į nedidelį Aukštaitijos miestą Uteną keliauja siuntiniai iš viso pasaulio. Juose – ne daiktai, ne drabužiai, o kvapai – retos, labai brangios ir aplinkai jautrios substancijos. Šie siuntiniai skirti savamokslei parfumerei, kuri išmanymu gali lygintis su geriausiais pasaulio parfumeriais.
Plačiau  
imgDaržovės ir uogos bus tokios pat skanios, kaip anksčiau, jei rinksimės senąsias veisles
imgIšsivaduoti iš ligų be vaistų – ne utopija
imgTurėjo mirti, kad iš naujo gimtų
imgNeišnaudoti pievų lobiai
imgMargučių dabinimo magija
imgKelias į žaliavalgystę nėra lengvas
imgIšgelbėjo vaistų atsisakymas ir sveikatingumo programa
imgPakeista mityba pakeičia ir ateitį
imgŽolelės nėra stebuklinga piliulė
imgŽaliavalgė veganė žino, ko nori
Ekologiška aplinka
Kuo sterilesnė aplinka, tuo „bjauresnė“ alergija   print
Gitana Šiaulienė nenaudoja cheminių valiklių, baliklių ir ploviklių. Visa tai atstoja soda, citrina, smėlis, kitos natūralios medžiagos. Medikai teigia, kad nuo kosmetinių priemonių, buityje naudojamos chemijos, kenčia organizmas, prasideda alerginės reakcijos.
Plačiau  
Nemaloni tiesa, kurią nutyli žvakių gamintojai   print
Kiekvienos šventės turi savus atributus. Velykos neįsivaizduojamos be margučių, Rasos – be upe plukdomų vainikėlių. Na, o žiemos šventės, kuomet aplinkui viskas skendi niūrioje prieblandoje, o šaltukas gnaibo už ausų, tampa tikrų tikriausiu žvakių ugnelių metu.
Plačiau  
Pavojingos cheminės medžiagos sklando su namų dulkėmis   print
Baltijos aplinkos forumo atlikti tyrimai parodė, kad pavojingų cheminių medžiagų yra visuose tirtuose dulkių mėginiuose. Specialistų teigimu, kenksmingą aplinką susikuriame patys – dulkėse jos atsiranda iš kasdien naudojamų gaminių.
Plačiau  
imgKoks plastikas tinkamiausias sąlyčiui su maistu?
imgPasidaryk pats: dantų pasta be chemijos
imgKanapių baldų kūrėja: didesniais nuodais kvėpuojame namuose, o ne gatvėje
imgObuolių actas – valiklis, kosmetika ir maisto produktas viename buteliuke
imgCheminės medžiagos aplink mus: keičia gyvūnų lytį, kenkia vyrų vaisingumui
imgKuo prausiamės?
imgKą žinome apie „nesveiko pastato sindromą“?
imgOro gaivikliai: gaivina ar teršia?
imgAntibiotikai kiaušiniuose – išimtis ar kasdienybė?
imgAr ekologiski produktai tikrai ekologiski?
Mokslo atradimai
Alternatyva sintetiniams mėsos priedams   print
„Vienas iš būdų mėsos gaminiuose sumažinti valgomosios bei nitritinės druskos ir riebalų kiekį yra augalinės kilmės priedų panaudojimas.
Plačiau  
Ką valgymo įpročiai išduoda apie jus?   print
Ar jūs iš tų, kurie kiekvieną produktą lėkštėje valgo atskirai, o galbūt visuomet juos sumaišote? Valgote lėtai ar greitai? Kepsnį iš karto visą supjaustote gabalėliais ar pjaunate po vieną?
Plačiau  
Kaip mes pamirštame: penki atminties ypatumai   print
Kodėl mes iki menkiausių smulkmenų prisimename kai kuriuos vaikystės įvykius, tačiau pamirštame, kur padėjome raktus?
Plačiau  
imgSelenas turi įtakos moterų vaisingumui
imgKaip nereguliarus darbas veikia intelektą
imgAr tikrai D tipo asmenybė neigiamai veikia sveikatą?
imgIIgaamžių organizmai labiau apsisaugo nuo uždegimų
imgProbiotikai apsaugo nuo kepenų cirozės komplikacijų
imgSenatvė atšaukiama
imgPrognozuojamas dantų gręžimo aparatų epochos saulėlydis
imgMokslininkai: naršymas internete sujaukia atmintį
img6 mitai apie sveikatą
imgKalcis ir vitaminas D gali sustiprinti menopauzę išgyvenančių moterų kaulus
Senoliai pataria
Miško ilgaamžis — kadagys   print
„Pamačlyvas it kadagio uoga“ — sako lietuvių patarlė. Paprastasis kadagys (ėglis) — kiparisinių šeimos daugiametis, visada žaliuojantis, dvinamis 3-4 metrų aukščio krūmas.

Plačiau  
Ežerų, tvenkinių ir kūdrų bajoraitis — ajeras   print
Šis daugiametis ajerinių šeimos augalas auga uždumblėjusių upių ir ežerų užutėkiuose, tvenkiniuose, kūdrose, pelkėse. Jo salsvas skonis daugeliui pažįstamas nuo vaikystės. O kas iš mūsų nėra ragavęs ant ajero lapų keptos duonos. Šeimininkėms nuo žilos senovės jis žinomas kaip prieskonis. Šio augalo šakniastiebių visada turiu ir kuklioje savo namų vaistinėlėje.

Plačiau  
Ąžuolo akimis žiūri gyvybė   print
Mūsų protėviai garbino ąžuolą, žavėjosi jo stiprybe, ilgaamžiškumu. Ąžuolynuose gyvenusi ir pagoniškoji ugnies dievybė Gabija. Senovės žemaičiams šis medis buvo tarsi tarpininkas tarp Visatos ir žmogaus. Ąžuolų giraitėse jie bendraudavo su aukštesnėm jėgom. Mat ąžuolą laikė šventu.
Plačiau  
imgSvogūnų sultys ir medus grąžins atmintį
imgŠermukšnio gydomoji galia
imgPadės ankstyvasis šalpusnis
imgSveikata iš gamtos
imgDaržo citrina — melisa
imgPavasario vaistinių augalų karalienė — dilgėlė
imgRudens gėrybės stiprina sveikatą
imgŽemuogės sveikatos atseikėja veltui
imgVasaros motušė — liepa
imgGydo drebulės
Tėvai ir vaikas
Kokias maitinimo klaidas daro kūdikio tėvai?   print
Tėvams neretai trūksta gyvenimiškos patirties, todėl padaroma nemažai maitinimo klaidų, dėl kurių ateityje vaikui gali kilti rimtos sveikatos problemos. Nuo pat kūdikystės mažylis turėtų gauti pakankamą kiekį daržovių, vaisių, liesesnės ir lengviau virškinamos mėsos bei kitų būtinų maisto produktų.
Plačiau  
Klastingos ligos – vaikų širdutėse   print
Šiau­lie­tė gy­dy­to­ja vai­kų kar­dio­lo­gė Al­ma Tal­lat-Kelp­šie­nė kas­dien vi­są sa­vo dė­me­sį ski­ria vai­kų šir­du­čių svei­ka­tai, mo­der­naus ir efek­ty­vaus gy­dy­mo paieš­koms, to­bu­li­ni­mui­si. Gy­dy­to­ja pa­brė­žia, kad vai­kų šir­džių li­gos – itin klas­tin­gos.
Plačiau  
Atšalęs oras – pagrindinis peršalimo ligų kaltininkas   print
Pra­si­dė­jus šal­ta­jam me­tų lai­kui, vi­sa­da pa­dau­gė­ja ser­gan­čių­jų per­ša­li­mo li­go­mis, o ypač vai­kų, su­grį­žu­sių į mo­kyk­las ir dar­že­lius.
Plačiau  
imgPsichiatras: išmanieji telefonai suteikia galimybių, bet bukina vaikus
imgKiek kainuoja investicija į tarpusavio santykius?
imgKūdikis pilve muziką suvokia per mamos emocijas
imgVaiko sveikata priklauso ir nuo būsimo tėčio mitybos
imgGydyti nuo autizmo – tas pats, kas gydyti nuo mokslo ar meno
imgKaip atskleisti vaiko talentą?
imgDepresijos akligatvyje atsiduria ir vaikai
imgVaikų sveikatą trikdo sustreikavęs skydliaukės darbas
imgKaip vitamino D trūkumas veikia vaiką ir mamą?
Harmoninga pora
Dingus aistrai ir euforijai, meilė nesibaigia   print
Labai dažnai žmonės mano, kad meilė vyksta savaime, sakyti savo lūkesčių, jausmų, puoselėti santykio, rūpintis nereikia, sako psichologė Aušra Mockuvienė.
Plačiau  
Santuoka su vyresniu partneriu – tarsi mainai   print
Kai tuo­kia­si vy­res­nis vy­ras su į duk­te­ris ar net anū­kes tin­kan­čia mo­te­ri­mi, psi­cho­lo­gų ne­ste­bi­na, taip bū­da­vo vi­sais lai­kais. Jau­na mo­te­ris už su­teik­tą vy­rui jau­nys­tės aki­mir­ką gau­na ne tik tur­tų, sta­tu­są, įta­kos, bet ir jo se­nė­ji­mą, li­gas ir mir­tį.
Plačiau  
Psichoanalitikas: kai perteklius nužudo seksą   print
Atrodytų šiuolaikinė visuomenė atlaidžiai žiūri į laisvą elgesį sekse. Tačiau ar iš tiesų jaučiamės laisvesni, ar tikrai ta laisvė suteikia didesnį pasitenkinimą? Pasak psichoanalitikų, meilė šiandien „pažeminta“ iki mechaninio sekso, tarsi mes būtume gyvuliai, kuriems laikas nuo laiko reikia patenkinti poreikius. Atskirti jausmus nuo sekso – pats baisiausias dalykas, ką galima padaryti.
Plačiau  
Sklaido mitus apie moters orgazmą   print

Vienoje dirbanti gydytoja ir seksologijos klausimų ekspertė Elia Bragagna praskleidė moters orgazmą vis dar dengiantį šydą. Ji turi atsakymą į klausimą: ar meilės žaidimai visuomet turi baigtis orgazmu? (lrytas.lt)

Plačiau  
Pozityvioji terapija išgelbėjo nuo skyrybų   print
Ar te­ko bent per sa­vo ves­tu­ves ran­ki­niu pjūk­lu dvie­se pjau­ti rąs­tą? To­kia tra­di­ci­ja gal ir ne šiaip sau su­ma­ny­ta: juk ta­da jau­na­ve­džiams lei­džia­ma su­pras­ti, kad ir san­tuo­ko­je teks de­rin­ti veiks­mus bei de­rin­tis vie­nam prie ki­to. „Ar­ba de­rė­tis“, – sa­ko šiau­lie­tis po­zi­ty­vio­sios te­ra­pi­jos spe­cia­lis­tas psi­cho­te­ra­peu­tas Vy­tau­tas Bart­ke­vi­čius.
Plačiau  
imgTėvų praeitis persekioja vaikus
imgSeksas nėštumo metu – ar galima?
imgTūkstančiai bučinių
imgAfrodiziakai: mitai ir tikrovė
imgMeilės spąstai – ir sveika gyvensena
imgKas geriau - nenormali meilė ar susvetimėjimas?
imgKaip išvengti barnių?
imgNenuobodus seksas
imgVyrų klimaksas. Tiesa ar prasimanymai?
imgSeksas paplūdimyje
Turizmas ir laisvalaikis
Keliautoja: sąmoningas turistas į svetimą šalį nesineš net česnako skiltelės   print
Keliaujant privalu laikytis atsakingo keliavimo principo, nes mes svečioje šalyje visada paliekame kultūrinį, ekonominį ir fizinį pėdsaką, kalba Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytoja Ieva Rutė.
Plačiau  
Parazito lerva prasiskverbia pro odą   print
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai atkreipia gydytojų ir keliautojų dėmesį į didėjantį įvežtinių parazitinių tropinių ligų skaičių.
Plačiau  
Gatvės maistas Tailande: saugu ar pavojinga?   print
Išsiruošę keliauti, tikimės įsimintinų įspūdžių ir nepaprastų patyrimų, o šalies kulinarinių ypatumų pažinimas yra neatsiejama kelionės dalis. Geriausias ( ir pigiausias) būdas susipažinti su autentiška Tailando virtuve – valgyti taip vadinamą „gatvės maistą“.
Plačiau  
imgTurtus tiroliečiams suneša kalnų nykštukai
imgKelionės – išbandymai sveikatai
imgPaslaptingoji Velykų sala
imgNiagara – plati lygumų upė, virstanti griaustiniu
imgTarp laukinės gamtos Balio saloje ir civilizacijos
imgKeliautojo teisių atmintinė
imgKuba: egzotikos žavesys ir sovietinė realybė
Mano augintinis
Šunų terapija pagal Plutą   print

Apsilankykite! www.pagalbagyvunams.lt

Metų ir kelių mėnesių niūfaundlendas Plutas yra ne tik šeimininkų Meilės ir Antano Juškų numylėtinis. Plutas — terapinis šuo. Lietuvoje šunų terapija kol kas nėra įteisinta, nors užsienyje šunys yra pagalbininkai neįgaliųjų gydymo, reabilitacijos ir socializacijos procesuose. Šeimininkai su Plutu pas vaikus keliauja savo lėšomis.

Plačiau  
Mielas nykštukinis ilgaausis   print
Triušį kaip naminį gyvūną žmonės laiko palyginti nesenai. Tačiau dekoratyvinį triušį auginti nesudėtinga: tai specialiai išvesta triušių veislė, skirta laikyti namuose buto sąlygomis ir gyventi kartu su žmogumi.
Plačiau  
Kaip išmokyti kačiuką gerų manierų   print

Kačių šeimos atstovai – gracingi ir laisvamaniai gyvūnai. Pačios nepavojingiausios ir meiliausios šios rūšies atstovės naminės katės su žmonėmis gyvena jau labai seniai, bet nepaliauja stebinti sumanumu, išradingumu ir intelektu. Kaip tik dėl to dažnai ir kyla problemų.. 


Plačiau  
imgDekoratyviniams triušiams reikia žaislų
imgKodėl gi jums neįsigijus ir ežio?
imgLietuvos elito žaisliukai
imgKad katytė namuose jaustųsi jaukiai
imgRamus pasaulio sargas
imgPovandeniniai vilkai
imgArkliukai, kurie nekaustomi
imgVikrus ir darbštus gyvūnėlis
imgMėlynakis užsispyrėlis
imgGyvūnų vegetarizmui – prieštaringi vertinimai
Pirmoji pagalba
Pirmosios pagalbos atmintinė   print

Cukrinis diabetas, epilepsija, insultas, miokardo infarktas, bronchų spazmai, organizmo intoksikacija, trauma, apsinuodijimas gaisro metu, šilumos smūgis, anafilaksinis šokas, kolapsas, žaibo smūgis, apnėja.

Plačiau  
imgKą reikia žinoti apie vabzdžių įkandimus?
imgKą daryti įgėlus bitei ?
imgKaip apsisaugoti nuo karščio?
imgAtsargiai: karščiai gali rimtai pakenkti sveikatai
imgKą daryti, kol atvyks greitoji medicinos pagalba
imgKuo gelbėtis nuo karščiavimo?
imgPagalba staiga nualpus
imgKaip suleisti vaistus
imgPirmoji pagalba nusideginus
imgKaip apsisaugoti nuo šalčio?


Reklama: Velenų movos Reduktoriai

Interneto svetainių kūrimas interneto svetainių kūrimas svetainių optimizavimas seo

durys